Vaikai yra itin emocionalūs. Jeigu suaugęs žmogus į nuoskaudą ar įžeidimą gali sureaguoti tiesiog nutylėdamas, tai vaikų tarpusavio nesutarimas lengvai virsta konfliktu. Ankstyvuoju gyvenimo periodu - vaikystėje - konfliktų tikrai netrūksta, o paprasti vaikiški žaidimai neretai virsta kova už būvį.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų konfliktai
Kiekvienas ikimokyklinio amžiaus mažylis - didelis egoistas, pradedantis suvokti savąjį „Aš“: savo poreikius, norus ir siekius. Vyresni nei 3-jų metų amžiaus vaikai jau aktyviai dalyvauja socialinėje aplinkoje - pradeda lankyti darželį, o „naminukai“ tampa pastovūs žaidimų aikštelių lankytojai. Šio amžiaus vaikams formuojasi supratimas, kas yra „gerai“, o kas „blogai“, kas „teisinga“, o kas „neteisinga“.
Labai svarbu nepraleisti galimybės realios situacijos pavyzdžiu paaiškinti vaikui, kas teisus, o kas kaltas. Reikėtų pasiūlyti galimus kitus veiksmingus konflikto sprendimo kelius: atsiprašyti, įrodyti savo teisingumą pašnekovui arba sugalvoti kompromisinį sprendimą. Ikimokyklinukas jau geba suprasti tokį paaiškinimą ir iš to pasidaryti bendrą išvadą: „Neskriausk kitų - tada ir tavęs neskriaus“.
Everyday Conflict Resolution Skills for Kids | Learn simple strategies to resolve conflicts
Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių bendravimo iššūkiai
Šešerių metų vaikas pradeda eiti į mokyklą ir patenka į visiškai naują kolektyvą, kuriame greitai susiformuoja savi įstatymai ir taisyklės. Vaikiški konfliktai su laiku darosi sudėtingesni - tai ne trumpalaikis suirzimas dėl atimto žaisliuko, o klausimai, liečiantys asmeninio teigiamo įvaizdžio ir autoriteto bendraamžių tarpe susikūrimą, draugų susiradimo problemas, o galbūt ir pirmos išdavystės potyrį.
Patarimai suaugusiems:
- Neskubėk gelbėti: Neskatink vaiko skųstis, nes skundikai vaikiškuose kolektyvuose nemėgiami. Tėvams čia tenka išmintingo patarėjo vaidmuo.
- Analizuok situaciją: Pasvarstyk kartu su vaiku neutralioje aplinkoje: kokiomis aplinkybėmis iškilo konfliktas, ar galima išsiaiškinti abiejų pusių elgesio motyvus.
- Stebėk „baltą varną“: Vienintelis atvejis, kuomet konflikto sprendimo negalima palikti savieigai - viso kolektyvo „užsisėdimas“ ant vieno vaiko.
Vaikų globos namų realybė ir mitai
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie vaikus, augančius globos namuose. Dažnai manoma, kad jei esi iš vaikų globos namų, esi lyg su „antspaudu“. Vis dėlto specialistai pažymi, kad globos namų vaikai yra nuoširdūs, mandagūs, dėmesingi, o daugelis jų rodo didelį ryžtą siekti geresnio gyvenimo nei jų biologinių šeimų.
| Mitas | Realybė |
|---|---|
| Globos namų auklėtiniai - tinginiai. | Jie kelia sau didesnius reikalavimus nei „normaliose“ šeimose augę vaikai. |
| Į globos namus patenkama dėl konfliktų. | Tai kraštutinė priemonė, kai tėvai smurtauja ar nesugeba pasirūpinti vaiku. |
| Vaikų globos namai - vienintelė išeitis. | Plečiasi alternatyvos: globos centrai, budintys globotojai, bendruomeniniai namai. |
Pagalba traumą patyrusiems vaikams
Visi vaikai, netekę tėvų globos, yra patyrę didesnes ar mažesnes psichologines traumas savo biologinėse šeimose. Kai kuriems vaikams diagnozuojamas potrauminis streso sutrikimas. Tokiu atveju vaikas gali jaustis nesaugus, sunkiai pasitikėti kitais, demonstruoti ypatingai stiprias fizines ir emocines reakcijas į stresą.
Kaip padėti tokiems vaikams?
- Sukurti struktūrą: Užtikrinti vaikui nuspėjamą ir saugią aplinką.
- Išvengti atskyrimo: Nepatartume vaiko bausti atskiriant jį nuo globėjo, nes tai tik didina traumą.
- Fizinis artumas: Labai svarbus apkabinimas, priglaudimas, tačiau būtina gerbti vaiko pasipriešinimą, kol jis ims pasitikėti.
Svarbiausia atsiminti, kad vaiko elgesio korekcija gali trukti ilgai, nes jam reikia laiko išmokti elgtis naujai, pasitikėti bei pakeisti savo neigiamus įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį. Nepamirškite džiaugtis kartu su vaiku: juoktis iš širdies ir tiesiog žaisti kartu.
tags: #konfliktas #globos #namai