Gimdymo procesas yra natūralus, tačiau sudėtingas įvykis, kurio metu gali iškilti įvairių komplikacijų, susijusių su kūdikio padėtimi, virkštelės problemomis ar kitomis netikėtomis aplinkybėmis. Pagrindinis dalykas, padedantis užtikrinti sklandų nėštumą ir gimdymą - ankstyva ir reguliari nėščiųjų priežiūra. Svarbu pasirengti nėštumui dar iki jam prasidedant - tai padės išvengti dalies galimų problemų. Bendradarbiavimas su gydytoju padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius ir imtis reikiamų priemonių.
Dažniausiai pasitaikančios gimdymo komplikacijos
Nors absoliuti dauguma nėštumų būna sėkminga, naudinga žinoti apie dažniausiai pasitaikančias situacijas:
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis: Kai kurioms moterims gimdymas apsunkinamas dėl to, kad kūdikio galva yra per didelė ar netinkamai įsistatė į dubenį. Netaisyklinga pirmeiga didina sužalojimų riziką moteriai ir vaikui.
- Priešlaikinis vandenų nutekėjimas: Tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai (dažnis 7-12 proc.). Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika.
- Virkštelės patologijos: Gimdymo metu dėl kūdikio judesių virkštelė gali apsivyti aplink kaklą ar galūnę ir būti užspausta, o kartais ji gali iškristi pro gimdos kaklelį į gimdymo takus.
- Vaisiaus hipoksija: Deguonies stoka vaisiaus audiniuose, kuri gali sąlygoti perinatalinę mirtį. Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra kardiotokogramos pokyčiai ir žali vaisiaus vandenys.
- Kraujavimas po gimdymo: Tai rimta komplikacija, susijusi su placentos atsiskyrimu, gimdos plyšimu ar kraujagyslių pažeidimais, reikalaujanti skubios medicininės intervencijos.
Gimdymo etapai - fiziologija
Priešlaikinis gimdymas: diagnostika ir taktika
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, yra gimdymas nuo 22-osios iki 37-osios nėštumo savaitės. Tai dažniausia perinatalinio mirtingumo priežastis. Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamieji, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.
| Rodiklis | Aprašymas |
|---|---|
| Dažnis | 6-8 proc. visų gimdymų |
| Svarbiausi požymiai | Pilvo apačios maudimas, padažnėję sąrėmiai, kraujingos išskyros |
| Tikslas | Pratęsti nėštumą, kol subręs vaisiaus plaučiai |
Pogimdyvinis laikotarpis: kūno atsistatymas
Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų involiucija (grįžtamieji pakitimai), paprastai trunkantį 6-8 savaites. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Makšties išskyros, vadinamos lochijomis, per šį laikotarpį keičiasi, kol maždaug šeštą savaitę tampa tokios, kokios buvo prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu būtina skrupulinga išorinių lytinių organų higiena.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių. Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę.
tags: #komplikacijos #gimdymo #metu