Šlapimo ir/arba išmatų nelaikymas yra problema, su kuria susiduria didelė dalis gyventojų, tačiau dažnai tai lieka tabu. Siekiant pagerinti pacientų, turinčių šias problemas, gyvenimo kokybę, svarbu žinoti apie valstybės teikiamas kompensacijas ir pagalbą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra kompensuojamos sauskelnės ir higienos priemonės, kas jas kompensuoja ir kokios yra jų prieinamumo galimybės.
Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją - 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. Onkologinius pacientus ir jų artimuosius vienijanti organizacija POLA apklausė beveik 1000 narių. Apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų susiduria ar susidūrė su šlapimo ir/ ar išmatų nelaikymu. 8 iš 10 apklausos dalyvių naudoja šlapimą ir/ar išmatas sugeriančias priemones. 75 proc. apklausoje dalyvavusių pacientų kompensuojamų priemonių negauna.
Dauguma pacientų, renkantis šlapimą sugeriančias priemones, svarbiausiu kriterijumi įvardijo savybę greitai sugerti šlapimą ir išmatas užtikrinant odos sausumą (59 proc.), taip pat svarbi buvo kvapo kontrolė (53 proc.). Deja, daugelis pacientų papildomai įsigyja ir tokias priemones kaip drėkinančios makšties ovulės, intymios higienos prausikliai, pleistrai, pudra, tvarsčiai. Per mėnesį 58 proc. respondentų šlapimo ir išmatų kontrolei išleidžia iki 50 eurų, o 12 proc. - dar daugiau. Į klausimą, kurios iš naudojamų priemonių yra ar buvo kompensuojamos, net 69 proc. atsakė, kad niekas nekompensuojama.
„Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo receptus ir per mažas kompensuojamų priemonių kiekis, kuris dažnai neužtikrina oraus gyvenimo turint šlapimo ar išmatų nelaikymą“, - sako viena iš apklausos iniciatorių, VšĮ Inkocentras ir POLA organizacijos valdybos narė Jurga Misevičienė.
Pagalba prasideda nuo atviro pokalbio su gydytoju. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai kompensuojamomis šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtomis priemonėmis Lietuvoje naudojosi 102 tūkst. žmonių - tai 13 tūkst. daugiau nei 2023 metais. Vis dėlto specialistų vertinimu, realus tokių sutrikimų paplitimas yra gerokai didesnis. Deja, tik nedidelė dalis sergančiųjų kreipiasi į gydytojus arba aptaria šią problemą su slaugytojais.

„Šeimos gydytojas įvertina paciento sveikatos būklę, nustato šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį ir, jei reikia, paskiria kompensuojamąsias priemones. Tuomet vaistinėje jos kainuoja kur kas mažiau, o vyresniems nei 75 metų pacientams, pensininkams, mažas pajamas gaunantiems ar asmenims su negalia - jos išduodamos nemokamai“, - sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Jeigu reikia nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą pas gydytoją specialistą. Nuo šių metų sausio 1 d. slaugytojams suteikta daugiau kompetencijų - jie gali išrašyti šlapimą ir/ar išmatas sugeriančias priemones. „Labai geras pokytis. Tikimės, kad slaugytojų kompetencijų išaugimas pagerins kompensuojamų šlapimą ir /ar išmatas sugeriančių priemonių prieinamumą tiems, kam to reikia“, - teigia J. Misevičienė.
Pirmą kartą kompensuojamųjų priemonių - sauskelnių, įklotų ar vienkartinių paklodžių - receptą gali išrašyti bet kuris gydytojas, diagnozavęs šlapimo ar išmatų nelaikymą. Vėliau šiuos receptus gali išrašyti ir slaugytojai - tiek gydymo įstaigoje, tiek lankydami pacientą namuose. „Slaugytojams suteikta teisė išrašyti kompensuojamųjų priemonių receptus leidžia greičiau ir patogiau gauti reikiamą pagalbą, kartu mažinamas gydytojų darbo krūvis. Svarbu, kad tiek pacientai, tiek slaugytojai aktyviai naudotųsi šia galimybe“, - pabrėžia E. Stropus.
Gydytojui nustačius šlapimo ar (ir) išmatų nelaikymą, pacientui gali būti paskirtos šios PSDF lėšomis kompensuojamos priemonės. Svarbu žinoti, kad sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.

Nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Kai skiriami universalūs įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų ir šlapimo, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus nelaikantiesiems išmatų ir šlapimo arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
Praeitais metais šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtoms medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti prireikė 24,4 mln. eurų fondo lėšų - tai 8 mln. eurų daugiau nei 2023-aisiais. Papildomai 8,6 mln. eurų buvo skirta iš valstybės biudžeto, kad beveik 83 tūkst. pacientų nereikėtų mokėti priemokų už šias priemones. Taigi net 81,4 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sulaikančias priemones, jas gavo visiškai nemokamai.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. POLA inicijuota ir įvykdyta apklausa parodė, kad žmonėms dviejų priemonių neužtenka, kad jie dėl įvairių priežasčių kompensavimu nepasinaudoja ar gavę nemokamas priemones jomis nėra patenkinti. POLA valdybos posėdyje šių metų pradžioje priėmėme sprendimą artimiausiu metu kreiptis į VLK. Priminsime jų pažadus ir prašysime konkrečių pažadų įgyvendinimo terminų“, - sakė J. Misevičienė.
„Sunkiai sekėsi, tačiau per eilę metų kalbėjimo ir argumentavimo pavyko įtvirtinti nuostatą, kad turintys šlapimo nelaikymą vien dėl šio fakto turėtų gauti valstybės kompensuojamų šlapimą sugeriančių priemonių. Nuo 2018 metų liepos mėnesio įsigaliojo nuostata, kad pacientai gaus ne vieną, o dvi šlapimą sugeriančias priemones per parą. Tačiau POLA inicijuota ir įvykdyta apklausa parodė, kad žmonėms dviejų priemonių neužtenka, kad jie dėl įvairių priežasčių kompensavimu nepasinaudoja ar gavę nemokamas priemones jomis nėra patenkinti.
Nuo 2021 m. vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir tokio sprendimo galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, skiriama 60 vienetų sauskelnių arba 60 vienetų įklotų, arba 60 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių).
„Du metus dirbom, kad visa šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema būtų socialiai teisinga, kad ji būtų prieinama pacientams, kuriems yra diagnozuotas šlapimo nelaikymas. Kompensavimas nuo šių metų liepos 1 dienos smarkiai keisis ir tie pokyčiai yra labai džiuginantys. Tačiau labai apmaudu, kad pacientams dabar negalime pasakyti geros naujienos nepasakę ir blogos: jūsų liga tapo valstybei matoma, jūs turėsite teisę gauti kompensavimą jums taip reikiamoms slaugos prekėms, tačiau, deja, už jas turėsite primokėti. Viena ranka duoda, kita atima?“, - klausia VšĮ Inkocentras vadovė J. Misevičienė.
tags: #kompensuojamos #sauskelnes #kelnaites