Kokybiško ikimokyklinio ugdymo svarba ir principai Lietuvoje

Apie ikimokyklinio ugdymo svarbą kalbama vis daugiau. Užsienio šalių praktika rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą įtaką vėlesniais vaiko formavimosi etapais. Ikimokyklinis ugdymas - tai kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas, kurio tikslas ne tik suteikti pradinius akademinius įgūdžius, bet ir formuoti visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Ikimokyklinis ugdymas yra viena svarbiausių švietimo grandžių, nes šiuo laikotarpiu intensyviausiai formuojasi vaiko asmenybė ir pažintiniai gebėjimai. Lietuvos šeimoms tai tampa vis aktualesniu klausimu, nes šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad ankstyvasis ugdymas turi reikšmingą poveikį vaiko kognityviniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi.

Kas yra ikimokyklinis ugdymas ir jo įtaka vaiko raidai?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.

Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra ypač svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai (taip pat ir tęstiniai) rodo, kad ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia jo sėkmę pradėjus lankyti mokyklą. Tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai.

Pagrindinės vaiko raidos sritys ikimokykliniame amžiuje:

• Kognityvinė raida: Apima mąstymo, suvokimo ir problemų sprendimo gebėjimus, kurie intensyviai vystosi ikimokykliniame amžiuje. Gerai suplanuotos ugdymo veiklos skatina vaikų smalsumą, loginį mąstymą ir kūrybingumą.
• Socialiniai įgūdžiai: Bendravimas su bendraamžiais ir pedagogais padeda vaikams išmokti bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus.
• Emocinis intelektas: Apima gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų jausmus. Pedagogai padeda vaikams suprasti ir išreikšti savo jausmus tinkamais būdais, ugdyti empatiją ir savireguliacijos įgūdžius.
• Fizinė raida: Struktūruotos fizinio aktyvumo veiklos padeda vaikams tobulinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, kurie yra būtini ne tik sportuojant, bet ir atliekant kasdienius veiksmus.
• Kalbos raida: Yra dar viena sritis, kuri sparčiai vystosi ikimokykliniame amžiuje.
• Pasiruošimas mokyklai: Apima ne tik akademinius įgūdžius, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai adaptuotis mokyklos aplinkoje.
• Savarankiškumas: Vaikai mokosi patys apsirengti, pavalgyti, susitvarkyti savo daiktus ir priimti paprastus sprendimus. Šie įgūdžiai ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir stiprina vaikų pasitikėjimą savimi ir savivertę.

Ikimokyklinis ugdymas taip pat padeda vaikams išmokti mokytis. Jie įgyja svarbių mokymosi strategijų, tokių kaip dėmesio sutelkimas, klausymasis, sekimas instrukcijomis ir užduočių užbaigimas.

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo iššūkiai ir sprendimai

Tačiau ne visi tėvai įvertina ikimokyklinio ugdymo naudą, ne visi gauna vietą tame darželyje, kurio nori, tada, kada šeimai palanku. Valstybės kontrolės pernai metais paskelbtos valstybinio audito ataskaitos išvados griežtos - Lietuvoje neužtikrinama, kad visiems vaikams, ypač tiems, kurie auga nepalankioje aplinkoje, ikimokyklinis ugdymas būtų prieinamas. LR Švietimo ir mokslo ministerijos problemos analizėje teigiama, kad tęstinių tyrimų duomenys rodo, jog didžiausią naudą iš ikimokyklinio ugdymo jauniausiajame amžiuje (pirmaisiais gyvenimo metais) gauna kūdikiai iš skurdžių, rizikos grupės šeimų, kuriose patiria nuolatinį skurdą, sensorinį ir emocinį nepriteklių, yra nepakankamai prižiūrimi.

Maža to, ikimokyklinio ugdymo auklėtojų darbo sąlygos sudėtingos, neretai dirbama perpildytose grupėse, dažnai nepajėgios skirti pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui, o jų darbo užmokestis - mažiausias iš visų pedagogų. Nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, savivaldybė turi įrankių, kaip užtikrinti, kad socialinės rizikos šeimose augantys vaikai privalomai lankytų darželius. Juose bent jau būtų užtikrinama, kad vaikas bus pavalgęs, augs šiltai, galės socializuotis bei lavintis tam pritaikytoje aplinkoje.

Tačiau audito rezultatai rodo, kad daugiau kaip trečdalis (36 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvavo ikimokyklinio ugdymo procese, nes savivaldybės neskyrė privalomo ugdymo, neorganizavo vežiojimo į ikimokyklinio ugdymo programą vykdančias įstaigas. Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neveda vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaiga yra atokiau nuo namų ir vaikus tenka vežioti patiems.

2019 m. rugsėjo mėn. duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje turėjome 163 vaikus (1-5 metų amžiaus), kurie auga šeimose, patiriančiose socialinę riziką. Savivaldybės pateikti duomenys rodo, kad tik pusė socialinės rizikos grupės šeimose augančių vaikų lanko darželius. Todėl šiuo metu vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas daugelyje Lietuvos savivaldybių yra privalomas bei nemokamas. Prireikus tiek vaikui, tiek ir tėvams paslaugas teikia švietimo pagalbos specialistai. „Privalomą ikimokyklinį ugdymą galima nustatyti, tą sprendžia administracijos direktorius. Bet tokių atvejų savivaldybėje neturime."

Tyrimai rodo, kad kuo ankstesnis institucinis ugdymas, tuo geresni vaiko vystymosi rezultatai. Labai svarbu stiprinti ankstyvąjį ugdymą iki penkerių metų. „Duomenys gerėja, vis daugiau šeimų supranta ankstyvo ugdymo naudą ir leidžia vaikus į darželius. Pas mus darželių prieinamumas yra tikrai geras, kaimo vietovėse išlaikome mokyklos skyrius, kur yra darželiai. Jei nėra kaimo teritorijoje buvusio darželio, yra jungtinės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Tarkim, Gudžiūnuose nėra darželio, bet skyriuje turime 10 ikimokyklinukų ir 3 priešmokyklinukus. Šlapaberžėje mokinių nebeliko, bet išlaikome mišrią grupę, kurioje yra 9 ikimokyklinukai ir 3 priešmokyklinukai. Šiuo metu rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 47 laisvos vietos.“

Projektai, skirti gerinti ikimokyklinį ugdymą:

• „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“ - projektas orientuotas į ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimą ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, siekiant gerinti vaikų ugdymosi pasiekimus. Visose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ugdymo turinys bus organizuojamas pagal atnaujintas ikimokyklinio ugdymo programas, todėl ikimokyklinio ugdymo pedagogai dalyvavo mokymuose.
• „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas“ - projektas siekia sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų, bei atnaujinti ir stiprinti ikimokyklinio ugdymo mokytojų kompetencijas.
• „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų“ - projektas skirtas užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo socialinės padėties, turėtų galimybę gauti kokybišką ugdymą ir socialines paslaugas. Šio projekto tikslinė grupė - vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose ir ugdomi pagal ikimokyklinio (įskaitant privalomą) arba priešmokyklinio ugdymo programas.

Finansavimas vaikui skiriamas tuo atveju, kada šeimai taikoma atvejo vadyba. Įgyvendinant šį projektą vaiko ugdymui yra skiriama parama - kiekviena ugdymo įstaiga projekto lėšomis aprūpina vaikus individualiomis ugdymo priemonėmis, yra apmokamas vaikų maitinimas, pavėžėjimas, teikiamos neformaliojo švietimo paslaugos, kultūros veiklos ir kt.

Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo programos ir principai

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi valstybinėmis gairėmis, kurios nustato pagrindinius ugdymo principus ir tikslus. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas: Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymosi sritys ir kontekstai:

Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojama penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kai kurie ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Vaiko pasiekimai ir gebėjimų ugdymas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Žemiau pateikiama lentelė, iliustruojanti kai kuriuos esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas, ugdomas ikimokykliniame amžiuje:

Tėvų vaidmuo ir bendradarbiavimas su ugdymo įstaiga

Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę. Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Šis susidomėjimas ne tik sustiprina vaiko motyvaciją mokytis, bet ir padeda tėvams sukurti palaikančią aplinką namuose, kuri papildo darželyje vykstantį ugdymą.

Namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tai reiškia, kad vaikui turėtų būti prieinamos knygos, edukaciniai žaislai, meno priemonės ir kiti daiktai, kurie skatina tyrinėjimą ir kūrybiškumą. Tėvai turėtų reguliariai bendrauti su pedagogais, dalintis informacija apie vaiko poreikius, interesus ir iššūkius. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad ugdymo procesas būtų nuoseklus ir pritaikytas individualiems vaiko poreikiams. Efektyvi komunikacija tarp tėvų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko ugdymo sėkmę. Bendri tikslai ir lūkesčiai taip pat yra svarbūs kuriant stiprią partnerystę. Tėvai ir pedagogai turėtų kartu nustatyti realius tikslus vaiko raidai ir reguliariai aptarti pažangą jų siekiant.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų ugdymo įstaiga išgyvena teigiamus pokyčius: daug dėmesio skiriame atnaujinti lauko aplinkai, žaidimų aikštelėms, planuojama įrengti vaikams dar daugiau sūpynių, žaidimų įrenginių, kad vaikai lauke turėtų kuo daugiau veiklos, taip pat, kad būtų saugu, yra numatyta sutvarkyti aplinkos dalį, skirtą tik lopšelio amžiaus vaikams“, - kalbėjo direktorė. Direktorė akcentavo, kad siekiant užtikrinti vaikų ugdymo kokybę įstaigoje dirba ne tik aukštos kvalifikacijos mokytojos, bet ir dvi logopedės, teikiančios vaikams reikalingą pagalbą, psichologė, konsultuojanti tėvus rūpimais klausimais, vedanti pamokėles vaikų grupėms bei paskaitas tėvams. „Siekdamos, kad vaikams ugdymas būtų patrauklus, kūrybiškas, turime nuostabius robotikos, anglų kalbos, gimnastikos, pramoginių šokių užsiėmimus, mokytojos dalyvauja tarptautiniame projekte e-Twinning, šiais metais prisijungėme prie kito tarptautinio projekto „Labas, pasauli“, organizuojama gerosios patirties sklaida, konferencijos, paskaitos."

Kaip išsirinkti kokybišką ikimokyklinio ugdymo įstaigą?

Renkantis ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikui, tėvai dažnai susiduria su sunkiu sprendimu. Šiuolaikinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagrindinis siekis užtikrinti kokybišką, tikslingą, į kiekvieną vaiką orientuotą ugdymą. Kad būtų užtikrintas vaikų visapusiškas, jų poreikius atitinkantis ugdymas, be galo svarbus įstaigoje dirbančių pedagogų, administracijos bei vaikų tėvų bendradarbiavimas. Tėvų lūkesčiai ikimokykliniam vaiko ugdymui yra labai skirtingi, todėl vienas aktualiausių uždavinių ikimokyklinio ugdymo mokytojams - suprasti vaikus, atpažinti jų poreikius, kurti kiekvieno vaiko individualumą atitinkančias ugdymo ir ugdymosi situacijas bei aplinkas.

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis darželį:

• Ugdymo programa: Ar ji atitinka jūsų vaiko poreikius ir interesus? Ar ji pakankamai įvairi ir visapusiška, apimanti visas svarbias raidos sritis?
• Pedagogų kvalifikacija ir patirtis: Mokytojai turėtų turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir gebėjimą sukurti šiltą, palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs ir vertinami.
• Fizinė aplinka: Ar darželio patalpos yra švarios, saugios ir pritaikytos vaikų poreikiams? Ar yra pakankamai erdvės žaidimams lauke ir viduje?
• Grupės dydis ir mokytojų santykis su vaikais: Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, o tai pagerina ugdymo individualizavimą.
• Darželio vertybės ir kultūra: Ar darželis skatina tokias vertybes kaip pagarba, atsakomybė, tolerancija ir bendradarbiavimas?
• Vieta ir darbo valandos: Ar darželis yra patogiai pasiekiamas iš jūsų namų ar darbo vietos?
• Bendruomenės įsitraukimas ir tėvų dalyvavimas: Ar darželis skatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese?

Renkantis darželį, verta apsilankyti keliose įstaigose, stebėti jų veiklą, kalbėtis su personalu ir kitais tėvais. Švietimo ministerija ir savivaldybės taip pat teikia informaciją apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas, jų programas ir kokybės vertinimus, kuria verta pasidomėti. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o ikimokyklinis ugdymas turėtų būti pritaikytas prie jo individualių poreikių ir vystymosi tempo.

tags: #kokybiskas #ikimokyklinis #ugdymas

• Michaelas Pittas lietuviškame filme
• Gilinkitės į humanistinio dvasingumo reikšmę šeimos patirtyse
• Saugus ir ramus kūdikio miegas lovytėje
• Harmonija laukiantis vaikelio: sąmoningo gimdymo principai
• Tėvų atsiliepimai apie „Beržynėlį“