Pranas Mašiotas: aušrininkas, pedagogas ir vaikų literatūros tėvas

Pranas Mašiotas - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, pasižymėjusi kaip aušrininkas, aktyvus visuomenės veikėjas, talentingas pedagogas ir vienas garsiausių lietuvių vaikų literatūros rašytojų. Jis laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu, palikusiu neįkainojamą indėlį į šalies švietimą ir kultūrą.

Ankstyvieji metai ir išsilavinimas

Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime (dab. Vilkaviškio r.), vidutinių ūkininkų šeimoje. Būdamas vaikas, namuose pramokęs skaityti ir rašyti, vėliau mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje.

1883 m. sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją. Mokydamasis gimnazijoje, jaunasis Pranas aktyviai dalyvavo slaptuose lietuvių moksleivių rateliuose ir platino lietuvišką draudžiamą spaudą, rodydamas savo pasišventimą lietuvybei jau ankstyvame amžiuje.

Tais pačiais 1883 metais jis įstojo į Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Universitete visą laiką priklausė Maskvos lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms, buvo vienas iš veikliausių narių. 1887 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete Pranas Mašiotas sėkmingai įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę.

Profesinė veikla ir visuomeninė veikla Rygoje

Baigęs studijas, Pranas Mašiotas pradėjo savo profesinę karjerą. 1887-1889 m. dirbo finansinėje įstaigoje Lomžoje (Lenkija), o 1889-1891 m. - Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1891 m. jis buvo paskirtas matematikos mokytoju Rygos vokiečių realinėje gimnazijoje, kurioje dirbo iki 1915 m. Be to, 1913-1915 m. jis ėjo ir Rygos mergaičių gimnazijos direktoriaus pareigas.

Gyvendamas Rygoje, P. Mašiotas aktyviai dalyvavo lietuviškų organizacijų veikloje. Jis buvo vienas iš:

• 1903 m. įkurtos lietuvių muzikos ir dainos draugijos „Kanklės” steigėjų.
• 1906 m. kartu su Marcelinu Šikšniu įsteigtos lietuvių švietimo draugijos „Žvaigždė” steigėjų, kurios pirmasis pirmininkas, vėliau tapo garbės nariu.

P. Mašiotas neapsiribojo vien organizacine veikla - 1912-1914 m. sekmadieniais jis mokė Rygos lietuvaites gimnazistes lietuvių kalbos. Jo indėlis į lietuvių mokslo plėtrą buvo pripažintas, kai 1907 m. buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje nariu. Asmeniniame gyvenime, 1894 m. jis vedė iš Linkuvos apylinkių kilusią išsilavinusią dvarininko dukrą Mariją Jasienskytę.

Pirmasis pasaulinis karas ir sugrįžimas į Lietuvą

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su šeima Pranas Mašiotas pasitraukė į Maskvą, kur įsidarbino amatų mokykloje matematikos mokytoju. Vėliau, I pasaulinio karo metu, jis persikėlė į Voronežą. Ten 1915-1918 m. vadovavo M. Yčo berniukų ir mergaičių gimnazijai. Netrukus gavo pasiūlymą vadovauti neseniai Voroneže įsikūrusiai M. Yčo mergaičių gimnazijai, po kiek laiko perėmė ir berniukų gimnazijos direktoriaus pareigas.

1918 m. rašytojas grįžo į Lietuvą ir iškart ėmėsi aktyvaus Švietimo sistemos organizacinio darbo. Iš pradžių dirbo Lietuvos Tarybos švietimo sekcijoje Vilniuje, vėliau - Švietimo ministerijoje Kaune kaip Aukštesniojo mokslo departamento direktorius. Nuo 1919 m. lapkričio mėn. jis buvo paskirtas Švietimo viceministru. Jo kompetencija ir atsidavimas buvo vertinami - Pranas Mašiotas priklausė Knygų leidimo ir Terminologijos komisijoms.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje ir literatūrinis palikimas

Nepriklausomoje Lietuvoje Prano Mašioto veikla taip pat buvo itin reikšminga. 1923 m. Mašiotas buvo paskirtas naujai įsikūrusios Lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktoriumi, o nuo 1924 iki 1929 m. ėjo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pareigas.

1929 m. išėjęs į pensiją, Pranas Mašiotas visiškai atsidėjo literatūriniam darbui. Paskutinius savo gyvenimo metus, 1938-1940 m., jis gyveno, ilsėjosi ir kūrė sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje.

Publicistinė veikla

Bendradarbiauti spaudoje P. Mašiotas pradėjo nuo 1884 m. (kituose šaltiniuose nurodoma nuo 1888 m. „Aušroje“) ir rašė publicistiką beveik iki pat gyvenimo pabaigos. Jo straipsniai buvo pasirodydavo „Aušroje“, „Šviesoje“, „Vienybėje Lietuvininkų“, „Varpe“, „Lietuvių laikraštyje“, „Vilniaus žiniose“, „Rygos garse“, „Švietimo darbe“, „Lietuvoje“ ir daugybėje kitų laikraščių bei vaikų periodikos leidiniuose. Iš viso bendradarbiavo apie 50 leidinių.

Mašiotas išspausdino daug straipsnių pedagogikos, mokymo metodikos, kalbos kultūros, terminijos kūrimo ir norminimo, mokslo populiarinimo ir kitais klausimais. Jo publicistika - santūri, dalykiška, su konkrečiais pasiūlymais, orientuota daugiau į skaitytojo protą ir intelektą. Paliko daugiau kaip 500 publicistikos rašinių. Paskelbė straipsnių žurnalistikos teorijos temomis. Savo darbus pasirašydavo arba pavarde, arba įvairiais slapyvardžiais, tokiais kaip Ašaka, Ašakaitis, Bismarkis, Čiabuvis, Dėdė Pranys, Niektauška, Rygietis ir kt.

Pedagoginės idėjos ir vadovėliai

P. Mašiotas buvo ne tik teoretikas, bet ir praktikas - jis vienas iš pirmųjų Lietuvoje įvedė metrinę matų sistemą ir ėmė sieti matematikos mokymą su realiu gyvenimu, tekstiniuose uždaviniuose panaudodamas geografijos, istorijos, fizikos ir kitų mokomųjų dalykų žinias. Jis yra keliolikos vadovėlių pradinėms ir vidurinėms mokykloms autorius, parašęs apie 8 vadovėlius (matematikos, fizikos, rašybos).

Kūryba vaikams

P. Mašiotas parengė ir išleido apie 150 knygų, iš jų apie 30 originalių, skirtų vaikams. Tiesa, rašė jis ne vien vaikams, tačiau jo indėlis į vaikų literatūrą yra neabejotinas. Pirmasis jo kūrinys „Pasikalbėjimas apie dangų ir žemę” išėjo JAV 1894 m.

Tarp jo žymiausių grožinės literatūros kūrinių vaikams yra „Pasakėlės“, „Augalų pasakos“, „Kai knygas draudė“, „Senio pasakos“ ir „Kiškiai“.

Prano Mašioto gyvenimo ir karjeros gairės

Žemiau pateikiama pagrindinių Prano Mašioto gyvenimo ir karjeros įvykių apžvalga:

Atminimo įamžinimas

Prano Mašioto nuopelnai buvo įvertinti ir įamžinti. 1934 m. viena iš Kauno gatvių pavadinta P. Mašioto vardu. 2013 m. serijoje „Žymūs žmonės“ buvo išleistas pašto ženklas, skirtas šiai iškiliai asmenybei atminti.

tags: #koks #rasytojas #gime #1863 #gruodzio #19

• Ramus kūdikio miegas
• kaip išrinkti dovanas vaikams darželyje
• vardiniai rankšluosčiai kūdikiams
• Vienos konvencija
• Adaptacijos kelias darželyje: patirtys ir idėjos