Gero lopšelio-darželio bruožai: ugdymo filosofija ir praktika

Šiuolaikinės švietimo sistemos tikslas - sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, vertinamas ir skatinamas tobulėti. Lietuvoje šiai vizijai įgyvendinti tarnauja strateginiai dokumentai, tokie kaip „Geros mokyklos koncepcija“, kuri, nors ir orientuota į mokyklas, suteikia universalius principus, pritaikomus ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms - lopšeliams-darželiams.

Geros mokyklos koncepcija ir jos svarba

Geros mokyklos koncepcija yra strateginis dokumentas, priimtas 2015 m., kuris, kartu su kitais švietimo politikos gairėmis, prisidėjo prie to, kad Lietuva, UNICEF atlikto tyrimo (2013-2018) duomenimis, iš 38 šalių Europoje užimtų 2 vietą pagal švietimo politikos gaires. Koncepcijoje pateikiamas geros mokyklos apibrėžimas: „Gera mokykla - pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ši geros mokyklos sąvoka apibrėžia pagrindines Koncepcijos vertybes ir nusako mokyklos veiklos tobulinimo kryptį.“

Koncepcijos paskirtis lopšelyje-darželyje

Koncepcijos paskirtis - būti universaliu šiuolaikinės švietimo įstaigos raidos orientyru, nurodančiu, kokie lopšelio-darželio bruožai laikomi vertingais, paskatinti lopšelio-darželio bendruomenės kūrybiškumą bei ilgalaikes lopšelio-darželio tobulinimo iniciatyvas. Geros mokyklos modelyje išskirti pagrindiniai lopšelio-darželio veiklos dalyviai: vaikai, pedagogai, tėvai.

Koncepcijoje svarbiausiu sėkmingos lopšelio-darželio veiklos požymiu laikomas tinkamas tarpusavio ryšių palaikymas tarp dalyvių, t. y., geri (pageidaujami, priimtini) ugdymo(si) rezultatai (vaikai), įsitraukimo į veiklą aktyvumas (tėvai), geras (pageidaujamas, priimtinas) veiklos įsivertinimas (pedagogai) ir turtingos, įsimenančios, prasmingos, malonios gyvenimo lopšelyje-darželyje patirtys.

Pagrindiniai gero lopšelio-darželio bruožai

Gero lopšelio-darželio vizija apima daugybę aspektų, pradedant vaiko asmenybės ugdymu ir baigiant bendruomenės įsitraukimu. Štai pagrindiniai bruožai, kurie apibūdina tokią įstaigą:

Asmenybės ūgtis ir pasiekimai

Pagrindiniai ir pageidaujami lopšelio-darželio veiklos rezultatai - vaikų asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Asmenybės ūgtis apibrėžiama kaip asmenybės branda (savivoka, savivertė, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas), pasiekimai (atitinkantys individualias mokinių galimybes; mokinių įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma) ir pažanga (nuolatinė; per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, optimalų tempą). Lopšelyje-darželyje vienodas dėmesys skiriamas visų asmens kompetencijų, nustatytų ugdymo programose, ugdymui(si). Vaikai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Įgyjami pagrindiniai gebėjimai, leidžiantys tapti pilietiškais, humaniškas vertybes puoselėjančiais visuomenės nariais ir sėkmingai planuoti asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Saviraiškus dalyvavimas

Įstaigos gyvenime daug įdomios veiklos, įvykių ir nuotykių, kurių iniciatoriumi bei lyderiu gali būti bet kuris lopšelio-darželio bendruomenės narys. Vyrauja darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas. Kiekvienas yra priimtas, gerbiamas, saugus, galintis džiaugtis buvimu įstaigoje ir laikyti jį prasmingu. Skatinama vaikų saviraiška, aktyvus dalyvavimas įvairiuose projektuose ir teminiuose renginiuose, kurių metu lavinami vaikų mąstymo, kūrybiškumo, lyderystės ir kiti gebėjimai, elgesio, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Įstaigoje puoselėjamos pozityvios vertybės, skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Įstaigos gyvenime ryškus bendruomeniškumas. Jaučiama organizacijos narių vienybė, talkinimas kitiems, įsipareigojimas draugams ir lopšelio-darželio bendruomenei. Tarpusavio santykiai grindžiami humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais.

Dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis

Ugdymo turinys yra įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius. Ugdymasis personalizuotas ir savivaldis, interaktyvus ir paremtas dialogu, pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, taisyti klaidas. Mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas, ugdomos šiuolaikiniam gyvenimui aktualios kompetencijos. Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant. Ugdymasis pagrįstas dialogu (vaikų su vaikais, vaikų ir pedagogų) ir jo metu gaunama informacija, gimstančiomis idėjomis, sukuriamomis prasmėmis.

Ugdymas, paremiantis ugdymąsi

Ugdymas yra paremiantis ugdymąsi. Ugdymo tikslų ir būdų parinkimas, ugdymo planavimas pagrįsti mokinių pažinimu, ugdymosi stebėjimu, apmąstymu, vertinimu. Ugdymas įvairus, atsižvelgiantis į ugdymosi poreikių, pasirinkimų, galimybių, stilių skirtumus; įvairios tempo, būdo, technikos galimybės. Ugdymas lankstus: veiklų įvairovė, lankstus mokymo(si) laikas, teminės/integracinės savaitės. Pedagogas yra vaiko pagalbininkas tyrinėjant pasaulį, ugdymosi partneris, tačiau ir autoritetas tose srityse, kuriose vaikui nepakanka patirties ar išminties. Ugdoma(si) pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi, siekiais, prasmės suvokimu. Ugdomosios veiklos struktūra, scenarijai gali būti labai skirtingi, įvairiai ir lanksčiai organizuojamas ugdymo(si) laikas.

Darbuotojai: asmenybių įvairovė ir profesionalumas

Lopšelio-darželio darbuotojai pasižymi asmenybių įvairove. Visus lopšelyje-darželyje dirbančius asmenis sieja nuostatų pozityvumas, t. y., aukšta savivertė, pasitikėjimas ir rūpinimasis vaikais, aukšta darbo motyvacija, nuoširdus domėjimasis vykdoma veikla, pilietinė atsakomybė. Lopšelio-darželio darbuotojai - savo sričių profesionalai, kurie rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, plečia ne tik profesinį, bet ir bendrą kultūrinį akiratį.

Lopšelio-darželio bendruomenė: besimokanti organizacija

Lopšelio-darželio bendruomenė yra besimokanti organizacija. Mokymasis vyksta su kitais ir iš kitų, dirbant su kolegomis, dalijantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, stebint kolegų veiklas, mokantis drauge ir iš vaikų. Telkimasis į pasidalijusias pareigomis, vienas kitoms padedančias ir bendrų profesinių tikslų siekiančias grupes. Bendruomenės diskusijos, veiklos apmąstymas, įsivertinimas, jais pagrįsti susitarimai dėl ateities ir planavimas, nuolatinis tobulėjimo skatinimas. Lopšelio-darželio bendruomenė refleksyvi: apmąsto ir aptaria savo veiklą ir bendro gyvenimo įvykius, įsivertina, geba pasimokyti iš patirties ir pagrįstai planuoti. Lopšelis-darželis yra atviras pasauliui: bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius.

Įgalinanti lyderystė ir vadyba

Įstaigoje skatinama įgalinanti lyderystė ir vadyba. Vyrauja aiški, vienijanti, įkvepianti vizija. Dialogo ir susitarimų kultūra. Pasidalyta lyderystė. Veiksmingas administravimas. Vertinamas kūrybiškumas ir naujos idėjos, turima drąsos rizikuoti ir priimti sunkius sprendimus. Nuomonių įvairovė ir diskusijos yra neatsiejama lopšelio-darželio gyvenimo dalis.

Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali

Ugdymo(si) aplinka yra dinamiška, atvira ir funkcionali. Tai - ugdymąsi stimuliuojanti aplinka, apimanti knygas, detalių ir įrangos įvairovę, funkcionalius ir originalius baldus, spalvas, medžiagas, formas, apšvietimą, augalus, garsus, kvapus, patogią (ne)tvarką. Svarbus ir vaikų indėlis kuriant aplinką - įgyvendintos vaikų idėjos ir projektai, jų darbai, kūriniai, daiktai aplinkoje. Vietoj tradicinių „klasių be sienų“ sampratos, darželiuose kuriamos atviros erdvės, skatinančios judėjimą, tyrinėjimą ir bendradarbiavimą, taip pat pasitelkiama virtuali aplinka, papildanti fizines erdves.

Įsipareigoję savininkai ir vietos bendruomenė

Viziją ir strategiją kuria lopšelio-darželio darbuotojai, vaikai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir įstaigos savininkai. Vietos bendruomenė ir savininkai drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką; ieško pagalbos, paramos įstaigai. Lopšeliu-darželiu pasitikima, jis veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.

Vaikų poreikių atpažinimas ir palaikymas

Geras lopšelis-darželis ne tik seka švietimo gaires, bet ir gilinasi į kiekvieno vaiko individualius poreikius, suprasdamas, kad vaiko elgesys yra ne priežastis, bet pasekmė. Dažnai sutrikimai kyla dėl nemokėjimo mokytis ir nesugebėjimo prisitaikyti prie individualaus mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ar taktilinio). Reikėtų stiprinti vidinę mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, įvertinti turimus resursus ir atrasti, kaip jie galėtų padėti vaikui susidaryti naujus įgūdžius, įsisavinti informaciją. Galbūt vaikui lengviau prisiminti ne vaizdinę informaciją, bet gaunamą lytėjimu. Naudinga vaikui padėti susisteminti medžiagą, ją atpasakoti, įsiminti, daryti planus.

Vaikas, kuriam trūksta pagyrimų ir padrąsinimų

Vaikui, kuris nuolatos susiduria su menkinimais ir žeminimais žodžiu, net jei tai vyksta dėl tėvų išgyvenamo sunkaus laikotarpio, reikia nuolat sakyti teigiamus žodžius ar pagyrimus. Geriausia tą daryti tiek už jų atliktus darbus ar elgesį, tiek už tai, kad jie tiesiog yra. Pavyzdžiui: „Tu tikrai puikiai atlikai tą darbą“, „Man patinka tavo idėjos“, taip pat: „Smagu tave šįryt matyti!“ arba tiesiog paprastai pasisveikinti: „Labas“. Turime visais būdais stengtis vengti vaiko menkinimo bei žeminimo. Norint, kad poveikis būtų ilgalaikis, tėvams reikės pedagogų pagalbos. Pedagogai, bendraudami su tėvais, gali atpažinti iššūkius, su kuriais susiduria šeima, ir pasiūlyti tinkamą palaikymą.

Tylintis vaikas

Toks vaikas paklaustas tyli, nors su draugais ar tėvais gali būti aktyvus ir kalbus. Vaikas taip elgiasi, nes yra neįprastoje aplinkoje ir jam reikia laiko adaptuotis. Tylinčiam vaikui reikalinga saugi aplinka. Galima būtų pokalbį pradėti apie vaikui įprastus, jam svarbius dalykus. Reikėtų tokį vaiką įtraukti į bendrą veiklą - tegul tai būna per rankas siunčiamas kamuoliukas sustojus ratu. Svarbu atpažinti, kad gali pasitaikyti tylėjimas „iš principo“, tačiau nereikėtų kovoti su tokiais vaikais, o veikiau ieškoti būdų, kaip sukurti pasitikėjimo kupiną aplinką.

Vienišas, bendravimo įgūdžių stokojantis vaikas

Kai kuriems vaikams trūksta pagrindinių bendravimo įgūdžių. Jeigu kreipsimės į juos, jie šiaip ne taip sugebės išspausti kelis žodžius ir niekada patys savarankiškai nepradės pokalbio. Vieniši vaikai linkę likti nepastebėti. Triukšmingiems ir agresyviems jų bendraklasiams pasisekė labiau, nes jie bent jau sulaukia dėmesio, kurio taip trokšta. Dalis vaikų dėl asmeninių savybių, nemokėjimo bendrauti tarsi išstumiami iš grupės. Dauguma vaikų su jais elgiasi priešiškai, todėl vaikas lieka vienas. Į jį geriausia žiūrėti kaip į vaiką, kuris ankstyvuoju savo vaikystės laikotarpiu (0-2 metų) nesulaukė švelnumo ir nebuvo vertinamas bei palaikomas. Tokį vaiką reikia geranoriškai paskatinti nepriklausomai nuo to, ką jis daro, - tiesiog sakykime jam paprastus ir malonius žodžius už tai, kad jis yra.

Agresyvus vaikas

Agresyvaus elgesio priežastys gali būti įvairios - įgimtas savisaugos, kovos už būvį ar lyderystės poreikis, socialinis išmokimas (tėvas muša mamą, brolis muša patį vaiką) ir palaikymas („mokėk apsiginti“, „duok atgal“), išmokimas stebint (laidos per televiziją). Labai svarbu suprasti, kad dažniausiai iš pradžių toks vaikas neatsakys į šilumą ir pagyrimus. Pedagogas pirmiausia turėtų sukurti tokį ryšį, kad vaikas pajėgtų išgirsti, - reikia su vaiku griežtai susitarti. Jei norime su agresyviu vaiku sukurti palankius ir prasmingus santykius, turime atkakliai laikytis savo - elgtis tvirtai, nepykti ir nesusierzinti. Kai įsitvirtina tokie santykiai, galima pradėti girti vaiką už tai, kad jis atlieka kažką gero. Tokius vaikus labai gerai veikia jiems skiriami ypatingi vaidmenys, kurie reikalauja tikros atsakomybės ir teisių. Reikėtų ištirti vaiko elgesio motyvus: galbūt jis jaučiasi nesaugus, nepilnavertis. Galbūt reikėtų formuoti adekvatesnius socialinio išmokimo ir bendravimo įgūdžius.

Meluojantis ar baikštus vaikas

Vaikas gali tiesiog painioti tikrovę su fantazija - tai nebus melas. Nereikėtų kovoti su tuo, bet reikėtų išmokyti vaiką įžvelgti ribą tarp tikrovės ir fantazijos. Vaiko melą neretai lemia baimė. Reikėtų atrasti kitus būdus vaiką auklėti, bausti, nesukeliant jam baimės jausmo. Vaiko baikštumas susidūrus su mokomąja veikla dažnai pasitaiko. Tokius vaikus slegia buvimas grupėje, kitų vaikų judrumas, jie linkę laikytis nuošaliai, sunkiai įsitraukia į bendrą veiklą. Vertėtų atvirai rodyti savo geranoriškumą, į klaidas žiūrėti kaip į savaime suprantamą dalyką - „juk mes mokomės“. Reikėtų skatinti vaiką atsakinėti nebijant suklysti.

Kaip spręsti peštynes ir konfliktus

Peštynes sukelia ne „blogi vaikai“, o ši problema visuomet yra suaugusiųjų sistemos, kurioje gyvena vaikai, simptomas. Ten, kur pedagogams suteikiamos tinkamos darbo sąlygos ir palaikymas, o su vaikais elgiamasi griežtai, bet išsaugoma jų savigarba, vaikai greitai nustoja peštis tarpusavyje. Lopšelis-darželis paprastai nėra rimtesnių vaikų problemų šaltinis. Tyrimai rodo, kad neišsilavinę suaugusieji beveik visuomet turėjo prisitaikymo sunkumų dar prieš pradėdami lankyti mokyklą. Nė vienas pedagogas, kad ir koks atsidavęs būtų, negali visai grupei vaikų suteikti ir emocinio palaikymo, ir paskatinimo mokytis. Ateis diena, kai iš naujo įvertinsime savo švietimo sistemą ir sugebėsime lopšeliuose-darželiuose turėti kvalifikuotus suaugusiuosius, savanorius bei darbuotojus, kurie bus ir patys išmokyti, ir ves mokymus, kad kiekvienas vaikas gautų tai, ko jam ar jai reikia.

tags: #koks #darzelis #yra #geras #darzelis #kokie

• Šiuolaikinio teatro stebuklai vaikams ir jaunimui
• Sužinokite daugiau apie socialinę globą
• Plastikinių rogučių vaikams populiarumas
• Stasio Juškaus gyvenimas ir kūryba
• Kaip užtikrinti saugią aplinką vaikams