Augalai - tai neatskiriama mūsų gyvybės dalis. Kiekvienas augalas, nuo gražiausios gėlės iki labiausiai erzinančio piktžolės, tarnauja mums. Augalai gamina deguonį, mus gydo, maitina, rengia, puošia ir gražina mūsų aplinką. Tačiau augalai taip pat kelia daug mįslių, viena iš kurių yra ta, ar žydi papartis.
Daugumai žemesniųjų augalų, tokių kaip samanos ir paparčiai, yra būdingas reguliarus nelytinio ir lytinio dauginimosi kaitaliojimas, kitaip tariant - kartų kaita. Paparčiai ir samanos priklauso sporiniams augalams. Jie paplitę drėgnose vietose, nes jų apvaisinimui būtinas vanduo.
Paparčių ir samanų dauginimosi ciklas
Paparčio sporofitas yra nelytinės kartos individas, diploidinė karta (2n), kuri išsivysto iš zigotos. Sporofite mejozės būdu susidaro haploidinės sporos. Samanų sporofitas yra kotelis su sporine, išaugęs ant žalio gametofito.
Gametofitas - tai lytinės kartos individas, haploidinė karta (n), gaminantis gametas, kurioms susijungus susidaro diploidinė zigota (2n). Sporofito stadijos metu haploidinės sporos mejotiškai susidaro lapų apačioje esančiose sporų dėžutėse - sporangėse. Subrendusias sporas išnešioja vėjas, o palankiomis sąlygomis jos sudygsta.
Iš sudygusios sporos susidaro mažas augaliukas - polaiškis. Jis panašus į nedidelę plokštelę, įsitvirtinusią žemėje rizoidais. Polaiškio apačioje susiformuoja vyriškieji ir moteriškieji organai.
Vyriškuose organuose - anteridžiuose - susiformuoja spermatozoidai. Moteriškuose organuose - archegonėse - susidaro kiaušialąstės. Spermatozoidai vandeniu nuplaukia iki archegonių, dažniausiai esančių kituose polaiškiuose, ir jas apvaisina. Taip susidaro zigota, iš kurios išauga naujas augalas - sporofitas.
Lietuvoje augančios paparčių rūšys
Lietuvoje galima rasti įvairių paparčių rūšių, priklausančių skirtingoms šeimoms ir gentims:
- Kalnarūtiniai (Aspleniaceaee): Šerinė kalnarūtė (Asplenium trichomanes), Mūrinė kalnarūtė (Asplenium ruta-muraria), Žalioji kalnarūtė (Asplenium viride).
- Šertvūnai (Polypodiophyta): Blužniapapartis (Athyrium filix-femina), Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris).
- Papartiniai (Dryopteridaceae): Plaukuotasis papartuolis (Phegopteris connectilis).
- Kelminiai papartys (Dryopteris): Kelminis papartis (Dryopteris filix-mas), Skėstalapis papartis (Dryopteris dilatata), Skiauterinis papartis (Dryopteris carthusiana), Nelygialapis papartis (Dryopteris expansa).
Ar papartis žydi?
Nors liaudyje gyvuoja legenda apie vidurnaktį pražystantį papartį per Jonines, moksliniu požiūriu papartis nesukelia žiedų. Paparčiai, kaip ir samanos, priklauso sporiniams augalams, kurie dauginasi sporomis, o ne sėklomis. Taigi, papartis tiesiogiai nežydi.
Kiti sporiniai augalai
Be paparčių ir samanų, prie sporinių augalų priskiriami ir kiti senoviniai augalai:
- Varpeniniai (Ophioglossaceae): Šakotasis varpenis (Botrychium matricariifolium), Paprastasis varpenis (Botrychium lunaria), Virgininis varpenis (Botrychium virginianum), Mažasis varpenis (Botrychium simplex), Daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum).
- Driežlieliniai (Ophioglossaceae): Vienalapė driežlielė (Ophioglossum vulgatum).
- Asiūklūnai (Equisetophyta): Didysis asiūklis (Equisetum telmateia), Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense), Gegužinis asiūklis (Equisetum palustre), Miškinis asiūklis (Equisetum sylvaticum), Šiurkštusis asiūklis (Equisetum hyemale).
- Pataisūnai (Lycopodiophyta): Dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum), Trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum), Patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata), Statusis atgiris (Huperzia selago).
- Slepišeriniai (Isoetaceae): Ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris).
tags: #koks #aplinkosveiksnys #butinas #samanu #ir #paparciu