Ausų uždegimas, medicininiu terminu vadinamas otitu, yra viena dažniausių priežasčių, dėl ko tėvai kreipiasi į vaikų gydytojus. Ši liga ypač dažna tarp mažiausiųjų - net 5 iš 6 vaikų nors kartą perserga ausų uždegimu iki trejų metų amžiaus, o 75-80 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus yra sirgę šia liga bent kartą. Otitas sukelia didelį diskomfortą ir, jei negydomas tinkamai, gali turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai ir raidai.
Moksliškai ausų uždegimu vadinama visa grupė ūmių ir lėtinių ligų, kurios gali apimti ir išorinę, ir viduriniąją, ir vidinę ausį. Tačiau įprasta, kad kalbėdami apie ausų uždegimą pirmiausia minime ūminį pūlingąjį viduriniosios ausies uždegimą (ūminį otitą). Tai bene dažniausiai pasitaikanti ausų uždegimo forma, todėl apie ją daugiausia ir kalbama. Ausų uždegimas yra ausies kanalo audinių ir / arba būgnelio infekcijos sukeltas pažeidimas, kuriam dažniausiai būdingas ausies skausmas, šlapiavimas, klausos suprastėjimas.
Sutrikus ausies efektyvumui, mažieji pacientai patiria skausmingą ir nemalonų jausmą, dėl ko padidėja pavojus sveikatai. Atšalus orams ir prasidėjus peršalimo ligoms, padaugėja ir ausies uždegimo (otito) atvejų.

Vaikai ausų uždegimu serga dažniau nei suaugusieji dėl anatominių ypatumų ir dažnesnių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų. Vaikų imuninė sistema nėra visavertė, todėl peršalimai kartojasi dažniau nei suaugusiems. Dažniausiai infekcija yra diagnozuojama šaltuoju metų laiku - tam neigiamos įtakos gali turėti iš pažiūros visai nebaisi sloga.
Otorinolaringologė I. Tamošaitienė paaiškino, kad Eustachijaus vamzdis jungia žmogaus nosiaryklę su būgnine ertme. Vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpesnis, todėl infekcijai lengviau patekti į būgninę ertmę ir sukelti būgnelio uždegimą. Kadangi vaiko klausomasis vamzdelis yra trumpesnis, patogeniniai organizmai iš nosiaryklės lengviau patenka į vidinę ausį, kurioje dauginasi ir pažeidžia gleivinę.
Svarbūs ir adenoidai - tai nosiaryklės migdolas, normali vaiko nosiaryklės anatominė struktūra, vaiko imunitetas. Tačiau jeigu jie per dideli ar dėl nuolatinių uždegimų patys tapę užkrato šaltiniu, gali sukelti dažnus ausyčių uždegimus. Tada blokuoja visą nosiaryklę, sutrikdo įprastą ausies ventiliavimą per nosiaryklę, klausomąjį vamzdį. Ausyje susitelkia oras, į būgninę ertmę iš audinių patenka skystis, ausies būgnelis nebegali judėti ir sutrinka klausa. Dėl adenoidų padidėjimo gali išsivystyti neuždegiminis vidurinių ausų pažeidimas, kai už būgnelių kaupiasi skysčiai.
Ausis susideda iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės.
Vaikų otorinolaringologė I. Tamošaitienė atkreipė dėmesį, jog vidurinis otitas gali būti ūmus, ūmus sekrecinis ir lėtinis sekrecinis. Sergant ūmiu sekreciniu otitu, už būgnelio būgninėje ertmėje stebimas skystis. Ši otito rūšis, gydytojos teigimu, gali nesukelti jokių simptomų, išskyrus klausos suprastėjimą, kurio tiek vaikai, tiek tėvai gali nepastebėti. Kai skystis už būgnelio ilgą laiką išlieka būgninėje ertmėje, ūmus sekrecinis otitas tampa lėtinis.
Serozinis vidurinės ausies uždegimas (sezoninis otitas) - susirgimas, kurio metu vidurinėje ausyje kaupiasi tam tikras sekretas, tačiau infekcijos nėra. Pasikartojantis serozinis otitas gali pereiti į lėtinį serozinį otitą (lėtinį ausų uždegimą). Lėtinis serozinis otitas sukelia nedaug simptomų. Sergant lėtiniu sekreciniu otitu, suprastėja vaiko klausa, o tai gali turėti įtakos jo kalbos raidai. „Ilgainiui negydant lėtinio sekrecinio otito, klausa gali suprastėti negrįžtamai. Be to, sergant lėtiniu sekreciniu otitu tampa vis sunkiau kovoti su pasikartojančia ausų infekcija“, - teigė gydytoja I. Tamošaitienė.
Lėtinis atikoantralinis otitas yra lėtinis vidurinės ausies uždegimas. Jam būdingas nuolatinis pūliavimas, blogėjanti klausa dėl palaipsniui didėjančio kaulinio irimo židinio ausyje ir pastovios perforacijos (skylės) viršutinėje būgnelio dalyje. Palaipsniui didėjanti cholesteatoma ardo šalia esančias struktūras (būgnelį, klausos kauliukus, kitas vidurinės ausies struktūras) ir gali pasiekti smegenis ar kitas svarbias struktūras, sukeldama gyvybei pavojingas komplikacijas.

Dažniausia ausų uždegimo priežastis - kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimo ligos. Dažnai tai netinkamai gydomos slogos komplikacija. Vidurinės ausies otitas dažnai yra peršalimo, gripo ar alergijos pasekmė. Dažniausiai užkratas patenka į vidurinę ausį iš nosiaryklės, per pažeistą būgnelį iš išorės arba kraujo keliu. Infekcija į vidurinę ausį patenka 3 būdais: 1. Iš nosiaryklės per ausies trimitą. 2. Iš išorės per pažeistą būgnelį. 3. Per kraują. Vėjas daro tik netiesioginę įtaką - išėjęs į lauką, žmogus gali sušalti ir pradėti sloguoti.
Infekcijos priežastimi gali būti maudynių metu į ausis patekęs vanduo, horizontalioje padėtyje gulinčio kūdikio maitinimas, taip pat alergijos (alerginė sloga, šienligė), sinusitas, išvešėję adenoidai, čiulptuko naudojimas ir pasyvus rūkymas (t.y. buvimas rūkančiųjų aplinkoje). Ūminį pūlingąjį ausų uždegimą dažniausiai sukelia bakterijos. Tačiau tam, kad jos ausyje pradėtų daugintis, reikia pažeisti ausytės gleivinę. Dažnai taip nutinka peršalus. Virusai tarsi paruošia gleivines taip, kad bakterijos galėtų be didelio vargo „apsigyventi“ ausyje ir sukelti uždegimą. Kartais lėtiniai ausų uždegimai būna įgimti, tačiau tai retos ligos.
Ausų uždegimas vaikams ir suaugusiesiems gali sukelti itin nemalonius simptomus. Jeigu ir toliau žmogus nesigydo, gali išsivystyti lėtinis pūlingas ausies uždegimas. Tokiu atveju sutrinka klausa. Dėl to gali suirti vidurinės ausies struktūros arba dingti klausa. Negydant užsitęsusio ausies uždegimo gali išsivystyti komplikacijos, visų pirma - plyšti ausies būgnelis. Tokiu atveju išauga rizika susirgti pūlingu ausies uždegimu. Kai kuriais atvejais ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
Kaip tėvams laiku pastebėti vaiko ausies uždegimą? Dauguma vaikų suserga ausų uždegimu būdami labai maži ir dar nemokėdami kalbėti, todėl vaikų otorinolaringologė patarė tėvams atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Vaikas yra besiformuojanti ir auganti asmenybė, kuriai dažnai sunku suprasti ir apibūdinti išgyvenamus potyrius, ypač fizinį skausmą. Todėl tėvai turėtų būti atidūs ir stebėti, ar vaikas nėra emocionalesnis, nerimastingesnis nei įprastai.
Šį jausmą gali išduoti nuolat liečiama ausis, nemiga, apetito nebuvimas, aukšta kūno temperatūra. Vaikas yra ar buvo neseniai peršalęs. Tai bene svarbiausias kriterijus vertinant, ar vaikui uždegimas, ar kažkas kita, nes ausų uždegimas dauguma atvejų seka po peršalimo. Vaikas sloguoja, tapo irzlus, neramus. Irzlumas - įprasta sergančių vaikų savybė, tačiau prasidėjus ausų uždegimui, irzlumas padidėja ūmai. Dėl ausų uždegimo vaikas naktimis prasčiau miega ir nubunda dažniau nei įprastai.
Vaikui gali skaudėti ausytes, sutrikti jo klausa. Galite pastebėti, kad vaikas pradėjo prasčiau reaguoti į garsus (vidinėje ausies dalyje susikaupusios pūlingos išskyros prislopina garsus, taip pat įtempia ausies būgnelį ir neleidžia jam normaliai vibruoti). Vyresnis nei vienerių metukų vaikas gali skųstis ar kitaip parodyti, kad jam skauda ausytes. Kūdikiai, tiesa, nesugeba suprasti, iš kur kyla skausmas, todėl gali griebtis už ausyčių ir tada, kai skausmo šaltinis yra kur šalia (pavyzdžiui, kai dėl dygstančių dantukų skauda dantenas). Vaikas gali karščiuoti. Ausies skausmas - vienas pagrindinių ligos simptomų, kuris sukelia didžiulį diskomfortą.
Kiti ausų uždegimo požymiai: paraudęs, išsipūtęs ausų būgnelis ir išskyros iš ausies. Pūlingos ar kraujingos išskyros iš ausytės gali reikšti, kad trūko ausų būgnelis. Nereikėtų dėl to nerimauti, nes būgneliui trūkus skausmas atlėgsta, o būgnelis paprastai sugyja savaime be rimtesnių pasekmių. Tačiau, jei iš ausies ima tekėti išskyros, į ausį negalima nieko lašinti.

Diagnozuojant ausų uždegimą, gydytojas pirmiausia vertina bendrą vaiko būklę, paklausia tėvų apie buvusias ir esamas infekcijas, slogą, gerklės skausmą, temperatūrą, ausų čiupinėjimą ir kitus simptomus. Paprasčiausias ausies uždegimo įvertinimo būdas yra ausies apžiūra otoskopu. Tai yra neskausminga, efektyvu ir greita. Pamatę pasikeitusį, paraudusį, papūstą būgnelį, galime tikslingai diagnozuoti ūmų vidurinį otitą. Serozinį otitą taip pat diagnozuoja gydytojas po ausies apžiūros.
Papildomam ištyrimui gali būti naudojamas pneumootoskopas ir timpanometras, kurių pagalba neskausmingai įvertinamas būgnelio judrumas ir būgninės ertmės būklė. Tiriant klausą, beveik visada nustatomas jos susilpnėjimas. Kamertoniniai mėginiai (Rinne, Weber) leidžia greitai ir nesudėtingai įvertinti klausos pažeidimo pobūdį. Kitas ausų uždegimo nustatymui naudojamas tyrimas yra timpanometrija.
Otito diagnostika taip pat gali apimti laboratorinius tyrimus, kurie atliekami siekiant nustatyti mikroorganizmus. Kraujo tyrimas gali rodyti padidėjusius uždegiminius rodiklius (leukocitų kiekį, C reaktyvinį baltymą, SRB). Kraujo tyrimas (SRB) padeda atskirti virusinę ir bakterinę infekciją:
| Rodiklis (SRB) | Tikėtina infekcija | Gydymo rekomendacijos |
|---|---|---|
| Iki 10 | Virusinė | Antibiotikai paprastai neskiriami |
| Virš 10 | Bakterinė | Gali prireikti antibiotikų |

Priklausomai nuo otito rūšies, sunkumo laipsnio, vaiko amžiaus ir gretutinių ligų, otitą diagnozavęs gydytojas paskirs labiausiai konkrečiai šiam pacientui tinkantį gydymą. Dažniausiai kaip pirmąją pagalbą nuo ausų uždegimo gydytojai skiria vaistus uždegimui bei karščiavimui mažinti - ibuprofeną arba paracetamolį. Šie vaistai yra nereceptiniai ir juos įsigyti galima daugumoje vaistinių. Ausies skausmui malšinti tinka bet kurie sistemiškai veikiantys nuskausminamieji vaistai (sirupai, žvakutės, tabletės).
Gydytojas gali patarti 3 paras stebėti situaciją - paprastai per tokį laiką uždegimas praeina savaime be jokio gydymo. Tačiau, jeigu vaikas išlieka vangus, irzlus, verksmingas, o ausies skausmas vis atsinaujina ir atsiranda papildomų nusiskundimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.
Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šilti ausų kompresai yra senas, visiškai netinkamas gydymo būdas, kuris gali tik pabloginti ligos eigą. Nerekomenduojama naudoti jokių šiltų kompresų ant ausų, patariama nieko nelašinti į ausį - nei aliejaus, nei česnako ar kitokios liaudies medicinos priemonės. Visiškai netinka liaudiški receptai, pavyzdžiui, negalima naudoti kiškio taukų, nes taip galima pakenkti vaiko klausai. Skaudančią ausį galima aprišti šiltu šaliku ar skarele, tačiau be gydytojo nevalia dėti spirito ar šildomojo kompreso. Vietiškai vartojamų lašų į ausį vartoti be gydytojo paskyrimo taip pat nerekomenduojama. Jokiu būdu nelašinti laisvai vaistinėse parduodamų lašiukų, nepasitarus su gydytoju. Nebent galite paguldyti vaiką taip, kad galva būtų šiek tiek pakelta. Tam naudokite aukštesnę pagalvę.
Ne visada ir ne visi ausų uždegimai yra gydomi antibiotikais. Kartais pakanka vaistų nuo uždegimų, ausų ir nosies gleivines sutraukiančių vaistų ar nosies lašų, ir uždegimas praeina. Jei otitas nepraeina savaime per 3 paras arba yra ūmus, gydymas antibiotikais greičiausiai bus neišvengiamas. Antibiotikų gali skirti tik gydytojas. Savavališkai jų pavartojus galima labai pakenkti, nes gali atsirasti visiems antibiotikams atsparių bakterijų. Gydytojui paskyrus gydymą, būtina prisilaikyti visų jo rekomendacijų. Vaiko būklei negerėjant kelias dienas po paskirto gydymo, patariama kreiptis pakartotinai.
Jei vidurinėje ausyje prisikaupia skysčio, tačiau būgnelis nesprogsta pats ir dėl to dingsta klausa, gydytojas gali atlikti būgnelio prapjovimą (miringotomiją) ir taip nuimti spaudimą bei paspartinti gijimą. Skystis iš būgninės ertmės, anot specialistės, dažniausiai pasišalina per 3-6 savaites, nors neretai gali išlikti ir iki kelių mėnesių. Tad šiuo atveju labai svarbus yra tokio paciento sekimas. Jei infekcija rimta, gali būti, kad sprogs ausų būgnelis ir iš ausies pasirodys pūlingos ar kraujingos išskyros. Sveikstant, klausa vėl tampa normali per 3-6 savaites.
Jeigu otitas pradeda kartotis itin dažnai, gydymas antibiotikais duoda tik trumpalaikį efektą, ilgesniam laikui suprastėja vaiko klausa, dėl to nukenčia jo kalbos ir bendra raida, tuomet prireikia operacinio gydymo. Adenoidų pašalinimo operacija neretai išsprendžia minėtas pasikartojančias vaiko sveikatos problemas. „Operacinis gydymas atliekamas taikant bendrinę endotrachėjinę nejautrą, kurios metu vaikas miega (nieko negirdi ir nieko nejaučia). Operacija užtrunka tik apie 20 min. Po jos jau tą pačią dieną pacientas paleidžiamas namo, nes dažniausiai jaučiasi puikiai. Po adenoidektomijos dažniausiai nieko neskauda, todėl mažųjų pacientų nuotaika, praėjus kelioms valandoms po operacijos, jau būna gera.“

Ausų uždegimo prevencija vaikams: ką daryti, kad išvengtumėte problemų ateityje? Geriausia prevencija, gydytojos teigimu, yra rizikos veiksnių pašalinimas:
Kalbant apie otito profilaktiką, labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą ausų priežiūrą. Kas atsitinka, jei po maudynių užgula ausį? Išorinėje ausies landoje kaupiasi siera, kuri saugo odą nuo mechaninių pažeidimų. Kartais gali susidaryti sieros kamštis. Patekus vandeniui, jis išburksta, ir žmogui užgula ausį. Išdžiūvus kamštis susitraukia, ir ausis atsikemša. Specialistai perspėja, kad ausų valymas krapštukais gali būti pavojingas, kadangi taip išvalomas odą nuo pažeidimų apsaugantis sekretas ir atsiranda rizika susidaryti sieros kamščiui. Išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris saugo odą nuo pažeidimų. Per kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Valant ausis mechaniškai, žalojama plona ir tampriai suaugusi su antkauliu oda. Kai kurie žmonės valo ausis įvairiais daiktais, pavyzdžiui, degtukais, virbalais, vąšeliais, segtukais. Netgi ausų krapštukai nelabai tinka ausims valyti. Geriausia jas valyti iš karto po maudynių, rankšluosčio arba servetėlės kampu. Nereikia stengtis valyti kuo giliau, nes išorinėje ausies landoje yra sekreto, kuris apsaugo odą nuo pažeidimų. Pernelyg kruopščiai valant ausis, oda lieka be apsaugos. Be to, mechaniškai valant ausis, atsiranda rizika pažeisti itin ploną ir tampriai su antkauliu suaugusią odą.

Jeigu mažyliui pradėjo skaudėti ausį, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei būklė per tris paras nepagerėja arba iš ausies pasirodo sekretas, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu vaikas išlieka vangus, irzlus, verksmingas, o ausies skausmas vis atsinaujina ir atsiranda papildomų nusiskundimų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą. Gydytojai pastebi, kad ši infekcija dažniausiai susiformuoja dėl gripo ar netgi paprastos slogos.
Pastebėjote, kad Jūsų vaikas prasčiau reaguoja į tylesnius garsus, o galbūt pats pradėjo skųstis sutrikusia klausa? Raginame neignoruoti šios problemos ir nedelsti. Negerai, kai ausų uždegimas kartojasi 6-10 kartų per metus. Tokių dažnų ligų priežastis gali būti lėtinės ausų, nosies, gerklės ar kitos ligos. Būtina kreiptis į specialistą ir surasti besikartojančio uždegimo priežastį. Pediatro ar šeimos gydytojo gali ir nepakakti.
Manoma, kad visada reikia tartis dėl gydymo su LOR specialistais. O dažni ausų uždegimai gali privesti prie labai rimtų bėdų. Jei pasireiškia pasikartojantys seroziniai otitai, tam, kad jie nepereitų į lėtinę ligą, reikia reguliariai tikrintis. Taip pat turi būti stebimos ligos priežastys.
