Sprendimas vyresnio amžiaus giminaitį apgyvendinti globos namuose daugeliui šeimų yra reikšmingas žingsnis, lydimas daugybės klausimų, tarp kurių vieni svarbesnių: į kokias institucijas visų pirma kreiptis ir kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Visuomenėje senstant, klausimas apie orią senatvę ir tinkamą priežiūrą tampa vis aktualesnis.
Daugelis šeimų susiduria su dilema, kai garbaus amžiaus artimiesiems prireikia nuolatinės slaugos ar globos, kurios namų sąlygomis užtikrinti nebeįmanoma. Tokiu atveju socialinės globos namai tampa viena iš realiausių išeičių.

Dėl socialinių paslaugų gavimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos seniūniją arba į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Pateikus prašymą, per nustatytą terminą į asmens namus atvyksta socialinis darbuotojas. Jo tikslas - įvertinti asmens socialinės globos poreikį ir užpildyti Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą. Asmens paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.
Svarbu paminėti, kad nors čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas. Visgi, pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikia turėti, yra šie:
Lietuvoje galioja solidarumo principas ir aiškiai apibrėžta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą moka 80 procentų savo gaunamų pajamų (senatvės pensijos, šalpos pensijų ir kitų reguliarių išmokų). Jei asmuo gauna tikslinę kompensaciją slaugos ar priežiūros išlaidoms padengti, 100 procentų šios kompensacijos taip pat skiriama globos įstaigai.
| Pajamų šaltinis | Mokėjimo dalis globos namams |
|---|---|
| Senatvės ar šalpos pensija | 80 proc. nuo gaunamos sumos |
| Slaugos ar priežiūros kompensacija | 100 proc. nuo kompensacijos dydžio |
| Nekilnojamasis turtas | 1 proc. nuo vidutinės rinkos vertės (jei viršija nustatytą ribą) |
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.

Jei savivaldybė nustato, kad asmeniui reikalinga ilgalaikė globa, bet savo pavaldumo įstaigose vietų neturi, ji gali pasiūlyti alternatyvą - pirkti paslaugas iš privačių įstaigų. Tačiau čia yra niuansas: privačių namų kaina dažnai viršija savivaldybės nustatytą maksimalų įkainį. Susidariusį skirtumą turi padengti pats asmuo arba jo artimieji.
Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globos paslaugas mokėti savo lėšomis (be savivaldybės tarpininkavimo), jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę dėl poreikio nustatymo. Tokiu atveju tereikia tiesiogiai susisiekti su pasirinktais licencijuotais globos namais ir pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį.