„Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - teigia prof. dr. I. Rimdeikienė. Kiekvienai mamai ir tėčiui jų vaikai yra patys gražiausi ir sumaniausi, tačiau objektyviai vertinant, augantys vaikai yra ir kažkuo panašūs, ir kažkuo skirtingi. Nors kiekvieno kūdikio ir vaiko raida yra unikali, tam tikri įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra labai svarbūs ir lydi jį visą gyvenimą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dar kūdikystėje įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, arba priešingai, tam tikrų įgūdžių stoka gali sukelti sveikatos problemų. Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku, nes kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą.
Terminas „raida“ gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą ir emocijas. Visos raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti, nes viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritimis.
Psichomotorinės raidos sulėtėjimas - tai vėluojanti motorinių ir intelektinių funkcijų raida, apie kurią galime kalbėti tada, kai vaikas laiku nepasiekia „raidos etapų“, t. y. svarbiausių raidos įgūdžių. Jie turėtų būti išvystyti tam tikru gyvenimo etapu ir visada siejami su vaiko amžiumi, o neišnešiotų kūdikių atveju - su koreguotu amžiumi (kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, koreguotas amžius nustatomas atsižvelgiant į laiką, kurį kūdikis turėjo praleisti įsčiose iki gimimo. Pavyzdžiui, jei vaikas gimė 2 mėnesiais anksčiau, 4 mėnesių jo pataisytas amžius būtų 2 mėnesiai). Psichomotorinis atsilikimas gali pasireikšti bet kuriuo metu ir gali apimti vieną ar kelias raidos sritis (pvz., motorinę, socialinę, emocinę) arba visas sritis, vadinamąjį visuotinį vaiko psichomotorinį atsilikimą.
Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Raidos sutrikimai dar klasifikuojami į protinį atsilikimą, motorinės raidos, kalbos, mokymosi, socialinės-emocinės raidos, elgesio, klausos ir regos sutrikimus. Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas, kai yra sutrikusios kelios raidos sritys, t. y. tarimas ir kalba, mokymosi gebėjimai, judesių raida. Svarbu paminėti, kad iki septynių metų vaikams paprastai nėra nustatoma protinio atsilikimo diagnozė - ji atsiranda apie 7 metus, ir gali būti paliekama iki pat pilnametystės, jei raida ir toliau vėluoja.

Raidos vertinimas naudingas visada. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių. Svarbiausi etapai yra savarankiškas galvos ir krūtinės pakėlimas maždaug 3,4-4 mėnesių amžiaus, šliaužimas maždaug 8-9 mėnesių amžiaus arba vaikščiojimas maždaug 12-18 mėnesių amžiaus.

Nuo pat vaisiaus užsimezgimo mamos įsčiose, jo raidą stebi tiek laukiantys tėveliai, tiek gydytojai. Tas pats vyksta ir su jau gimusiu kūdikiu bei paaugusiu vaiku. Įprastai, nuo pat gimimo, mažylio sveikatą bei raidą stebi šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras. Prireikus, jis siunčia vaiką pas tam tikrus specialistus - vaikų ligų gydytoją ir kt. Įtariant, kad vaiko raida yra sutrikusi, reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą.
Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Todėl šis laikotarpis yra pats geriausias reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija. Kauno klinikose, pavyzdžiui, dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra. Esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą, pavyzdžiui, vaikų neurologą ar vaikų ortopedą traumatologą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, o sutrikus kalbai, prireiks logoterapeuto konsultacijos. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.
Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Vaiko raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu - vaiko raida vertinama kompleksiškai, apimant motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritis, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimąsi.
Vertinimo metodus parenka specialistai pagal tikslą. Tai gali būti klinikinis stebėjimas, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebima, kaip jis juda. Jei tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudojamos standartizuotos skalės. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojamos skalės, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Atlikus užduotis, rezultatai aptariami su tėvais ar globėjais. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes ir raidos tyrimo tikslus.

Vertinant raidą, surenkama anamnezė, analizuojama nėštumo ir perinatalinio laikotarpio eiga, įvertinama ligšiolinė raida (paprastai naudojant Denverio skalę arba Brunet-Lézine'o skalę), pagrindinių tyrimų rezultatai, atliekami pediatriniai ir neurologiniai tyrimai. Gydytojas taip pat įvertina, kiek yra psichomotorinis ir kiek protinis atsilikimas.
Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą. Taip pat, atliekant vaiko raidos tikrinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų, todėl esant tokioms priežastims, vertinimą būtina atidėti.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Kad vaikas pasiektų raidos normą ir įgytų amžių atitinkančius įgūdžius, intensyvi terapija turi būti pradėta kuo anksčiau. Kiekvienu psichomotorinio atsilikimo atveju, jei įmanoma, būtinas simptominis arba priežastinis gydymas.
Gavus gydytojo siuntimą, užsiregistravus kompleksiniam vaiko raidos įvertinimui, atlikus visus reikiamus testus ir gavus dokumentus su medicininėmis diagnozėmis bei rekomendacijomis, tėvams atsiranda klausimas - ką daryti toliau? Specialistai toliau nukreipia vaikus į fizioterapiją, kad pagerėtų pažintinė raida kūdikystėje ir ikimokykliniame amžiuje, o tėvams suteikiami slaugos nurodymai.
Tėvams svarbu stebėti ir saugoti savo kūdikius, bet tuo pačiu palikti jiems daug erdvės judėti patiems ir pasirūpinti vaizdine bei garsine stimuliacija aplinkoje. Tačiau tėvai kartais daro klaidų, kurios gali neigiamai paveikti vaiko raidą:
tags: #kokie #bruozai #isduoda #kudikio #atsilikima