Kūdikių raidos atsilikimo požymiai: kada sunerimti ir kaip padėti vaikui?

„Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - teigia prof. dr. I. Rimdeikienė. Kiekvienai mamai ir tėčiui jų vaikai yra patys gražiausi ir sumaniausi, tačiau objektyviai vertinant, augantys vaikai yra ir kažkuo panašūs, ir kažkuo skirtingi. Nors kiekvieno kūdikio ir vaiko raida yra unikali, tam tikri įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, yra labai svarbūs ir lydi jį visą gyvenimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dar kūdikystėje įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, arba priešingai, tam tikrų įgūdžių stoka gali sukelti sveikatos problemų. Vaiko raidos vėlavimą būtina pastebėti laiku, nes kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą.

Kas yra vaiko raida ir jos sutrikimai?

Terminas „raida“ gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą ir emocijas. Visos raidos sritys yra susijusios tarpusavyje, todėl svarbu jas visas įvertinti, nes viena vėluojanti sritis gali daryti neigiamą įtaką ir kitoms raidos sritimis.

Psichomotorinės raidos sulėtėjimas - tai vėluojanti motorinių ir intelektinių funkcijų raida, apie kurią galime kalbėti tada, kai vaikas laiku nepasiekia „raidos etapų“, t. y. svarbiausių raidos įgūdžių. Jie turėtų būti išvystyti tam tikru gyvenimo etapu ir visada siejami su vaiko amžiumi, o neišnešiotų kūdikių atveju - su koreguotu amžiumi (kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, koreguotas amžius nustatomas atsižvelgiant į laiką, kurį kūdikis turėjo praleisti įsčiose iki gimimo. Pavyzdžiui, jei vaikas gimė 2 mėnesiais anksčiau, 4 mėnesių jo pataisytas amžius būtų 2 mėnesiai). Psichomotorinis atsilikimas gali pasireikšti bet kuriuo metu ir gali apimti vieną ar kelias raidos sritis (pvz., motorinę, socialinę, emocinę) arba visas sritis, vadinamąjį visuotinį vaiko psichomotorinį atsilikimą.

Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Raidos sutrikimai dar klasifikuojami į protinį atsilikimą, motorinės raidos, kalbos, mokymosi, socialinės-emocinės raidos, elgesio, klausos ir regos sutrikimus. Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas, kai yra sutrikusios kelios raidos sritys, t. y. tarimas ir kalba, mokymosi gebėjimai, judesių raida. Svarbu paminėti, kad iki septynių metų vaikams paprastai nėra nustatoma protinio atsilikimo diagnozė - ji atsiranda apie 7 metus, ir gali būti paliekama iki pat pilnametystės, jei raida ir toliau vėluoja.

Svarbiausi raidos etapai ir kada reikėtų sunerimti

Raidos vertinimas naudingas visada. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama pagal koreguotą amžių. Svarbiausi etapai yra savarankiškas galvos ir krūtinės pakėlimas maždaug 3,4-4 mėnesių amžiaus, šliaužimas maždaug 8-9 mėnesių amžiaus arba vaikščiojimas maždaug 12-18 mėnesių amžiaus.

3 mėnesių kūdikis

• Turi mokėti nulaikyti galvą vertikalioje ir horizontalioje padėtyse.
• Šypsotis, kai yra kalbinamas.
• Laikyti rankoje įduotą žaislą.
• Apžiūrinėti savo rankas.
• Sekti rodomą žaislą akimis įvairiomis kryptimis.

6 mėnesių kūdikis

• Jau turi mokėti kelti galvą ir krūtinę gulėdamas ant pilvo.
• Perimti žaislą iš vienos rankos į kitą.
• Verstis nuo nugaros ant pilvo.
• Sėdėti be atramos.
• Nustatyti garso šaltinį.

9 mėnesių kūdikis

• Įprastai tvirtai sėdi.
• Šliaužia.
• Stovint, prilaikomas tvirtai remiasi kojytėmis.
• Tyčia paleidžia daiktus kristi.

1 metų kūdikis

• Jau moka ropoti.
• Vaikščioti prisilaikydamas ar savarankiškai.
• Mielai surenka labai mažus daiktus.
• Taria kelis prasmingus žodžius.

Kiti raidos atsilikimo požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

• Kalbiniai įgūdžiai: Susirūpinti reikėtų, kai 2 metų vaikas netaria prasmingų garsų, nebando mėgdžioti, atkartoti, o 3-4 metų amžiaus vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais, bet ir apskritai nesupranta kalbos. Sutrikimas fiksuojamas, kai vaiko kalbos raida atsilieka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Kalbos raidai sulėtėjus, labai dažnai vaikui sunku mokytis raidžių, skaityti.
• Judesiai ir motorinė raida: Būdingas ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet pakinta ir raumenų tonusas. Gali sutrikti bet kokio amžiaus vaiko judesiai. Judesių sutrikimai gali pasireikšti tiek būdravimo, tiek miego metu.
• Socialinė - emocinė raida: Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan., reikėtų konsultuotis su specialistais. Konsultuotis reikėtų ir tuomet, jei vaikas nejaučia socialinių normų, negeba bendrauti su bendraamžiais, neturi savisaugos instinkto, turi nepagrįstų baimių.
• Maitinimosi ypatumai: Bet kokie neįprasti ar sunkūs maitinimosi įpročiai gali būti raidos sutrikimo požymis.
• Pažintinė raida: Jeigu pastebime, kad kūdikis sunkiai suvokia užduotis, jo emocijos blankios, tai gali reikšti pažintinės raidos sutrikimus.

Kada ir kodėl kreiptis į specialistus?

Nuo pat vaisiaus užsimezgimo mamos įsčiose, jo raidą stebi tiek laukiantys tėveliai, tiek gydytojai. Tas pats vyksta ir su jau gimusiu kūdikiu bei paaugusiu vaiku. Įprastai, nuo pat gimimo, mažylio sveikatą bei raidą stebi šeimos gydytojas ar gydytojas pediatras. Prireikus, jis siunčia vaiką pas tam tikrus specialistus - vaikų ligų gydytoją ir kt. Įtariant, kad vaiko raida yra sutrikusi, reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą.

Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Todėl šis laikotarpis yra pats geriausias reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.

Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija. Kauno klinikose, pavyzdžiui, dirba daugiadalykė specialistų komanda, pacientams suteikiama aukščiausio lygio visapusė priežiūra. Esant poreikiui, kūdikiai nukreipiami tolesnei konsultacijai pas atitinkamą gydytoją specialistą, pavyzdžiui, vaikų neurologą ar vaikų ortopedą traumatologą. Kineziterapeutai yra atsakingi už judesius, o sutrikus kalbai, prireiks logoterapeuto konsultacijos. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose.

Vaiko raidos vertinimas ir diagnostika

Vaiko raida tikrinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Vaiko raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu - vaiko raida vertinama kompleksiškai, apimant motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritis, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimąsi.

Vertinimo metodus parenka specialistai pagal tikslą. Tai gali būti klinikinis stebėjimas, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebima, kaip jis juda. Jei tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudojamos standartizuotos skalės. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojamos skalės, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Atlikus užduotis, rezultatai aptariami su tėvais ar globėjais. Vaiko raidos įvertinimo testai parenkami pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes ir raidos tyrimo tikslus.

Raidos vertinimo testai ir rodikliai

Vertinant raidą, surenkama anamnezė, analizuojama nėštumo ir perinatalinio laikotarpio eiga, įvertinama ligšiolinė raida (paprastai naudojant Denverio skalę arba Brunet-Lézine'o skalę), pagrindinių tyrimų rezultatai, atliekami pediatriniai ir neurologiniai tyrimai. Gydytojas taip pat įvertina, kiek yra psichomotorinis ir kiek protinis atsilikimas.

• Motorinis koeficientas (MQ): Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali. Jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
• Spalvotų matricų testas (Raveno): Plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją (konstrukcinį intelektą).
• Wekselerio testas (WISC-III): Vienas populiariausių intelekto testų. Jį sudaro įvairūs subtestai (žodyno, aritmetikos), suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais tiriamos kalbinės žinios, bendras žinių lygis, socialinė nuovoka. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai-motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ).
• DISC testas: Taikomas vaikams iki 5 metų amžiaus.

Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą. Taip pat, atliekant vaiko raidos tikrinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų, todėl esant tokioms priežastims, vertinimą būtina atidėti.

Gydymas ir pagalba nustačius raidos atsilikimą

Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Kad vaikas pasiektų raidos normą ir įgytų amžių atitinkančius įgūdžius, intensyvi terapija turi būti pradėta kuo anksčiau. Kiekvienu psichomotorinio atsilikimo atveju, jei įmanoma, būtinas simptominis arba priežastinis gydymas.

Gavus gydytojo siuntimą, užsiregistravus kompleksiniam vaiko raidos įvertinimui, atlikus visus reikiamus testus ir gavus dokumentus su medicininėmis diagnozėmis bei rekomendacijomis, tėvams atsiranda klausimas - ką daryti toliau? Specialistai toliau nukreipia vaikus į fizioterapiją, kad pagerėtų pažintinė raida kūdikystėje ir ikimokykliniame amžiuje, o tėvams suteikiami slaugos nurodymai.

Tolimesnės pagalbos galimybės:

1. Švietimo pagalba: Kreipkitės dėl švietimo pagalbos į darželį, mokyklą ar kitą ugdymosi įstaigą, kurią lanko (lankys) jūsų vaikas. Pagal ŠPT pažymą ugdymosi įstaiga privalo teikti tam tikrą švietimo pagalbą.
2. Neįgalumo nustatymas ir parama: Kreipkitės į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikui. Pasidomėkite, ar Jums, kaip slaugančiam vaiką su negalia asmeniui, kaupsis stažas pensijai. Jei esate dirbantis, kreipkitės dėl lengvatų darbovietėje.
3. Medicininė reabilitacija: Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų kreipkitės į reabilitologą su medicininiais dokumentais. Ankstyvajai reabilitacijai vaikai priimami su šeimos, vaikų ligų gydytojo, vaikų neurologo ar vaikų chirurgo siuntimu. Svarbu pasidomėti, ar įstaigoje, į kurią kreipiatės dėl vaiko ankstyvosios reabilitacijos paslaugų, šios paslaugos yra nemokamos - jas apmoka Teritorinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
4. Pagalbos specialistų paslaugos šeimai: Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams.

Dažniausios tėvų klaidos

Tėvams svarbu stebėti ir saugoti savo kūdikius, bet tuo pačiu palikti jiems daug erdvės judėti patiems ir pasirūpinti vaizdine bei garsine stimuliacija aplinkoje. Tačiau tėvai kartais daro klaidų, kurios gali neigiamai paveikti vaiko raidą:

• Praleidimas raidos etapų: Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Praleidus raidos etapą, sunku į jį sugrįžti, o kartais - neįmanoma.
• Per ankstyvas skubinimas: Negalima daryti nieko anksčiau laiko, nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn. Taip vedžiojamo kūdikio savarankiškas vaikščiojimas vėluoja, jis vėliau išmoksta reguliuoti savo žingsnio ilgį ir tempą, koordinuoti pusiausvyrą.
• Neprofesionalūs pratimai ir įrankiai: Patys tėvai neturėtų atlikti savo atžaloms įvairių tempimo judesių, dinaminių pratimų be specialistų priežiūros. Taip pat negalima naudoti nešyklių, kol vaikas nesėdi savarankiškai, ir niekada negalima naudoti vaikštynių.

tags: #kokie #bruozai #isduoda #kudikio #atsilikima

• Kaip tinkamai saugoti vaiko piešinius
• Priežastys, simptomai ir gydymas
• Kuo skiriasi kiaušintakių praeinamumo tyrimas nuo laparoskopijos?
• Vaikų užimtumas Birštone
• Sukrėsto kūdikio sindromas: kodėl moksliniai tyrimai yra būtini?