Nėštumas yra natūralus procesas, tačiau kartais jis gali užtrukti ilgiau nei įprasta. Kai gimdymo data praeina, o kūdikis vis dar neskuba į pasaulį, kyla klausimas, ar tai pavojinga ir kokie yra pernešioto naujagimio požymiai. Svarbu suprasti, kodėl laiku gimdyti yra svarbu ir kokios gali būti pernešioto nėštumo pasekmės.
Užsitęsęs nėštumas - tai nėštumas, trunkantis ilgiau nei 42 savaites. Tačiau svarbu atskirti tariamą (kalendorių) pernešiojimą nuo tikrojo (biologinio) pernešiojimo. Tariamuoju vadinamas nėštumas, kuris kalendoriškai trunka 42 savaites ir ilgiau, tačiau tai gali būti klaidingai apskaičiuota dėl individualaus moters ciklo ar nereguliarių mėnesinių. Tikrasis vaisiaus pernešiojimas įvyksta, kai nėštumas tęsiasi 10-14 dienų po nustatytos gimdymo datos, o gimęs vaikas turi būdingų pernešiojimo požymių.
Tyrimai rodo, kad net 70% diagnozių „pernešiotas nėštumas” gali būti netikslūs dėl klaidingai apskaičiuotos gimdymo datos. Nėštumo trukmė gali svyruoti nuo 38 iki 42 savaitės, o tai yra normalu.
Nors tikslios pernešiojimo priežastys ne visada yra aiškios, specialistai išskiria kelis rizikos veiksnius:
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant gestaciniam diabetui, padidėjusiam kraujospūdžiui, vaisiaus augimo sulėtėjimui, nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas skatinamas anksčiau.

Pernešiotas naujagimis turi specifinių išvaizdos ir būklės požymių, kurie rodo, kad jam trūko maistinių medžiagų ir deguonies placentos veiklos sutrikimo metu:
Šie požymiai gali būti neryškūs, jei pernešiojimas nedidelis, ir neturėti įtakos tolesnei vaiko raidai.

Pernešiotas nėštumas gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaikui:
Nuo 40-tos nėštumo savaitės rekomenduojama dažniau lankytis pas gydytoją (kartą per savaitę, o po 41-os savaitės - du-tris kartus). Gydytojas vertina vaisiaus būklę stebėdamas širdies veiklą, vandenų kiekį ir kitus rodiklius. Nėščioji turėtų stebėti vaisiaus judesius - penki aktyvūs judesiai per valandą yra normalus rodiklis. Jei judesių ima mažėti, būtina kreiptis į gydytoją.
Jei nėra jokių sveikatos problemų, Lietuvoje rekomenduojama į ligoninę paguldyti sulaukus 41-os savaitės. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant gestaciniam diabetui ar padidėjusiam kraujospūdžiui, gimdymas gali būti skatinamas ar atliekamas cezario pjūviu dar anksčiau.
Medicininis gimdymo skatinimas priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis nepasiruošęs, naudojami medikamentai gimdos kakleliui brandinti. Jei nutekėjus vandenims gimdymas neprasideda, skiriami intraveniniai vaistai. Jei kaklelis atsivėręs, bet veiklos nėra, gali būti atliekamas dangalų atidalinimas arba mechaninis vaisiaus vandenų nuleidimas.
Pernešiotų naujagimių imunitetas gali būti silpnesnis, todėl jie gali dažniau sirgti. Neonatologai atidžiai prižiūri tokius naujagimius pirmosiomis savaitėmis po gimimo. Svarbu skirti ypatingą dėmesį odos priežiūrai ir motinos pienu skatinti greitesnį vaiko svorio augimą.
Nors liaudiški gimdymo skatinimo metodai (pvz., ananasų valgymas) neturi mokslinių įrodymų, lytiniai santykiai gali šiek tiek padėti dėl prostaglandino poveikio. Tačiau svarbiausia yra reguliarus bendravimas su gydytoju ir dėmesys savo organizmo signalams.
Pernešiotas naujagimis neretai atrodo kaip mažas senas žmogus, jis žiūri atmerktomis akytėmis, jo kakta raukšlėta. O nepernešiotas naujagimis atrodo putliau, būna užsimerkęs.
| Požymis | Pernešiotas naujagimis | Neišnešiotas naujagimis |
|---|---|---|
| Odelė | Neelastinga, raukšlėta, sausa, pleiskanota, be varškinio dangalo | Elastinga, putli |
| Nagai | Ilgai užaugę | Trumpesni |
| Delnų ir padų oda | Išmirkusi, besilupanti | Normali |
| Akys | Plačiai atmerktos, budrus žvilgsnis | Užsimerkęs |
| Kūno svoris | Dažnai didesnis, bet gali vėliau sverti mažiau | Mažesnis |
| Kiti požymiai | Raukšlėta kakta, tankesni plaukai, kartais žalsva oda/vandenys | Putlus kūnas |