Nėštumas ir saulė: kaip mėgautis vasara saugiai
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir lūkesčių, tačiau kartu reikalaujantis didesnio dėmesio saugiai aplinkai ir sveikatai. Vasaros mėnesiais, kai saulė šviečia ryškiai, būsimos mamos susiduria su papildomais iššūkiais, susijusiais su karščiu, saulės spinduliais ir odos priežiūra. Laimei, laikantis paprastų, tačiau svarbių rekomendacijų, galima mėgautis šiuo gražiu laikotarpiu be nereikalingų rūpesčių.
Odos pokyčiai nėštumo metu ir saulės poveikis
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių pokyčių, kurie tiesiogiai veikia ir odą. Nuo 7-osios savaitės odos pokyčiai gali tapti pastebimi: padidėja riebalų sekrecija, veidas gali blizgėti, o kartais išsivystyti aknė. Vėliau, apie 11-ąją savaitę, krūtų speneliai ir areolės tamsėja. Hormonų įtaka gali sukelti pigmentinių dėmių atsiradimą veido odoje. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į odos apsaugą nuo saulės, nes ji skatina melanino gamybą. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose yra tas pats melanocitų skaičius, tačiau skiriasi pagaminamo melanino kiekis. Nėštumo metu padidėjusi melanino gamyba, sustiprinta saulės, gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba „nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse, taip pat ant pilvo, krūtinės, vidinių šlaunų pusėse. Ryškėja pigmentacija ne tik aplink spenelius, bet ir veido bei krūtinės srityje. Dėl hormonų poveikio gali patamsėti strazdanos ir apgamai, o oda - ypač trynimosi vietose. Apie 90% nėščiųjų patiria strijų atsiradimą pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Strijų atsiradimą ir jų dydį lemia genetika, svorio augimo greitis ir mityba. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse.
Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos pokyčiais. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule.
Nėštumo metu oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali smarkiai paryškinti esamas dėmes ar išprovokuoti naujų atsiradimą. Efektyviausia priemonė kovoti su nepageidaujama pigmentacija - nuosekli ir kasdienė apsauga nuo saulės naudojant priemones su aukštu SPF.
Po deginimosi saulėje reikėtų odą padrėkinti, o jei matosi odos paraudimas, galima tą vietą patepti ir vaistiniu kremu su dekspantenoliu. Šis kremas tiks ir ateityje, gimusio mažylio užpakaliuko odelės priežiūrai bei suskirdusių spenelių priežiūrai.
Karščio ir dehidratacijos pavojai
Vasaros karštis gali kelti pavojų nėščiosioms. Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, neigiamai paveikti vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali sukelti persileidimą. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse, karštose voniose ar soliariumuose. Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiose patalpose.
Dar vienas pavojus, susijęs su karščiu ir saulės voniomis - dehidratacija, kai organizmas su prakaitu netenka daug vandens, o kartu ir svarbių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis bei natris. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens (įskaitant pieną, sultis, sriubas, arbatą). Jei moteris yra karštoje aplinkoje ir daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių, parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas, burnos bei akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni vaisiaus judesiai. Gausiai prakaituojant galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu. Jei moteris jaučia nedidelį tempimą ar spazmus pilvo apačioje, rekomenduojama pavartoti magnio, kuris atpalaiduoja gimdos lygiuosius raumenis.
Jei kankina tam tikri negalavimai, nėščiajai nerekomenduojama būti saulėje ar kitoje karštoje aplinkoje. Patariama ilsėtis, gerti daug vandens, o savijautai negerėjant - skubiai kreiptis į gydytoją.
Privalumai ir rizikos
Taip, nėštumo metu galima degintis, tačiau tai reikia daryti atsakingai ir saikingai. Saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis, kuris svarbus tiek mamai, tiek kūdikiui. Tačiau per didelis saulės poveikis gali sukelti tam tikrų rizikų, todėl svarbu atsižvelgti į kelias atsargumo priemones.
Privalumai saikingai deginantis
- Vitaminas D: Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus kūdikio kaulų, dantų ir nervų sistemos vystymuisi bei padeda mamai palaikyti sveikus kaulus.
- Psichologinė nauda: Saulės spinduliai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį, kuris teigiamai veikia nėštumą.
Galimos rizikos
- Perkaitimas: Nėštumo metu kūno temperatūra natūraliai yra aukštesnė, o ilgas buvimas saulėje gali sukelti perkaitimą. Tai gali būti pavojinga kūdikiui, nes padidėjusi temperatūra gali turėti neigiamą poveikį vaisiui, ypač pirmąjį trimestrą.
- Odos jautrumas: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti odos jautrumą. Tai reiškia, kad oda greičiau nudega arba atsiranda pigmentacijos (melazmos) dėmių, kurios gali būti ilgalaikės.
- Dehidratacija: Ilgas buvimas saulėje gali sukelti dehidrataciją, o tai gali padidinti gimdos susitraukimų riziką.
- Saulės spindulių žala: Ultravioletiniai (UV) spinduliai gali padidinti odos vėžio riziką ir senėjimo požymius.
Saugumo priemonės deginantis nėštumo metu
Kad deginimasis saulėje nėštumo metu būtų saugus, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Saikingas laikas saulėje: Būkite saulėje ne ilgiau kaip 15-30 minučių vienu metu, ypač jei saulė yra intensyvi. Venkite saulės nuo 10 val. ryto iki 16 val. popietės, kai UV spinduliuotė yra stipriausia.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės: Rinkitės kremą su SPF 30 ar aukštesniu, kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Naudokite kremą be kenksmingų cheminių medžiagų, pvz., oksibenzono, kuris gali būti nepageidaujamas nėštumo metu.
- Gerkite daug skysčių: Kad išvengtumėte dehidratacijos, gerkite pakankamai vandens prieš einant į saulę, jos metu ir po to.
- Dėvėkite tinkamą aprangą: Naudokite plačiakraštę skrybėlę, akinius nuo saulės ir lengvą, šviesią aprangą, kad apsisaugotumėte nuo tiesioginių spindulių.
- Stebėkite kūno signalus: Jei jaučiate karštį, svaigimą, silpnumą ar nuovargį, nedelsdama eikite į pavėsį arba vėsų patalpą.
- Venkite soliariumų: Soliariumų spinduliuotė yra intensyvi ir nerekomenduojama nėštumo metu dėl didesnės odos pažeidimų ir perkaitimo rizikos.
Išvados
Deginimasis nėštumo metu yra saugus, jei laikotės saikingumo ir apsaugos priemonių. Saulės spinduliai gali būti naudingi dėl vitamino D, tačiau svarbu vengti perkaitimo, dehidratacijos ir odos pažeidimų.
Grožio procedūros nėštumo metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
