Kaip užauginti laimingus vaikus: visapusiškas vadovas tėvams

Vaikų auginimas - tai kelionė, kupina džiaugsmo, iššūkių ir nuolatinio mokymosi. Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl nėra vieno universalaus auklėjimo metodo. Tačiau yra principų ir patarimų, kurie gali padėti tėvams kurti stiprius, mylinčius santykius su savo vaikais, ugdyti jų pasitikėjimą savimi ir padėti jiems augti laimingais ir atsakingais asmenimis.

Vaikus auginti nėra lengva, ypač jei iš aplinkos skamba daug vienas kitam prieštaraujančių patarimų. Net garsių psichologų, mokytojų nuomonės gali skirtis. Knygoje nagrinėjami naujausi vaikų smegenų raidos tyrimai ir pritaikomi realiems gyvenimo scenarijams, su kuriais susiduria visi tėvai. Tai nėra vieno žmogaus nuomonė ar patirtis apie tėvystę. Vaikų psichoterapeutė, Londono vaikų psichikos sveikatos centro direktorė dr. Tėvystės strategijos apima tiek naujagimio mokymą miegoti, tiek dvylikamečio raminimą, atsiskyrimo, nerimo, socialinės raidos ir kitus klausimus. Šioje knygoje dėmesio skiriama ne tik vaiko, bet ir tėvų poreikiams, pateikiama patarimų, kaip pasirūpinti savimi.

Vaikų problemų priežastys ir egoistiški tėvų motyvai

Vaikų problemos dažnai kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Ar kada nors bandėte paklausti savęs, kam jums reikalingas vaikas? Dažnai žmonės sąmoningai neįvertina savo noro tapti tėvais. Tačiau paklausinėjus, paaiškėja, kad vieni nori susilaukti vaikų, nes kiti turi. Kiti - dėl ramesnės senatvės, treti mano, kad taip galės po savęs ką nors palikti. Dar yra besitikinčių, kad vaikai perims jų sukauptus turtus, verslą ar profesinę patirtį. Pasitaiko atvejų, kai vaikai gimdomi tam, kad apsaugotų šeimą nuo skyrybų, priverstų vyrą nupirkti didesnį butą, taptų donoru savo vyresniam broliui ar kompensuotų mirusio vaiko netektį. Dar yra nuomonių, kad vaikai praskaidrina poros gyvenimą, suteikia daug džiaugsmo ir malonumo. Leidžia dar kartą išgyventi vaikystėje džiugesį teikusius dalykus: dovanos po eglute, vakaro pasakos, gimtadienio žvakutės. Be to, yra manančiųjų, kad jei turi vaikų, tuomet turi ir kuo rūpintis, ką mylėti, nesijauti vienišas ir nereikalingas. Pateikti motyvai yra logiški ir praktiški. Tačiau visi šie tėvystės motyvai neišvengiamai veda į didesnes ar mažesnes problemas, nes visi jie - išimtinai egoistiniai. Kodėl? Nes dar vaikui negimus daugelis tėvai jau turi sukūrę lūkesčius jo atžvilgiu.

Nusivylimas ir „Tuščio Lizdo“ Sindromas

Kitas nusivylimo šaltinis - tikėjimas, kad vaikas bus pagalba ir paguoda senatvėje. O vaikas užauga ir išeina iš namų, išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti, o su juo išvažiuoja ir viltis, kad senatvėje „bus kam vandens paduoti“. Toks vilčių žlugimas - gana dažnas. Psichologai jam išrado net specialų terminą „tuščio lizdo sindromas“. Tėvai viliasi, kad vaikas užpildys mamos ar tėvo vidinę tuštumą, įprasmins būtį; paguos ir palinksmins. Ir staiga šis „atsakingas“ asmuo, skirtas tokioms svarbioms funkcijoms atlikti, ima ir pasitraukia iš „pareigų“. Šį sąrašą galima tęsti be galo. Visų tokių ir panašių lūkesčių neišsipildymas dažnai įvardijamas kaip problemos su vaikais. Problemos kyla iš mūsų savanaudiškų norų vaiko atžvilgiu. O jeigu mes jų atsisakytume?

„Jūsų vaikai nėra jūsų… Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias“. Skaitome šiuos teiginius ir viduje kyla susierzinimas bei nepritarimas: „Kaip tai ne mano vaikas? Aš gimdžiau, aš maitinau, auginau, rūpinausi… Tiek dėl jo aukojausi, kaip jis gali būti ne mano?“ Sunku tai priimti, bet toks susierzinimas kyla tik iš mūsų egoizmo.

Leiskite Vaikams Augti: Atsisakykite Auklėjimo - Padėkite Jiems Augti

Per mus į šį pasaulį atėję vaikai, vis dėlto mums nepriklauso, nes tai - „savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros“, kaip sako poetas ir filosofas. Žinoma, galbūt filosofai ir poetai nieko nenusimano apie vaikų auklėjimą ir laikai dabar visai ne tie, ir vaikai dabar visai kitokie. Dabartinių laikų pedagogas ir pedagogų mokytojas Eigilas Kjaergaardas iš Danijos supranta panašiai kaip ir pirmiau minėtas autorius. Abu šie autoriai byloja tą patį - tėvai turi leisti vaikams augti.

„Kaip teisingai auklėti vaikus?“ - dažnas ir tėvams labai svarbus klausimas. Atsiradusius sunkumus rūpestingi tėvai sprendžia šiais laikais populiariausiu būdu: mokosi naujų, veiksmingesnių auklėjimo būdų, skaito specialią literatūrą, vaikšto į kursus, seminarus tėvams. Dabar labai daug kur galima gauti patarimų, ką daryti, kai vaikas nebeteikia tėvams malonumo arba ima kelti rūpesčių.

Savo santykius su vaiku paramstę intelektualiniais sprendimais, pakliūvate į didelius spąstus, kurie vadinami santykiu TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI, t. y. objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai arba kuris teikia materialinę naudą. O vaikas jums taip pat tampa TAI - teisingai, be klaidų veikiančiu organizmu, nekeliančiu didelių reikalavimų ir rūpesčių. Šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, su kurios pasekmėmis nuolat susiduriu savo kabinete, t. y. Kitas santykis tarp dviejų žmonių AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis). Šiuo atveju jau įmanoma pagarba, o jei pavyks - ir meilė.

Kaip Pasiekti Santykį AŠ-TU su Savo Vaiku?

Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.

Pasitaiko atvejų, kai kreipiasi kultūringi, inteligentiški sutuoktiniai su tokiais nusiskundimais: „Mūsų vaikas nevaldo savo neigiamų emocijų, mes nežinome, kaip kovoti su jo įniršio priepuoliais.“ Vaikui, tarkim, 4-5 metai. Tėvų „užsakymas“ psichologui skamba maždaug taip: „Pataisykite mūsų vaiką. Jis sugedo ir nebeveikia taip, kad nekeltų mums rūpesčių.“ Tačiau „taisyti“ reikia tėvų santykius, kurie tiesiog pritvinkę gerai užmaskuotos įtampos ir tarpusavio nepasitenkinimo! Vaikas tokioje aplinkoje tik išreiškia tai, kas vyksta tarp tėvų. Gaila, kad labai dažnai tėvai to nenori suprasti: „Mums viskas gerai, blogai elgiasi vaikas.“ Kitas pavyzdys iš praktikos. Mama skundžiasi, kad dukra jos negerbia, grubiai su ja kalba, neklauso. Betgi čia vėl pasekmės. Problemą spręsti reikėtų ne reikalaujant iš dukros gražaus ir pagarbaus elgesio, o savęs klausiant: ką dukra išmoko iš mano elgesio? Kokiais žodžiais ir kokiu tonu kalbu su ja, savo mama ar su savo vyru? Ar gerbiu juos, ar klausau jų patarimų, atsižvelgiu į jų nuomonę?

Skaudūs klausimai ir atsakymai į juos rodo, kad reikia keistis pačiam. Daug lengviau yra pareikalauti iš kito: kad gražiai su manimi elgtųsi, kad mandagiai kalbėtų, būtų paklusnus ir rodytų pagarbą. Kaip „duoti vaikui sparnus“ jo neauklėjant? Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų.

Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę. Jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, perstatote į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių? Netampote už lapų, kad greičiau augtų ar pakeistų žiedo formą. Neribojate gėlės aukščio pavoždami ją po kibiru, bausdami už per mažą žiedą nesustojate jos laistyti. Panašiai ir su vaikais.

Tačiau leisti vaikui augti - gana didelė atsakomybė. Kur kas lengviau būtų juos auklėti. Vaikas auklėjasi pagal mūsų tarpusavio santykius, vadinasi, mes esame atsakingi už santykius su partneriu ir artimaisiais. Visa tai yra vaiko auginimo erdvė ir tik nuo mūsų priklauso, kokios kokybės ji bus. Kokios yra mūsų vertybės? Kaip mes bendraujame tarpusavyje? Ką veikiame laisvalaikiu? Kaip rūpinamės vienas kitu? Kiek vienas kitą gerbiame? Visa tai bus „šviesa ir vanduo“ vaikui augti.

Vaikų Auklėjimas: Būkite Sąžiningi ir Reiklūs Sau

Ką sau leidžiame ir ko neleidžiame? Įprastas moralizavimas ir pamokslavimas vaiko neveikia. Net jei prie vaiko stengsitės ypač teisingai elgtis ir kalbėti, bet viduje to nejausite, teks ir vėl jus nuliūdinti - vaikas mokysis iš to, kas slypi jūsų viduje. Šią tiesą dažnai patvirtina mūsų draugai ir pažįstami, kai ima stebėtis blogu vaiku: „Iš tokios geros šeimos, o taip baisiai elgiasi.“

Kartais ir patys tėvai gyvena apgaubti saviapgaulės: „Mes prie vaiko nesibarame.“ Tačiau koks skirtumas, ar baratės prie vaiko, ar ne. Vaikas vis tiek auklėjasi savitarpio nepasitenkinimo aplinkoje, papildomai dar išmokdamas, kad reikia nuo kitų slėpti savo jausmus ir apsimesti, kad nėra to, kas iš tiesų yra.

Labai dažnai tėvai klysta manydami, kad vaikai nežino apie jų neištikimybę, skyrybų planus ar finansines problemas. Vaikai gal ir nežino (nors dažniausiai žino), bet jie jaučia emocinę atmosferą namie ir ima atitinkamai reaguoti: pykčiu, neklausymu, nepagarba ar kitokiu destruktyviu elgesiu. Net jei atkrinta auklėjimo misija, vaikus auginti vis tiek sunku, nes turime būti atviri, sąžiningi, reiklūs sau ir gebantys tinkamai reaguoti į vaiko augimo poreikius.

Kuo tai skiriasi nuo įprasto auklėjimo? Tuo, kad auklėdami įsivaizduojame, koks vaikas turi būti: kaip jis turi elgtis, kaip rengtis, su kuo draugauti, kaip mokytis, kur studijuoti ir pan. Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis. Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį.

Geriausia, kai tėvai yra laisvi nuo savo savanaudiškų lūkesčių vaiko atžvilgiu, tačiau tai beveik neįmanoma! Galime bandyti sumažinti savo lūkesčius vaikui, nes taip auginamas vaikas netampa objektu, kurį reikia išlavinti ir išauklėti.

Prievarta Gimdo Prievartą

Kas yra tie „sparnai“, kuriuos reikia duoti? Pasak psichologo A. Per televizorių teko stebėti džiaugsmingą reportažą apie patobulėjusią vaikų sekimo sistemą mokyklose. Dabar tėvai galės ne tik žinoti, kokius pažymius jų vaikas gauna, bet ir gauti informaciją, kada jis atėjo ir išėjo iš mokyklos, kuriose pamokose buvo. Įdomu, kaip jaustųsi pati mama ar tėvas, jei jo artimieji ar vaikas galėtų žinoti, kada jis ateina į darbą, o kada išeina, kokia jo viršininko nuomonė apie jo darbo rezultatus, kokius darbo pažeidimus padarė šiandien ir už ką buvo nubaustas?

Kartais tėvų norui kontroliuoti vaikus nėra ribų. Dar yra manipuliacijos, kai iš vaiko reikalaujama gerų rezultatų ar drausmės, skatinant arba baudžiant. Lazdos ir saldainio metodas gal ir buvo tinkamas Ivano Pavlovo šunims dresuoti, bet ar mes norime iš savo vaiko padaryti dresuotą gyvūną? Pavyzdžiui, už dešimtuką gauni 10 litų, už aštuntuką - 8 litus, už neigiamą pažymį - minus 5 litai.“ Puiki buhalterinė sistema? Tačiau ką iš tiesų perka tėvai?

Prievartai priskiriamos ir bausmės (mušimas, rėkimas, laisvės apribojimas, nesikalbėjimas ir pan.). Psichologinei prievartai galima priskirti taip pat vertinimą ir lyginimą su kitais, lepinimą, apleistumą, net ir maksimalų vaiko užimtumą, kai vaikas nebeturi laisvalaikio, nes visas jo laikas skiriamas būreliams ir kokiems nors socialiai populiariems gebėjimams lavinti. O prievarta gimdo prievartą, pasipriešinimą, kovą.

Kaip Užauginti Laimingus ir Sveikus Vaikus: Pradėkite Nuo Savęs

Daug tėvų kelia klausimą, kaip užauginti laimingus ir sveikus vaikus. Svarbiausia - patiems tapti sveikiems. Kai tik tėvai liaujasi būti aukomis arba agresoriais, su vaikais viskas bus gerai. Psichologas teigia, kad svarbiausia investuoti į santykius su pačiu savimi. Ir tuomet santykiai su kitais bus tinkami ir geri. Profesionalas siūlo suprasti, kad ne perskaitytose knygose yra esmė.

Žmonės, kurių psichika veikia liguistai, tiesiog negali kitaip elgtis. Jie daro klaidų ne todėl, kad nežino vienos ar tos informacijos, o todėl, kad jų psichika dar vaikystėje buvo žalojama. Ieškokime žmonių, kurie galėtų mums pagelbėti. Neverta lankytis pas psichologą ilgai. Su specialistu turi būti malonu bendrauti, žmogus neturi mums kelti įtampos. Ir bent po kelių susitikimų mes turime jausti palengvėjimą. Turime jausti, kad situacija sprendžiasi. Jei nenorime eiti pas psichologus dėl savęs, padarykime tai dėl savo vaikų.

Vaiko Nuomonė Yra Svarbi

I. Norkutės-Mueck teigimu, visi vaikai nori būti savo tėvų mylimi ir teigiamai vertinami ir visiems jiems tiek vaikystėje, tiek paauglystėje tėvų nuomonė yra svarbi: „Kai ji labai kritiška, tai labai apriboja, kerta per pasitikėjimą savimi, savivertę, troškimą ir drąsą išbandyti naują veiklą.“

Esminis skirtumas - pagarba vaikui, kaip asmenybei, ir jo asmeninių interesų supratimas. Pagrindinis vaiko interesas - atrasti save ir tai, kas patinka, kas sekasi. Blogiau, jei tėvai kreipia vaikus į vieną ar kitą pusę vien tam, kad įgyvendintų savo pačių nerealizuotas svajones. Pavyzdžiui, mama kažkada norėjo būti balerina ir dabar to tikisi iš savo dukros.

Per dideli reikalavimai psichologinei vaiko sveikatai gali atsiliepti tikrai labai stipriai. Net ir paauglystėje. Tada draugai daro didelę įtaką, todėl, žinoma, norisi sekti draugais, bet visi vaikai nori būti savo tėvų mylimi ir teigiamai vertinami. Visiems vaikams ir vaikystėje, ir paauglystėje tėvų nuomonė yra svarbi. Kai ji labai kritiška, tai labai apriboja, kerta per pasitikėjimą savimi, savivertę, troškimą ir drąsą išbandyti naują veiklą.

Kiekvienas vaikas yra asmenybė, todėl visi yra skirtingi. Vienam galbūt reikia kažkokių tvirtesnių ribų, tvirtesnio nurodymo, paraginimo, padrąsinimo. Kitas vaikas gali būti kūrybiškesnis, iniciatyvesnis, jis lengviau randa įvairios veiklos. Jei suaugusiojo požiris labai neatitinka vaiko poreikių, tada galima prieiti iki blogiausių variantų. Gali būti, kad vaikas susirgs kažkokia psichikos liga - ne vien dėl to, kad turėjo tam polinkį nuo pat gimimo, bet ir dėl suaugusiųjų elgesio.

Gali būti, kad vaikas norės aplinkiniams įrodyti, kad gali daugiau, kad yra vertas jų pasitikėjimo. Pavyzdžiui, jei tau, mama, reikia, kad aš pabaigčiau mokyklą puikiais pažymiais, tikrai galiu tai padaryti. Dažnai iš suaugusių pacientų girdžiu - ir veltui taip stengiausi, veltui eikvojau tiek jėgų, nes laimė ne ten. Iš tikrųjų laimė slypi visai kituose dalykuose, pavyzdžiui, geruose santykiuose su draugais, su pačiu savimi, su tėvais, aplinka.

Tikrai tikiu, jog visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi, ir turi lūkesčių tik apie pozityvius dalykus. Be to, svarbu prisiminti, kad didelį spaudimą, ir vidinį, ir iš aplinkos, patiria ne tik vaikai, bet ir tėvai. Juk turbūt ir kolegos klausinėja - ką nusprendė taviškis, o kur tavoji važiuos studijuoti... Kaip gi elgtis tėvams, kad vaikas būtų laimingas? Juk vaiko laimė - tai ne tik švarios sauskelnės, vėliau - madingi apdarai, sveikas maistas ir krūva žaislų… Kokių poreikių turi vaikas?

Svarbiausia - Meilė ir Saugumas

Svarbiausia, ką tėvai turėtų duoti, suteikti vaikui yra ne stogas, ne maistas, ne drabužiai ar šiuolaikinės priemonės, o žinia, kad jis yra mylimas toks koks yra, saugus, ten kur yra, kad kartais dėl jo elgesio tėvai gali pykti, bet niekuomet nenustos jo mylėti. Bet koks tėvų elgesys, ne tik tiesioginis pamokymas ar perteikiama informacija, kiekvienas veiksmas ar žodis turi tam tikrą užslėptą informaciją.

Dažnai tėvai norėdami gero ir pabardami vaiką jam sako - tu negeras, blogas ar pan. Vaikas iš šių žodžių išgirsta, kad jis visas, pilnai ir nedalomai yra vienas didelis neigiamas sutvėrimas. Konsultacijų metu stebėjau, kaip mama labai kantriai savo 3 metų besiožiuojančiai dukrai sakė, kad ji yra negera, turi pagalvoti, ką daro… Rezultato nebuvo. Tik tuomet, kai mama pasakė: „tu juk esi visai kitokia, bet šiuo metu tavo elgesys yra netinkamas“, vaiko reakcija kardinaliai pasikeitė. Kad mažas vaikas nejaučia didelio skirtumo tarp formuluojamų žodžių, atrodo tik suaugusiems.

Ko niekada neturėtų daryti, sakyti savo vaikams tėvai? Kaip ir prieš tai minėta klaida, yra dar kelios, dažnai pasikartojančios, reikšmingos vaikams ir visai nepastebimos tėvams. Pats blogiausias dalykas, ką tėvai gali pasakyti savo vaikui - jei tu … aš tavęs nemylėsiu. Dar viena grubi klaida yra ly... Pavyzdžiui, mamos pasitenkinimas savo gyvenimu daro didelę įtaką vaiko savijautai. Taip pat reikšmės turi ir tai, kiek laiko vaikas praleidžia darželyje, kokias pajamas gauna tėvai. Aišku, svarbus ir tėčio vaidmuo, tad peržvelgus įvairių mokslinių tyrimų rezultatus paaiškėjo kelios svarbios tiesos...

Priežiūros Būtinybė

Rūpestingas mamas turintys vaikai turi didesnes smegenis, teigia mokslininkai. Tyrimai parodė, jog vaikai iki 6 metų, kurie buvo auginami rūpestingų ir mylinčių mamų, turi 10 proc. didesnį gumburą (geriau žinomas kaip hipotalamusas), kuris atsakingas už atmintį ir gebėjimą susitvarkyti su stresu.

Tėčiai Privalo Dalyvauti Ugdyme

Tyrimai taip pat atskleidė įspūdingą dalyką. Pasirodo, vaikų laimei didesnę įtaką daro tėčio meilės jautimas nei mamos. Geriausiais tėčiai būna vyrai, kurie: - Išklauso savo vaikus; - Turi su jais artimus santykius; - Nustato aiškias taisykles ir ribas namuose; - Leidžia būti laisviems, kai tai nekenkia vaiko saugumui. Tuo tarpu, kai vaikai jaučiasi atstumti, didesnė tikimybė, jog jie bus priešiškai nusiteikę, agresyvūs ir jų elgesys bus nestabilus.

Svarbi ir Tėvų Laimė

Mamos gebėjimas džiaugtis gyvenimu yra svarbesnis vaiko laimei nei jos išsilavinimas, pajamos, darbas ir net labiau nei laikas, kurį ji praleidžia su vaiku. Tad, mielos mamos, jei jaučiatės nelaimingos, pasistenkite paskatinti save laimei - pažiūrėkite linksmą filmą, išeikite kažkur su draugėmis, pasportuokite ar pasistenkite dažniau pasikalbėti su tais, kuriems rūpite! Tai padarys jūsų šeimą laimingesne!

Mūsų Šeimoms Reikėtų Daugiau Optimizmo

Pasirodo, kad vaikai, kurie 10-12 metų laikotarpyje yra mokomi būti optimistais turi mažesnius šansus vyresniame amžiuje sirgti depresija. Vertėtų nepamiršti, kad net ir keturmetis puikiai supranta pozityvaus mąstymo galią, todėl mokosi reaguoti į problemas žiūrėdamas į savo tėvus. Tad aptarkite su savo sutuoktiniu (-e) galimybę į viską žiūrėti kiek optimistiškiau ir atmosfera namuose ženkliai pagerės!

Vaikas Turi Mokytis Būti Darbščiu, o Ne Protingu

Aišku, visi tėvai nori, kad vaikas kuo greičiau išmoktų skaityti ir rašyti, mokėtų kuo daugiau eilėraščių ir dainelių, ir būtų kuo protingesnis. Tačiau tai nebūtinai padarys jūsų vaiką laimingą. Tyrimai rodo, jog vaikai, kurie yra mokomi intelektualių dalykų, o ne gebėjimo dėti pastangas ir būti darbščiu, vėliau ženkliai sunkiau susitaiko su nesėkmėmis. Vaikai, kuriuose ugdomas darbštumas, priešingai, labiau mėgsta priimti iššūkius ir yra labiau motyvuoti nei tie, kurie yra mokomi informaciją mokytis atmintinai, t. y. „iškalti“.

Visi Vaikai Negali Būti Auklėjami Vienodai

Nors knygose ir žurnaluose yra daug patarimų, kaip auklėti vaikus, tuo labiau jais puikiai dalinasi draugai ir giminaičiai, tačiau vertėtų stebėti savo vaiką ir parinkti jam tinkamiausius auklėjimo metodus. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas puikiai susitvarko su savo emocijomis ir sugeba priimti teisingus sprendimus, galite mokinti jį pasitikėjimo savimi, suteikdami daugiau laisvės ir taikyti mažiau taisyklių. Tuo tarpu, jei jūsų vaikas labai emocionalus ir nesugeba valdyti savo veiksmų, vertėtų duoti jam mažiau autonomijos ir apibrėžti daugiau elgesio taisyklių.

Jūsų Vaikai Yra Ženkliai Lankstesni Nei Manote

Vaikai, būdami dar maži, iš tiesų jau geba suprasti labai daug. Jei matote, kad jūsų santuoka yra netikusi, nereikėtų sakyti, jog joje gyvenate tik „dėl vaikų“. Tyrimai rodo, jog net 80 proc. vaikų, tėvų skyrybų atveju, neturi jokių psichologinių išsiskyrimo pasekmių. Daugelis vaikų, kurių tėvai po skyrybų išlaikė pagarbius santykius, darė puikią karjerą, sugebėjo išlaikyti šiltus santykius su šeima ir kurti sveikas pilnavertes šeimas, todėl...

Nereikėt Pyktis

Labai svarbu yra tai, kaip sprendžiate konfliktus su savo vyru / žmona. Vaikai, kurių tėvai konflikto atveju būna vienas kito atžvilgiu agresyvūs ir netaktiški mokykloje mokosi ženkliai prasčiau, turi didesnį polinkį į alkoholio ir narkotikų vartojimą ir turi ženkliai mažesnį emocinį intelektą, t. y. užaugę patys nesugeba adekvačiai elgtis konfliktinėse situacijose.

Vaikiški Dalykai Nėra Beprasmiški

Net ir mažamečiai vaikai ieško savo gyvenime kažkokios prasmės, todėl norėdami, kad jie būtų laimingi, turite skatinti jų paieškas. Gabūt jūsų vaikui patiks padaryti kažką gero savo draugui ar giminaičiui, galbūt galite mokinti jį rūpintis silpnesniais už save - pavyzdžiui, žiemą prie lango padaryti lesyklėlę ar senus žaisliukus atiduoti mažas pajamas turinčioms šeimoms. Taip pat galite įtraukti vaiką į kažkokį šeimos susibūrimų planavimą ar leisti jį į kokį nors būrelį.

Dosnumas Taip Pat Auklėja

Gauti gali imdamas, gauti gali duodamas, bet to, ką gausi duodamas - niekas neatims. Neprivalote mokinti savo vaikų būti visiškais atlapaširdžiais, tačiau turite juose auginti gėrį. Tyrimai rodo, jog vaikai, kurie iki paauglystės mokėsi dosnumo, paauglystėje buvo kur kas laimingesni. Galite pasiūlyti vaikui padaryti atviruką sergančiai močiutei ar nusiųsti trumpąją sms žinutę draugui, kuris liūdi. Jei turite ne vieną vaiką, vyresnėlį galite mokinti dalintis su mažyliu. Taip pat galite paaiškinti savo vaikui komplimento svarbą, lai mokosi kitam pasakyti gerų žodžių. Gabūt nustebsite, bet maži vaikai jaučiasi kur kas laimingesni dalindamiesi kažkuo ir duodami tai, ką turi kitam nei patys gaudami.

Šalin Televizorių!

Nors tai, kad televizorius kenkia vaikams, žinome visi, tačiau kokia iš tiesų yra jo įtaka tikriausiai girdėti neteko... Tad laikas sužinoti! Ištyrus 4000 paauglių paaiškėjo, jog ilgiau televizorių žiūrintys vaikai turi didesnę tikimybę susirgti depresija. Su kiekviena per dieną praleista valanda prie televizoriaus, depresijos simptomų paauglystėje atsiradimas didėja net 8 proc. Tyrimas buvo vykdomas 7 metus. Tad kurie vaikai jaučiasi laimingiausi?

Ištyrus vaikų grupę iš 12-os įvairių šalių paaiškėjo, jog laimingiausi jaučiasi meksikiečių vaikai. Antroje vietoje - ispanai, trečioje - brazilai, ketvirtoje - vokiečiai, penktoje - JAV. Tuo tarpu nelaimingiausi vaikai gyvena Japonijoje (11 vieta) ir Lenkijoje (12 vieta). Apklausoje dalyvavo 4200 vaikų iš 12 pasaulio valstybių. Beje, 90 proc. vaikų teigė, jog jie jaučiasi laimingi beveik visada. Na, o jūs ar norite užauginti laimingus vaikus?

Įvairios Mokymo Sistemos Vaikų Ugdymui

Mokytojų, mokslininkų ir psichologų, sukūrusių savo mokymo sistemas, rekomendacijos:

1. Montessori Sistema

Montessori sistema, kurią sukūrė Maria Montessori. Maria Montessori buvo pirma moteris Italijoje, baigusi medicinos mokyklą ir dirbusi su sergančiais vaikais. Kelis kartus ji buvo nominuota Nobelio premijai, jos mokymo sistema tebėra populiari daugelyje šalių. M. Montessori principai:

• Vaikas nusipelno pagarbos, todėl geriau jo mandagiai paprašyti, nei liepti.
• Nežiūrėkite į vaikus iš viršaus, stenkitės, kad jūsų akys būtų tame pačiame lygyje.
• Įtaisykite vaiko ūgiui tinkamą stalą, kėdę, kabliukus drabužiams, kuriuos jis pasiektų ir galėtų pats pasikabinti drabužius. Vaikams tai patiks.
• Nedarykite už vaikus to, ką jie gali padaryti patys.
• Jei bausite vaikus už kiekvieną klaidą, jie jausis dėl visko kalti.
• Jei palaikysite savo vaiką, leisite jam išreikšti jausmus, jis užaugs savimi pasitikintis.
• Tegu vaikas padeda atlikti namų ruošos darbus.
• Nepirkite plastmasinių žaislų, natūralios medžiagos geriau.

2. Reggio Metodas

Reggio metodas, kurio autorius - Lorisas Malaguzzis. Italų psichologas Lorisas Malaguzzis pastebėjo - vaikas gali kalbėti 100-u kalbų. Jis turėjo omenyje, kad vaikai įvairiais būdais išreiškia mintis - piešdami, dainuodami, žaisdami. Deja, suaugusieji dažnai siekia nutildyti 99-is kalbėjimo būdus. Tėvai turėtų išklausyti vaikus ir mokyti juos pasitelkti daugelį kalbų kasdieniame gyvenime. L. Malaguzzio idėjos:

• Klaidingų požiūrių nebūna, yra tik skirtingi požiūriai. Nesakykite vaikui, kad jis klysta. Paklauskite, kodėl jis taip mano, ir papasakokite apie kitokį požiūrį.
• Prieš ką nors aiškindami, paklauskite vaiko, ar jis jau žino apie tai. Jei pasakosite žinomus dalykus, vaikui bus neįdomu, jis nesiklausys. Visai kaip suaugusieji.
• Užduokite daugiau klausimu, į kuriuos reikia išsamių atsakymų - taip vaikai išmoks galvoti ir išreikšti savo mintis.
• Dažniau leiskite vaikui rinktis. Pavyzdžiui, paklauskite, ką nori vilktis, kokios kuprinės nori.

3. Waldorfo Mokymo Sistema

Waldorfo mokymo sistema, sukurta Rudolfo Steinerio. Waldorfo mokyklos tikslas - užauginti savimi pasitikinčią asmenybę, kuri būtų darbšti ir sugebėtų savyje atskleisti kūrybinius gebėjimus. Waldorfo mokyklose nėra pažymių, testų, bet laikomi egzaminai, kaip ir įprastose mokyklose. R. Steinerio idėjos:

• Jokios knygos neišmokys tėvų komunikuoti su vaikais.
• Kiekvienas vaikas unikalus, taigi reikia stengtis su kiekvienu vaiku elgtis kitaip.
• Vaikai geriau išmoks iš įdomios istorijos nei iš nuobodaus knygos paragrafo.
• Vaikai turi daugiau laiko leisti lauke - mokytis stebėti, pamatyti grožį, gyventi harmonijoje su pasauliu.
• Paprasti žaislai, pvz., medinės kaladėlės, geriau lavina vaizduotę.
• Paprasti kasdieniai ritualai skatina vaikus jaustis saugiau, moko tvarkos. Todėl kiekvieną dieną reikia pradėti nuo eilėraščių kartojimo.

4. Samerhilo Mokykla

Samerhilo mokykla, įkūrėjas - Alexanderis Neillas. Britanijoje ši mokymo sistema vertinama prieštaringai. „Mokiniams leidžiama nesimokyti, jie neprivalo lankyti pamokų. Vaikas vidutiniškai tris mėnesius nieko neveikia, paskui ima lankyti pamokas. Samerhilo mokyklose be įprastų disciplinų mokoma ir dirbti su nuotraukų koregavimo programa „Photoshop“, auginti augalus, daryti magiškus triukus ir įvairių kitų naudingų įgūdžių. A. Neillo idėjos:

• Kai vaikui sakome „ne“, vaikas pradeda sakyti „ne“ gyvenimui.
• Vadinamasis sunkus vaikas yra nelaimingas vaikas, kuris neranda taikos su aplinkiniu pasauliu arba nesutaria su savimi. Sunkaus vaiko tėvai turėtų pagalvoti ir sąžiningai atsakyti į klausimus: „Ar aš palaikau savo vaiką? Ar aš juo pasitikiu?“
• Vaikas turi gyventi savo, o tėvų ar mokytojų suplanuotą gyvenimą.
• Ne vaikai turi taikytis prie mokyklos, o mokykla turi taikytis prie jų.
• Žmonėms reikia laisvės. Būti laisvas ir daryti, ką panorėjus, yra du skirtingi dalykai.
• Dažnai tėvai gąsdina vaikus baugiais jų klaidų padariniais. Tačiau geriau mokyti vaiką nieko nebijoti.

5. Instrumentalizmas

Instrumentalizmas, autorius - Johnas Dewey. JAV J. Dewey praminė progresyviojo švietimo tėvu. Jo manymu, mokykla turi išmokyti vaiką prisitaikyti prie aplinkos ir tokiu būdu rasti išeiti iš kiekvienos situacijos. Todėl užuot brukus abstrakčias žinias iš knygų, vaikai turi būti mokomi atlikti konkrečias užduotis. J. Dewey idėjos:

• Užuot kažko mokius, vaikas turi kažką padaryti. Veiksmas duos kokį nors rezultatą.
• Negėdinkite vaikų dėl nesėkmių. Nesėkmės daro mus geresnius.
• Visi garsūs mokslo išradimai buvo padaryti todėl, kad žmonės nebijojo pasitelkti vaizduotės.

6. Celestino Freinet Metodas

Celestino Freinet metodas. C. Freinet atidarė savo mokyklą, būdamas 24 m. amžiaus. Jis padėdavo vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Jo mokykloje nebuvo vadovėlių, namų darbų, bet mokiniai pasiekdavo puikių rezultatų, buvo visapusiškai išsivystę ir puikiai išsilavinę. C. Freinet idėjos:

• Maloniausia veikla gali virsti kančia, jei esi verčiamas tą daryti.
• Bausmė - žeminantis dalykas tiek baudėjui, tiek baudžiančiajam.
• Kuo anksčiau vaikai išmoksta dirbti namų ruošos darbus, tuo labiau savimi pasitiki ateityje.
• Užuot draudus ir baudus, su vaikais reikia tartis. Vaikai turi matyti, kad jų nuomonė, balsas turi įtakos.

tags: #knyga #laimingi #vaikai

• Kaip išsirinkti vaikišką striukę
• Fizinio pajėgumo svarba vaikams
• Veiksmingumas „Escapelle“ po ovuliacijos
• Kaip virti kiaušinius be įtrūkimų
• Mokslas vaikams