Neretai pasigirsta nuomonių, jog 6-11 metų amžiaus skirtumas tarp tėvų ar tiesiog ankstyva motinystė yra tema, verta diskusijų. Visgi, kalbant apie tas, kurios svajoja tapti mamomis, geriau nepilnamete tapti mama nei laukti ir vėliau visai nebegalėti ja tapti. Būtina palaikyti nepilnametes nėštukes, o smerkti ir teisti - ne mums. Juk atsitiko kaip atsitiko, be to, viskas, kas atsitinka, turi priežastį ir vyksta tam, kad būtų geriau.

Pasižiūrėjus iš šalies, matyti, kaip žmonės reaguoja į jaunas mamas. Kad ir kaip skaudu būtų, tuoj pat merginos būna užbadytos pirštais, apkalbamos ir nuremiamos. Iš svetimų žmonių mieste vargu ar sulauksi palaikymo. Aišku, šeimos nariai tikrai palaikys ir padės visais sunkiais atvejais. Jau nepilnametei mamytei reikėtų paploti ir pasakyti „šaunuolė“, kad pasiryžo gimdyti ir auginti tą mažylį.
Aišku, ta mergaitė dar nesupranta, kaip pasikeičia gyvenimas gimus vaikiukui. Svarbiausia, kad ji nepasimestu. Galite lydėti ją kartu pas gydytojus, tikrai jai bus drąsiau. Apginsite ją, jeigu kokia „bobšė“ laukiamajame prisikabintų su savo moralais. Padėkite savo patarimais susipirkti kraitelį, padovanokite knygą apie laukimą, lai skaito ir domisi. Turi susipažinti ir su atsakomybės jausmu. Kiekvienas angelelis vertas gimti - tai atneš džiaugsmo visiems. Juk tai ne pasaulio pabaiga.
Vaiko teisių specialistai ir psichologai vienu balsu tvirtina, kad dažnu atveju atsakymo, kas paskatino ankstyviems lytiniams santykiams, reikia ieškoti šeimoje. Specialistai aiškinasi, kokia pagalba būsimoms mamoms reikalinga, konsultuoja dėl tėvystės nustatymo ir bando įvardyti ankstyvo nėštumo priežastis. Pasikeitęs paros ritmas, savo poreikių atidėjimas, vienišumo jausmas ir kasdieniai vaiko auginimo rūpesčiai sukelia psichologinį diskomfortą.
| Pagalbos kryptys | Veiksmai |
|---|---|
| Emocinė parama | Šeimos palaikymas, psichologo konsultacijos |
| Praktiniai įgūdžiai | Kūdikio higiena, mityba, sveikatos priežiūra |
| Socialinė integracija | Mokslų tęsimas, profesijos įgijimas |
Itin jauno amžiaus tėvai neretai dar nėra pajėgūs užtikrinti kūdikio poreikių. Jiems patiems dar sunku tuos poreikius suvokti, o juo labiau atliepti, todėl pagalba reikalinga. Patirtis rodo, kad ja pasinaudojusios merginos lengviau atranda savo kelią gyvenime: paraleliai su mažylio auginimu baigia vidurinę mokyklą, įgyja profesiją, vėliau sukuria šeimą. Žinoma ne viena gražiai susiklosčiusi istorija.
Literatūra dažnai tampa veidrodžiu, kuriame atsispindi motinystės iššūkiai. Pavyzdžiui, knyga „Mergaitės, moters, kitos“ yra tikra tolerancijos mokykla, padedanti susimąstyti apie socialinę ir ekonominę nelygybę. Tuo tarpu Vanessa Springora knygoje „Abipusiu sutikimu“ atvirai pasakoja apie skaudžią patirtį, kai trylikametė paauglė pateko į manipuliacinį ryšį su vyresniu vyru. Tokie tekstai tampa svarbia proga visuomenei pamatyti, kaip per kelis dešimtmečius keitėsi moralės ir teisės normos.

Knygoje „Apie ką nesikalbu su mama“ garsūs šiuolaikiniai rašytojai viešai prabyla apie savo mamas. Šią knygą galima pavadinti terapine, ją verta skaityti visiems, nes ji skatina permąstyti santykius su svarbiausiu gyvenimo žmogumi. Svarbu suprasti, kas trukdo pokalbius pradėti - dažnai tai būna baimė. Tačiau atvirumas išlaisvina, o noras ieškoti būdų priimti mamą tokią, kokia ji yra, yra brandos ženklas.