Klinikinė mirtis po gimdymo: priežastys, statistika ir prevencija
Nors gimdymas yra natūralus procesas, jis gali būti susijęs su retais, bet itin pavojingais komplikacijų atvejais, galinčiais lemti klinikinę mirtį. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės priežastys, statistiniai duomenys ir galimos prevencijos priemonės, susijusios su mirtimi gimdymo metu.
Embolija vaisiaus vandenimis - reta, bet fatališka komplikacija
Viena iš labiausiai bauginančių ir pavojingų gimdymo komplikacijų yra embolija vaisiaus vandenimis. Tai situacija, kai gimdymo metu vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Ši komplikacija yra itin reta, tačiau jos pasekmės dažnai būna tragiškos - skaičiuojama, kad net 80 proc. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Pasak įvairių autorių, tokia komplikacija pasitaiko nuo 1 iš 40 000 iki 12 iš 100 000 gimdyvių. Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį užfiksuota apie penkis klinikinius atvejus, kai buvo patvirtinta embolija vaisiaus vandenimis. Vidutiniškai šalyje ši komplikacija įvyksta vienai iš 40 000-50 000 gimdyvių, arba maždaug vieną kartą per dvejus metus.
Embolijos vaisiaus vandenimis metu vyksta pokyčiai, panašūs į sisteminį uždegiminio atsako sindromą ar anafilaksinį šoką. Patekus į motinos kraują vaisiaus vandenims ir jame esančioms dalelėms, vystosi uždegiminių mediatorių aktyvacija. Gali pasireikšti kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, masyvus kraujavimas, lydimas diseminuotos intravazalinės koaguliacijos (DIK) sindromo, anafilaksinis šokas arba sustoti širdies veikla. Tikrosios priežastys, kodėl ši komplikacija įvyksta, iki šiol nėra iki galo aiškios. Nors tikrieji rizikos veiksniai nėra visiškai žinomi, literatūros duomenys rodo, kad ši komplikacija dažniau ištinka vyresnes nei 35 metų nėščiąsias, taip pat esant cezario pjūvio operacijai, placentos pirmeigai, priešlaikiniam placentos atsidalijimui, gimdos ar gimdos kaklelio plyšimui, dideliam vaisiaus vandenų kiekiui, eklampsijai. JAV nacionalinis registras skelbia, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis, laukėsi vyriškosios lyties vaisiaus, gimdymo veikla buvo skatinama oksitocinu ir jos turėjo alergijos anamnezę.
Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Tačiau embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos, deguonies stygiaus. Iš penkių minėtų atvejų Lietuvoje, tik vienu atveju moteris liko sveika ir po kelių metų sėkmingai išnešiojo bei pagimdė sveiką naujagimį. Deja, bet kitais atvejais ši komplikacija baigėsi tragiškai - trys moterys mirė, viena pacientė patyrė sunkių liekamųjų smegenų veiklos sutrikimų, o dviem atvejais komplikacija įvyko atliekant cezario pjūvio operaciją.
Mirtys dėl tiesioginių gimdymo padarinių
Mirtis dėl tiesioginių gimdymo padarinių dažnai yra susijusi su moters reprodukcine sistema. Gimdymo metu šios struktūros patiria didelį stresą ir gali būti veikiamos įvairių komplikacijų, tokių kaip sunkus kraujavimas, infekcijos, trombozė ar komplikacijos, susijusios su anestezija, taip pat mechaniniai sužalojimai. Pagrindiniai simptomai gali apimti intensyvų kraujavimą, didelį skausmą, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Diagnostika apima klinikinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kurie gali parodyti anemiją ar infekciją. Gydymas priklauso nuo komplikacijų pobūdžio - gali būti skiriami antibiotikai infekcijoms gydyti arba atliekamos chirurginės procedūros sunkiems sužalojimams taisyti.
Pasaulinė statistika rodo, kad daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl nukraujavimo (24 proc.), infekcijos (15 proc.), nesaugaus nėštumo nutraukimo (13 proc.), aukšto arterinio kraujo spaudimo (12 proc.), neprogresuojančio gimdymo (8 proc.). Tačiau svarbu pažymėti, kad Lietuvoje dauguma nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, dažniausiai ligų, kuriomis sirgo iki nėštumo. Nėštumas dažnai paaštrina beveik visas ligas, kuriomis moteris sirgo. Todėl visuomenė turėtų žinoti, kad nėštumas ir gimdymas yra natūralios, bet labai rizikingos fiziologinės būklės, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai.
Statistika ir tendencijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, nėščiųjų bei gimdyvių mirčių skaičius Lietuvoje nedidėja. Pavyzdžiui, 2011 metais mirė dvi, 2012 m. - trys, 2013 m. - dvi, o 2014 m. - 1 moteris. 2009 m. mirčių nebuvo, o 2010-aisiais registruotos dvi mirtys. Kūdikių ir naujagimių mirčių skaičius kasmet tolygiai mažėjo.
Nors gimdyvių mirčių skaičius yra nedidelis, kiekvienas atvejis yra didelė tragedija. Pavyzdžiui, 2019 m. Kauno klinikose gimdymo metu mirė 39 metų moteris, kuriai diagnozuota embolija vaisiaus vandenimis. Šis atvejis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir paskatino diskusijas apie gimdymo saugumą.
Perinatalinis mirtingumas ir jo mažinimo priemonės
Perinatalinis mirtingumas, apimantis mirusius vaisius nuo 22 nėštumo savaitės ir mirusius naujagimius per pirmąsias 7 gyvenimo dienas, Lietuvoje taip pat turi tendenciją mažėti. Retrospektyvus kohortinis tyrimas, atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje, parodė, kad perinatalinis mirtingumas 2006-2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių.
Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija (deguonies stygiaus vaisiui), rečiausios - įgimtos infekcijos. Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos, antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas.
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“. Jo metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visi Lietuvos ligoninėse dirbantys medikai. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
Psichologinė gimdymo trauma
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su klinikine mirtimi, svarbu paminėti ir psichologinę gimdymo traumą (angl. Psychological birth trauma, PBT). Tai gimdymo metu patirtas stresas dėl savo arba kūdikio gyvybės ar sveikatos. Psichologines traumas dažnai lemia nemalonus, grubus medicinos personalo elgesys. Gimdyvės tampa itin jautrios, pažeidžiamos, todėl netinkamos replikos, šaipymasis, abejingumas ar gimdyvės interesų nepaisymas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Negatyvios mintys, košmarai, neadekvati reakcija į gimdymo patirtį - visa tai gali signalizuoti apie patirtą traumą. Kiekvienos moters patirtis yra unikali, ir tai, kas vienai gali pasirodyti netraumuojanti, kitą gali stipriai paveikti.
Siekiant geriau atsigauti po traumų, svarbu kreiptis į specialistus, pasirūpinti kokybišku poilsiu, daugiau judėti, bendrauti su kitomis moterimis, kurios išgyveno panašią patirtį, ir skaityti psichologinę literatūrą. Nuoširdus ir atviras bendravimas su medicinos personalu taip pat yra labai svarbus.
Galima teigti, kad nors gimdymo metu įvykstanti mirtis yra reta, ji visada yra didelė tragedija. Nuolatinis sveikatos sistemos tobulinimas, rizikos veiksnių identifikavimas ir prevencija, taip pat tinkama medicininė ir psichologinė pagalba gali padėti sumažinti šių tragiškų įvykių tikimybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
