Vaikams su klausos sutrikimais skirtos lavinamosios programos
Vaiko klausa vystosi nuo trečio nėštumo mėnesio. Daugelio mokslininkų teigimu, patys svarbiausi yra pirmieji penkeri vaiko metai, kuomet mažylis kaupia žodyną ir mokosi išreikšti save. Todėl būtina, kad kūdikiui su sutrikusia klausa diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, nes ankstyva diagnostika ir reabilitacija yra ypatingai svarbūs tolimesniam vaiko kalbos bei mąstymo vystymuisi.
Nuo 2014 metų sausio 1 d. Lietuvoje pradėta vykdyti visuotinė naujagimių klausos patikra (otoakustinė emisija). Ji atliekama visiems mažyliams ne vėliau kaip per 28 dienas nuo gimimo. Šios patikros tikslas - kuo anksčiau nustatyti naujagimius su įgimtu klausos sutrikimu ir jiems padėti. Didžioji dauguma naujagimių turi normalią klausą, tačiau vienas - trys vaikai iš tūkstančio gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą.
Jei, atlikus patikrą, yra įtariamas klausos sutrikimas, tada atliekami kiti, sudėtingesni, klausos tyrimai. Kuo anksčiau vaikui, turinčiam klausos sutrikimą, bei jo šeimai yra suteikiama pagalba, tuo geriau ne tik vaiko kalbos, bet ir bendrai jo raidai. Po diagnozės nustatymo svarbu kuo anksčiau parinkti ir pritaikyti klausos sutrikimą kompensuojančias priemones. Tą atlikti pageidautina iki vaikui sukaks 6 mėnesiai.
Ankstyvoji diagnostika ir tėvų vaidmuo
Savo mažylio klausos sutrikimą gali pastebėti ir patys tėveliai. Girdintis naujagimis turėtų nuo stipraus garsinio dirgiklio krūptelėti, suklusti, 4 mėnesių amžiaus - pasukti galvą į garso pusę, maždaug 7 mėnesių - ieškoti ir surasti garso šaltinį, 10 mėnesių mažylis turėtų kreipti žvilgsnį į pažįstamus objektus: kur lempa? kur šuo?, apie 12 mėnesių amžiaus - vykdyti prašymus: ,,duok man lėlę, mašiną”. Beje, visi vaikai guguoja - girdintys ir kurtieji, tačiau girdintys vaikai guguoja tol, kol prasideda suprantamų garsų ir žodžių formavimasis, o kurtieji nustoja guguoti, nes negauna grįžtamojo ryšio klausai. Girdintis vaikas jį gauna iš savo ir aplinkinių žmonių balso, visi girdimi garsai inspiruoja jį toliau eksperimentuoti su savo balso daromu garsu, tuo tarpu kai kurčias vaikas po truputį praranda susidomėjimą vokalizavimu. Tėvai gali suprasti, kad su jų vaiku kažkas ne taip, jei turi vyresnių girdinčių vaikų. Tačiau nereikia pamiršti - kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl galima ir laiko paklaida.
Nei vienas vaikas negali visaverčiai vystytis- dvasiškai, protiškai, fiziškai ir t.t. - be savo šeimos, ir joks pats profesionaliausias surdopedagogas negali užtikrinti vaikui pojūčių bei suvokimų apie supantį pasaulį visumos bei bendravimo (dvasinio ir kalbinio) pilnatvės tiek, kiek tai gali duoti tėvai. Būtinas sistemingas, ilgalaikis darbas ugdant kurčią ar neprigirdintį vaiką, lavinant jo klausą ir kalbą.
Klausos sutrikimo laipsniai ir ugdymo įstaigos pasirinkimas
Sutrikusios klausos vaikui augant, vis aktualesnis tampa ugdymo įstaigos pasirinkimo klausimas. Vaiko klausa prieš patenkant vaikui į ugdymo įstaigą būna nustatoma ir dokumentiškai patvirtinama audiograma. Tai grafinis asmens klausos jautrumo pavaizdavimas. Tačiau amerikiečių tyrėjai Cramer ir Erber (1974) mano, kad audiograma pilnai neatspindi tikrų funkcinių vaiko gebėjimų. Ji parodo, kaip kurčiasis girdi švarius tonus, joje nėra informacijos apie tai, kaip gerai tiriamasis supranta sakytinę kalbą komunikavimo kontekste. Juk yra kurčiųjų su labai žymiu neprigirdėjimu, bet gerai kalbančių, yra ir tokių, kurių klausa nežymiai sutrikusi, bet kalbiniai gebėjimai nėra aukšto lygio. Svarbiausia atsižvelgti į kurčio vaiko individualius poreikius ir gebėjimus bei išmokyti jį klausyti, išgirsti, suvokti ir kalbėti.
Besidairant darželio ar grupės, kuri optimaliausiai atitiktų sutrikusios klausos vaiko poreikius ir šeimos lūkesčius, svarbu atsižvelgti į keletą faktorių. Pirmiausia, tai vaiko klausos sutrikimo laipsnis, t. y. jam diagnozuotas neprigirdėjimas ar kurtumas.
Klausos sutrikimo laipsniai ir rekomendacijos:
- Neymus neprigirdėjimas (26-40dB) - mažylis turėtų augti tarp girdinčių bendraamžių natūralioje kalbinėje aplinkoje bendrojo ugdymo darželyje ar namuose, pagal pačių tėvelių pageidavimą. Tik reikia atsiminti, kad kartais jam gali iškilti sunkumų, suvokiant kitų asmenų negarsią kalbą ar kalbėjimą didelėje ir triukšmingoje aplinkoje, tad mažylis gali pradėti netaisyklingai tarti kai kuriuos garsus.
- Vidutinis neprigirdėjimas (40-55dB) - būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Bendrojo ugdymo darželyje vaikui bus tinkamesnė kalbinė aplinka, tarp girdinčių bendraamžių greičiau lavės bendravimo įgūdžiai, plėsis žodynas. Tėveliai turėtų išsamiau informuoti grupės pedagogus apie vaiko negalią.
- Žymus neprigirdėjimas (56-70dB) - taip pat būtinas individualus klausos aparatas(ai) ir FM sistema. Reikalingos individualios tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratybos, kurias veda surdopedagogas. Kur būtų palankesnės ugdymosi sąlygos konkrečiam vaikui - sutrikusios klausos vaikų ar girdinčių vaikų ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje - vienareikšmiškai atsakyti sunku, reikalinga specialistų konsultacija konkrečiu atveju.
- Labai žymus neprigirdėjimas (71-90dB) - prioritetas yra darželis, skirtas sutrikusios klausos vaikams. Būtina naudotis individualiu klausos aparatu(ais) ir FM sistema. Būtina specialistų - surdopedagogų - pagalba.
- Kurtumas (91dB ir daugiau) - naudoti klausos kompensacinę techniką, ugdymas - sutrikusios klausos vaikų darželyje.
Kompensacinės priemonės ir technologijos
Vaikams skiriami klausos aparatai. Moderniausi klausos aparatai - tai mažo dydžio aukščiausios kokybės kompiuteriai, kurių naudojimas garantuoja geriausią garso kokybę, maksimalų valdymą ir visas sujungimo galimybes. Klausos aparatais ir kita audiotechnika prekiaujančios įmonės sutrikusios klausos asmenims taip pat siūlo ir FM sistemas.
Kita vertus, kai kuriais atvejais klausa grąžinama kochleariniais implantais. Kochlearinis implantas - tai aukštos technologijos elektroninis medicininis prietaisas, susidedantis iš išorinio kalbos procesoriaus ir implanto, chirurginiu būdu įvedamo į vidinę ausį. Su jais galima girdėti kalbą, aplinkos garsus ir muziką.
Vis dėlto nei šiuolaikinis klausos aparatas, nei tobuliausia FM sistema, nei moderniausias kochlearinis implantas savaime neišspręs sutrikusios klausos vaiko socialinės ir kalbinės reabilitacijos problemų. Šis uždavinys pirmiausia tenka vaiko su sutrikusia klausa šeimai.
Metodai ir ugdymo programos
Lietuvoje kurtieji ir neprigirdintieji ugdomi, remiantis 3 pagrindiniais metodais: totaliosios komunikacijos, žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus bei tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
- Žodinis metodas yra pagrindinis ugdymo metodas, ugdant neprigirdinčius vaikus. Jį taikant, vartojamos visos žodinės kalbos formos (sakytinė, rašytinė ir daktilinė).
- Dvikalbio kurčiųjų ugdymo metodas - kurčiųjų mokymo būdas, kai ugdymo procese vartojamos dvi kalbos: lietuvių gestų kalba kaip pirmoji kalba ir žodinė lietuvių kalba (dažniausiai rašytinė jos forma), kaip antroji kalba ir jos mokoma kaip valstybinės.
- Totalioji komunikacija - lietuvių kalba besiremiančių komunikacijos būdų - kalbėjimo, skaitymo iš lūpų, skaitymo, rašymo, klausos likučių naudojimo, kalkinės gestų kalbos - visuma.
Vaiko ugdymas sutrikusios klausos vaikų darželyje, kaip ir girdinčiųjų darželyje, orientuotas į vaiko prigimtinių, kultūros, taip pat etninių, socialinių, pažintinių poreikių tenkinimą, tik dar tenkinami ir specialieji ugdymosi poreikiai. Klausos sutrikimų turintys ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi, remiantis sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigos ugdymo programa.
Daugelis mano, kad ugdymo įstaigos pasirinkimo dilema aplenkia kochlearinius implantus (KI) turinčius vaikus: jiems, esą, visada atviros bendrojo ugdymo darželių durys. Taip, turintiems kochlearinius implantus, prioritetinė yra girdinčiųjų kalbinė aplinka. Tačiau žymi rusų prof. I. Koroliova pastebi, kad ne mažiau svarbu, kad jie taip pat gautų specialiąją surdopedagoginę pagalbą - individualias tarties, klausos bei kalbos lavinimo pratybas. Juk kochlearinis implantas kurčio vaiko nepadaro girdinčiu, neprigirdintis vaikas ir toliau lieka turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių vaiku.
Vaikų ir suaugusių klausos reabilitacija
Praktikoje tai įgyvendinti nėra paprasta: surdopedagogų trūksta, ypač rajonuose, nekalbant apie kaimo vietoves. Vaikus su KI rekomenduojama leisti į bendrojo ugdymo lopšelius-darželius (vedami muzikiniai ritminiai užsiėmimai), tik juose būti trumpesnį laiką. Ankstyvuoju laikotarpiu individuali surdopedagoginė pagalba būtina. Tačiau ne visi bendrojo ugdymo darželių logopedai žino sutrikusios klausos vaikų klausos bei kalbos suvokimo lavinimo metodikas. Prieš priimdami sprendimą dėl ikimokyklinės įstaigos, tėvai būtinai turėtų pasikonsultuoti su ilgametę praktiką turinčiais surdopedagogais.
Kaip ugdyti vaiką namuose?
Tėvai yra pagrindiniai savo vaiko kalbos mokytojai, tačiau jiems labai reikalinga specialistų pagalba. Kurčių ir neprigirdinčių vaikų su klausos aparatais arba kochleariniais implantais abilitacijoje / reabilitacijoje yra naudojamas metodas, kuris skatina sutrikusios klausos vaikus mokytis klausyti, mąstyti ir kalbėti. Klausos lavinimas ir kalbos ugdymas vyksta žaidimo forma, dalyvaujant tėvams ir šeimos nariams. Surdopedagogas yra specialistas, kuris moko tėvus, kaip dirbti šiuo metodu. Pratybų metu surdopedagogas parodo tėvams užduotis ir paaiškina, kaip jas atlikti namuose. Specialistas ne tik paaiškina tėvams KĄ, KODĖL ir KAIP reikia daryti, bet ir atlieka TAI kartu su tėvais bei suteikia tėvams galimybę ATLIKTI tas veiklas su vaiku savarankiškai namuose, o vėliau kartu su tėvais aptaria su kokiais sunkumais jie susidūrė.
Pirmame abilitacijos / reabilitacijos etape yra svarbus veiklos tęstinumas. Surdopedagogas paaiškina užduočių, kurias tėvai turi atlikti namuose svarbą. Dažnai tėvams atrodo, kad jie namie neturi reikiamų priemonių, kurias galėtų panaudoti užsiimdami su vaiku. Buteliukai, dėžutės, stiklainiai ir dangteliai nuo jų.
Patirtis rodo, kad po kochlearinių implantų pajungimo būtina pradėti / tęsti klausos lavinimo pratybas. Turime vaiką išmokyti klausyti ir pranešti veiksmu, kada jis girdi arba negirdi. Tai svarbu, nes, kaip minėjome anksčiau, kiekvienas vaikas ateityje daug kartų turės atlikti audiogramas. Mokykite vaiką atlikti LINGO testą. Šis testas apima šešis skirtingų dažnių - A I U M Š S - kalbinius garsus.
Skaitykite su vaikais knygeles, parinkdami jas pagal vaiko amžių ir gebėjimus: rodykite paveikslėlius ir klauskite, kas juose pavaizduota, paraginkite vaiką parodyti atskirus daiktus ar veikėjus, užduokite klausimus pagal siužetą, skatinkite pratęsti pasakojimą savarankiškai. „Knygų skaitymas skatina emocinį ryšį tarp tėvų ir vaikų, kadangi vaikai patiria išskirtinį dėmesį“ (vaiko raidos psichologė Claudia Martin). Pirmosios vaikų knygos gali būti minkštais ar storo kartono lapais, kuriuose pavaizduotas konkretus daiktas, be smulkių detalių, nes kuo daugiau detalių, tuo labiau jos vargina vaiką. Akivaizdu: jei su vaiku nuo mažens buvo skaitomos knygos, tai jis greičiau išmoks savarankiškai skaityti ir rašyti.
Vaidinkite (inscenizuokite) pasakas, kurios patinka vaikui ir tinka pagal jo amžių. Pasakų vaidinimai skatina dialogą ir kūrybinę veiklą, plečia jo žodyną. Tokia veikla padės vaikui susikaupti ir išlaikyti dėmesį, lavins atmintį.
Įtraukite į vaiko ugdymą kitus šeimos narius. Bendravimas šeimoje - tai ne tik keitimasis informacija, bet ir galimybė pajusti emocinį artumą. Kokybiškas bendravimas svarbus bet kurio amžiaus žmogui. Kalbėdamiesi žmonės turi jausti komfortą, suprasti vieni kitus, dalintis informacija.
Vaikams su kochleariniais implantais labai svarbios muzikinės pratybos. Į reabilitacijos programą įtrauktos muzikos, dainavimo ir ritmikos pratybos padeda lavinti vaiko klausą, balsą, kvėpavimą, smulkiąją bei stambiąją motoriką. Šių veiklų metu vaikai su kochleariniais implantais ar klausos aparatais mokosi sekti suaugusio žmogaus atliekamus judesius. Taip lavėja vaiko koordinacija, judesių tikslumas, lankstumas, ritmo pojūtis.
Dainavimas padeda vaikui lavinti balsą ir kalbinį kvėpavimą. Dažnai susiduriame su tuo, kad vaiko su kochleariniu implantu balsas yra labai tylus ir jam neužtenka iškvėpimo, kad galėtų ištarti ilgą žodį ar dviejų žodžių sakinį. Dainos turtina vaikų žodyną, pasaulio suvokimą, padeda kurti ritualus. Muzikinės pratybos - geriausias būdas komunikacinių įgūdžių, girdimojo dėmesio, suvokimo bei atminties lavinimui. Muzikuodamas vaikas patiria daug teigiamų emocijų: jis nevalingai pradeda skleisti garsus, juoktis, ypatingai tada, kai veikloje dalyvauja kartu su tėvais ar kitais vaikais. Tuo metu vaikas mokosi bendrauti su aplinkiniais.
Vaikams reikia lavinti rankų pirštus, plaštakas, riešus. Aktyvindami pirštų pagalvėles, skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Taigi jei lavės smulkioji motorika, lavės ir kalba. Lavinkite vaiko atmintį įvairiais pratimais, žaidimais, mokykite eilėraščių. Vaikui atmintis yra pagrindinis pasaulio pažinimo ir jo priėmimo būdas. Vaikams būdinga, kad geresnė ta atmintis, kuri paremta emocijomis ir vaizdiniais, bet ne žodžiais ir simboliais.
Kalba formuojasi mąstymo įpročių pagrindu. Vaiko mąstymo raida bei kalba yra susijusios, o kalba yra minčių perteikimo būdas. Vaiko kalba priklauso ne tik nuo paties vystymosi, bet ir nuo socialinių vaiko bei suaugusiųjų santykių tipo (J. Piaget). Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė ir kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Sugebėjimas kalbėti iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą, savęs suvokimą (J. Piaget).
Jei vaikas auga dvikalbėje šeimoje, svarbu pasirinkti vieną kalbą, kuria jis kalbės darželyje bei surdopedagogo užsiėmimuose.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
