Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Tai, ką būsima mamytė valgys nėštumo metu, turės įtakos jos fizinei ir vidinei savijautai, bei, žinoma, vaisiui padės vystytis. Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200-300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11-15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai - ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto. Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo. Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais. Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems - ir moteriai, ir būsimam vaikeliui - reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių - mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį.
Nėštumo metu labai svarbu gauti pakankamai įvairių maistinių medžiagų, kurios yra būtinos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Kai kurios medžiagos yra ypač svarbios vaisiaus vystymuisi ir nėštumo eigai. Svarbu atkreipti dėmesį į vitaminų ir mineralų, tokių kaip folio rūgštis, B grupės vitaminai, vitaminas D, kalcis ir magnis, vartojimą.
| Maisto papildas | Biologinė reikšmė | Kokiame maisto produkte yra? | Norma nėštumo metu (patvirtinta SAM) | Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis |
|---|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (arba vitaminas B9) | Sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. | Žalialapės daržovės, taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės. | 250 mcg (rekomenduojama vartoti 400-600mcg). | Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą. |
| Kiti B grupės vitaminai | Svarbūs vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir kraujodarai. | Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas. | B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg | - |
| Vit. D | Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. | Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai. | 10 mcg arba 400 VV (IU). | - |
| Kalcis | Reikalingas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. | Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai. | 1100 mg. | - |
| Magnis | Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. | Grūdų produktai, žalialapiai augalai krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos šokoladas. | - | - |
Kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus. Nėštumo metu geriau nevartokite kepenų, nes jose yra daug retinolio - gyvulinės kilmės vit A, kuris gali pakenkti dar negimusiam kūdikiui.
Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Tokios vaistažolės kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.
Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.
Dėl savo įspūdingos išvaizdos ir malonaus skonio kiviai yra vieni labiausiai vertinamų vaisių. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vienas kivis patenkina visos dienos vitamino C poreikį tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Neginčytinas faktas, kivis turi daugiau vitamino C, negu apelsinas ar citrina. Vienas suvalgytas kivis aprūpina organizmą vienos dienos vitamino C norma. 100 g kivių yra 100 - 150 mg vitamino C.
Ovalo formos kiviai pasižymi ruda, šiek tiek pūkuota ir raukšlėta odele bei daugybe mažų, juodų sėklų, esančių intensyviai žalios spalvos minkštime. Priklausomai nuo vaisiaus sunokimo stadijos, jų skonis gali būti rūgštesnis arba saldesnis, tačiau visada gaivus ir malonus gomuriui. Nors kivių kilmė paprastai siejama su tokiomis šalimis kaip Australija ar Naujoji Zelandija, jie yra kilę iš pietų Kinijos, o apie 1930 m. pradėti plačiai auginti ir pardavinėti už šalies ribų. Šiems vaisiams vardas suteiktas pagal Kinijos nacionalinio paukščio simbolio pavadinimą.
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kivis yra vienas iš daugiausiai vitamino C turinčių vaisių, padedantis palaikyti gerą organizmo būklę. Jame taip pat yra daug vitamino E, folatų, kalio ir skaidulinių medžiagų. „Reguliarus kivių vartojimas dėl juose esančių skaidulų kiekio padeda palaikyti gerą žarnyno mikroflorą. Vitaminas E kiviuose randamas kaip α-tocopherolis, be kitų naudų žmogaus organizmui, jis vienas svarbesnių antioksidantų. Kiviai padeda reguliuoti miego kokybę, o dėl juose esančių folatų, labai rekomenduojami vartoti nėštumo mėnesiais. Sportininkų sveikatai taip pat nėra nieko geriau, kaip į kasdien racioną įtraukti kivius, nes jie turtingi ir kalio, kuris svarbus kaulų ir raumenų veiklai. Kivių glikemijos indeksas yra žemas, o tai svarbu sergantiems cukriniu diabetu bei tiems, kuriems reikia vengti didelių gliukozės svyravimų kraujyje", - pasakoja dr. E. Gavelienė.
Nors daugelis kiviais mėgaujasi perpjovę juos per pusę ir skobdami minkštimą arba nulupę ir supjaustę griežinėliais, gydytoja dietologė pažymi, kad valgoma gali būti ir žievelė: „Kivių žievelė taip pat yra maistinga, tad šie vaisiai galėtų būti valgomi ir su ja, bet dažnam ant jos esantys pūkeliai nemaloniai veikia gomurį, todėl esame linkę juos lupti." Specialistė priduria, jog žmonės, sveikstantys po virškinimo sistemos ligų, taip pat tie, kuriuos vargina pilvo pūtimas, turėtų nulupti žieveles, nes jos skatina šiuos negalavimus ir bendrą diskomfortą pilve.
Dėl vitamino C atsargų, kivį reikėtų prisiminti tais metų laikotarpiais, kai siaučia virusai. Viename Naujosios Zelandijos universitete atliktas tyrimas taip pat parodė, jog kiviai yra naudingi, kai skauda gerklę, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Dar 2011 metais žurnale „British Nutrition Journal” gydytoja D.Hunter savo straipsnyje patarė sergant peršalimo ligomis 5 - 7 dienas iš eilės valgyti po 1 - 2 kivius kasdien. Manoma, kad kiviai palengvina peršalimo simptomus ir padeda greičiau pasveikti.
Kivyje taip pat gausu mineralinių medžiagų - kalio, kalcio, dar - vitaminų E, A, B. Jeigu jums svarbu suvalgomo maisto kaloringumas, informuojame, jog 100 gramų kivio turi apie 60 kilo kalorijų. Baltymų ir riebalų kiviuose yra nedaug. Verta paminėti ir kiviuose esančias skaidulines medžiagas, kurios turi teigiamo poveikio virškinimo sistemai.
Pasak prekybos tinklo „Rimi" komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, dėl didelio vitamino C kiekio kiviai, kaip ir apelsinai, citrinos, mandarinai bei klementinai, yra vienas iš pirkėjų mėgstamiausių vaisių žiemą. „Kivis - universalus vaisius, kurį prekybos centruose galima įsigyti ištisus metus. Jį skanu ragauti ne tik vieną, bet ir naudoti įvairiems receptams ruošti ar mėsos patiekalams marinuoti bei gardinti. Jį taip pat galima dėti į įvairius kepinius bei desertus. Iš šio vaisiaus paprasta pasigaminti gardų šviežių kivių glotnutį, išvirti uogienę ar paruošti jogurto putėsius su kivių padažu. Be to, kad ir kaip neįtikėtinai atrodytų, kiviai puikiai dera su serrano kumpiu. Šį skonių mišinį galite paragauti ant skrudinto duonos skrebučio su šaukšteliu kreminio sūrio ir šlakeliu balzaminio acto", - teigia O. Suchočeva.
Kai kurios mamos yra pastebėjusios, jog kiviai turi vidurius laisvinančių požymių, todėl jų duoda mažyliams, kurie linkę kentėti nuo užkietėjusių vidurių.
Kaip atskirti gerą kivį nuo negero? Perkant kivius, pirmenybę teikite sveriamiems, o ne sandariai supakuotiems. Pastarųjų negalėsite pačiupinėti, iš arti apžiūrėti, pauostyti. Tinkamiausi mitybai yra vidutinio kietumo kiviai - ne kaip akmenys, tačiau ir neištežę, kaip prinokę slyvos. Kiviams senstant, jie ima skleisti rūgimo kvapą - tokių geriau nepirkti. Valgant kivius, jų ploną odelę būtina nulupti.
Nors kiviams tinkamai laikyti ypatingų sąlygų nereikia, pravartu atsižvelgti į keletą patarimų, ypač pavasarį ar vasarą, kai temperatūra pradeda kilti. „Šių sezonų mėnesiais kivius svarbu laikyti vėsioje vietoje, pavyzdžiui, šaldytuve jie gali išsilaikyti švieži iki 2 savaičių, - pataria specialistė ir priduria, kad šis vaisius noksta labai lėtai, tad jei norime, kad jis sunoktų šiek tiek greičiau, galima vienai dienai įdėti į uždarą maišelį kartu su bananu ar obuoliu. „Dar viena gudrybė, kaip kivius išlaikyti kuo ilgiau - juos užšaldyti. Tiesiog nulupkite kivį ir supjaustykite gabaliukais, o tuomet įdėkite į tam skirtus sandarius maišelius bei šaldiklį."
Dėmesio! Alergijos pavojus. Kiviai yra priskiriami vaisiams, kurie gali sukelti alergiją, todėl mažiems vaikams jų reikėtų duoti atsargiai. Ypač atsargiai jų reiktų duoti mažyliams, kurių šeimoje yra alergiškų žmonių - tėtis, mama. Arba jei nuo gimimo mažyliui yra pasireiškę atopinio dermatito požymių. Jeigu vaikas sveikas ir nealergiškas, kivių jam galima pasiūlyti tada, kaip ir kitų citrusinių vaisių, jau perkopus 6 mėnesius, kada pradedamas jo primaitinimas daržovėmis, vaisiais ir kruopomis.
Pirmą kartą duokite vaikui paragauti žirnio dydžio trinto kivio kiekį (pagremžkite šaukšteliu arba sutrinkite trintuvu). Stebėkite, ar nepasireiškia jokia alerginė reakcija - vaikui nepučia vidurių, neberia, jis netampa keistai irzlus ir yra kitų nebūdingų mažyliui požymių. Tai būtų ženklas, jog vaikas netoleruoja kivių.
Šiuo metu, kai aplink siaučia virusai, rekomenduojama praturtinti savo valgiaraštį vitamino C turinčiais patiekalais. Valgyti vaikui vieną kivį gali būti rūgšktoka, tačiau sumaišius su kitais, saldesniais, vaisiais ar uogomis, mažieji kažin ar atsisakys jų pasmaližiauti.
Pateikiame jums keletą receptų, kurie padės pamėgti kivį. Dar kartą primename, kad vaikams duokite tik tada, kai žinote, jog jie nėra alergiški šiam vaisiui.
Ištrinti kivį iki vientisos masės, pagardinti medumi ir duoti po šaukštelį vaikui kelis kartus per dieną.
Viską sutrinkite ir skanaukite į sveikatą.
Viską suplakite ir į sveikatą.
Vaisius nulupkite, supjaustykite, sumaišykite su uogomis. Apšlakstykite citrinos sultimis, kad išlaikytų gražią spalvą. Ant viršaus užpilkite šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir kvieskite vaikus prie stalo.
Supjaustykite vaisius, užpilkite cukrumi ir užvirkite. Virkite neilgai, apie 5 minutes. Palikite atšalti, tada pateikite mažuose indeliuose.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.