Vaiko išlaikymas, dažnai vadinamas alimentais, yra esminė tėvų pareiga, užtikrinanti nepilnamečio vaiko gerovę ir vystymąsi. Tai - finansinė parama, kurią vienas iš tėvų privalo mokėti vaiko poreikiams tenkinti. Ši pareiga išlieka net ir tuomet, kai tėvai gyvena atskirai ar vaikas yra globojamas, įskaitant atvejus, kai jis gyvena globos namuose.
Alimentai - tai pinigai, kuriuos vienas iš tėvų po skyrybų arba gyvenant atskirai privalo mokėti savo nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Ši pareiga yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos.
Išmokos gali būti priteisiamos ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir pilnamečiams, jei jie studijuoja aukštojoje mokykloje, tačiau yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus. Svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas yra įvaikinamas.

Vaiko išlaikymo tvarka ir forma pirmiausia nustatomos bendru tėvų susitarimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) įtvirtina tėvų teisę susitarti dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio.
Jeigu tėvai nesusitaria dėl išlaikymo arba vienas iš tėvų nevykdo savo pareigos mokėti alimentus, reikia kreiptis į teismą. Teismas nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį.
Kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Šiame procese taip pat gali padėti teisinės paslaugos ir specializuotos įmonės.
Teismas gali nustatyti išlaikymo prievolę ir jos dydį dviem būdais:
Net ir teismo sprendimu priteistas išlaikymas neužkerta kelio tėvams gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo, jei tai atitinka vaiko interesus ir geros moralės principus.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs minimalaus ar maksimalaus išlaikymo vaikui dydžio. Teismo praktikoje suformuluoti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis nustatomas išlaikymo (alimentų) dydis:
Vaiko poreikius lemia jo individualios savybės:
Teismas vertina tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatydamas jų turtinę padėtį, įskaitant:
Suskaičiavus vaiko poreikius, standartiškai, jei nė vienas tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos dengti per pusę. Vadinasi, tas iš tėvų, kuris gyvena ne kartu su vaiku, turėtų padengti pusę apskaičiuotos sumos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Tai reiškia, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti MMA. Pavyzdžiui, jei MMA „į rankas“ yra apie 846 Eur, tai už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turėtų mokėti po maždaug 423 Eur (846 Eur / 2). Šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko poreikiai | Amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai, lavinimas, poilsis, apranga, maistas, būstas. |
| Tėvų turtinė padėtis | Gaunamos pajamos, turimas turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), investicijos, būtinos išlaidos, išlaikytinių skaičius, sveikata. |
| Proporcingumo principas | Išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų realioms galimybėms. |
| Būtinos sąlygos | Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaiko fizinio, socialinio ir dvasinio vystymosi sąlygas. |
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos, siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius vienerius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams, kadangi teisės aktuose numatyta, jog išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią. Šios pareigos dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas.
Vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. Tai reiškia, kad nustatant vaikui globą, teismas taip pat sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra priteisiamas iš globojamo vaiko tėvų šio vaiko poreikių tenkinimui, jeigu tėvai nesusitaria ir geranoriškai neteikia vaikui, kuriam paskirta globa, išlaikymo.
Taigi, net jei vaikas gyvena globos namuose ir jam yra paskirtas globėjas (kuris gali būti ir globos institucija), tėvų finansinė pareiga išlaikyti savo vaiką išlieka. Alimentai mokami globėjui, o jų dydis nustatomas pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir kitais atvejais - atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes. Šios lėšos yra skirtos padengti vaiko poreikius, susijusius su jo išlaikymu, ugdymu ir gerove globos įstaigoje.

Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus yra dažna situacija. Tėvai nustoja mokėti alimentus dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir pan.
Jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Alimentų nemokantis asmuo taip pat gali tapti valstybės skolininku. Kadangi vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui galima kreiptis į „Sodrą“.
Išlaikymo išmoka iš „Sodros“ vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Planuojama, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka padidės nuo 1,8 BSI iki 2,5 BSI (pvz., jei BSI yra 74 Eur, išmoka būtų 2,5 x 74 = 185 Eur). Svarbu atskirti šią valstybės paramą nuo tėvų prievolės mokėti alimentus.