Kiek pieninių dantų turi vaikas ir kodėl jie tokie svarbūs?

Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Daugelis tėvų atidžiai rūpinasi vaikų sveikata, tačiau dažnai nepakankamai dėmesio skiria burnos higienai ir sveikatai, nes pieniniai dantys dažnai nelaikomi tokiais svarbiais kaip nuolatiniai dantys. Tačiau žmogaus burnos anatomija yra dinamiška sistema, kuri kinta visą mūsų gyvenimą - nuo pat kūdikystės iki gilios senatvės.

Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Šiame straipsnyje detaliau aptarsime pieninių dantų skaičių, jų dygimo ypatumus ir priežiūros svarbą.

Pieninių dantų skaičius ir svarba vaiko raidai

Žmogaus gyvenimas prasideda be dantų, tačiau jų užuomazgos žandikauliuose susiformuoja dar vaisiui esant motinos įsčiose. Pirmasis dantų rinkinys, vadinamas pieniniais dantimis, pradeda dygti maždaug 6-10 kūdikio gyvenimo mėnesį. Vaikučiai burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų, kurie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų amžiaus. Šis rinkinys yra išsidėstęs po lygiai viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje - po 10 dantų kiekviename.

Nors pieniniai dantys yra laikini ir pradeda kristi apie 6-7 gyvenimo metus, jų reikšmė yra milžiniška. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją, kuri yra būtina augančiam organizmui. Be to, pieniniai dantys atlieka „vietos saugotojų“ funkciją nuolatiniams dantims. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui.

Jei dėl ėduonies ar bet kokios kitos priežasties vaikas pieninio dantuko netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę. Tai gali sutrikdyti nuolatinio danties dygimą ir vystymąsi, lemti netaisyklingą sąkandį. Negydomas pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis į infekciją arba pūlinuką. Beje, dantų infekcijos gali plisti už burnos ertmės ribų ir lemti kitus susirgimus, pavyzdžiui, sinusitą. Nuolatinių dantų sveikata taip pat priklauso nuo juos pakeičiančių dantukų būklės. Todėl esant pažeidimui, būtinas pieninio danties gydymas.

Dantų sandara ir tipai

Norint suprasti, kodėl turime būtent tokį dantų skaičių ir kaip jie veikia, reikia pažvelgti į jų funkcinę paskirtį ir sandarą. Dantis nėra vientisas kaulas; tai sudėtingas organas, sudarytas iš kelių skirtingų audinių. Matoma danties dalis vadinama vainiku, o nematoma, esanti kaule - šaknimi.

Danties sluoksniai:

• Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Jo pagrindinė užduotis - apsaugoti vidines danties struktūras nuo kramtymo krūvio, rūgščių ir temperatūrų pokyčių. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas.
• Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos ir sudaro didžiąją dalį danties tūrio.
• Pulpa (danties nervas) - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių. Pulpa maitina dantį ir suteikia jam jautrumą.
• Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.

Dantų tipai:

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų, pritaikytų atlikti specifines funkcijas:

• Kandžiai - tai priekiniai dantys, esantys burnos centre. Jų kraštai yra aštrūs ir tiesūs, primenantys kaltą. Pagrindinė kandžių funkcija - atkąsti maistą. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje.
• Iltiniai - išsidėstę kandžių šonuose, tai aštrūs ir smailūs dantys. Jie yra patys ilgiausi ir turi stipriausias šaknis visoje burnoje. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje.
• Kapliai (prieškrūminiai) - šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Svarbu pabrėžti, kad maži vaikai kaplių neturi pieninių dantų rinkinyje.
• Krūminiai - tai didžiausi ir stipriausi dantys, esantys dantų lanko gale. Jų kramtomasis paviršius yra platus, su giliais grioveliais ir daugybe kauburėlių. Ši struktūra veikia tarsi girnos - ji skirta galutiniam maisto sutrynimui ir sumalimui prieš nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.

Pieninių dantų dygimas: požymiai ir eiga

Pirmieji kūdikio dantukai dažniausiai išdygsta apie 6 mėnesį. Tačiau šis raidos etapas gali būti labai individualus - pieniniai dantys gali pradėti dygti ir 2 mėnesį, o kitiems gali nepasirodyti ir iki pirmojo gimtadienio. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai, todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo.

Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti anksčiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos. Jeigu iki 1 metų neišdygo nei vienas dantis, reikėtų nuvykti apžiūrai ir konsultacijai pas odontologą.

Dantų dygimo požymiai ir diskomforto palengvinimas

Dantų dygimas yra uždegiminis procesas. Danties vainikas turi „prurėžti“ dantenas, o tai sukelia vietinį audinių sudirginimą, patinimą ir skausmą. Dantų dygimas vieniems vaikams nesukelia jokio diskomforto, o kitiems tampa ir ypač sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai apima:

• Paraudusias ir paburkusias dantenas;
• Didelį kūdikio norą kandžiotis ir pirštų čiulpimą;
• Gausesnį seilėtekį;
• Nedidelius veido bėrimus aplink lūpas;
• Didesnį vaikučio irzlumą;
• Dažnesnius prabudimus naktį ar kitus miego sutrikimus;
• Sumažėjusį apetitą;
• Nežymų karščiavimą.

Jeigu jaučiamas dantenų diskomfortas, praplatėjęs dantų lankas, padidėja seilėtekis, suaktyvėja kandžiojimas, pastebimas ausų ir žandų trynimas, susilpnėja imunitetas, tai gali reikšti, kad dygsta dantys. Dantukų dygimas gali pasireikšti kartu su lengva temperatūra, lengva sloga, vidurių paleidimu, irzlumu, apetito stoka, nes dygstant dantims gali kiek nusilpti imunitetas. Pasireiškus tokiems požymiams, geriausia būtų pasikonsultuoti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris įvertins situaciją.

Dantukai, kurie paprastai gali sukelti didesnį diskomforto jausmą jiems dygstant - iltinis ir krūminis dantis. Diskomfortą palengvinti gali vėsus maistas (jeigu vaikas jau primaitinamas), šaltas kramtukas, dažnesnis žindymas, nuskausminamieji geliai dantenoms ar, esant poreikiui, gydytojo paskirti nuskausminamieji vaistai.

Pieninių dantų dygimo eiliškumas ir amžius

Nors individualūs skirtumai yra galimi, egzistuoja bendrosios pieninių dantų dygimo gairės:

• 7-9 mėn. vaikai turi 4 centrinius dantis.
• 10-12 mėn. vaikai turi apie 8 dantis, išdygsta visi kandžiai apačioje ir viršuje.
• 12-16 mėn. vaikams išdygsta pirmieji krūminiai dantys.
• 16-20 mėn. vaikams išdygsta iltiniai dantys.
• 24-30 mėn. vaikams sudygsta paskutiniai krūminiai dantys pačiame gale.

Maždaug iki 3 metų vaiko burnoje išdygsta visi 20 pieninių dantų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

Pieninių dantų iškritimas ir nuolatinių dantų dygimas

Dantys pradeda kristi vaikui sulaukus 5-6 metų. Dantys krenta pagal tam tikrą eiliškumą - pirmiausia tie, kurie ir išdygo pirmieji. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai kandžiai. Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą.

Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia nuolatiniai dantys. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys, kurių gali būti iki 4.

Dantų dygimo ir iškritimo eiliškumas

Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.

Lentelė: Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas

Lentelė: Nuolatinių dantų dygimo laikas

Protinių dantų ypatumai

Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys, vadinami protiniais, įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Protinių dantų dygimas yra labai individualus. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta, likdami įstrigę kaule. Evoliucijos eigoje protiniai dantys prarado savo pirminę svarbą. Senovėje jie buvo reikalingi žaliam, kietam maistui kramtyti. Šiandien, kai maistas yra termiškai apdorotas ir minkštesnis, jie dažnai yra nereikalingi.

Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda. Jei jie dygsta taisyklingai ir turi antagonistą (porininką kitame žandikaulyje), jie gali būti naudingi kramtymui.

Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra

Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus - jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele ar naudojant specialų silikoninį antpirštį. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų, o vėliau palengvina dygstančių dantukų skausmą.

Išdygus pirmajam dantukui, jį reikia pradėti ryte ir vakare valyti mažu, minkštu dantų šepetėliu su trupučiu dantų pastos. Vaikų dantų valymui reikėtų visuomet naudoti dantų pastą su fluoru. Fluoras sustiprina dantų emalį, užtikrina remineralizaciją ir saugo nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500-1000 ppm fluoro, vyresniems nei 3 metai - 1000 ppm ir daugiau. Tėvai vaikų dantis turėtų valyti iki maždaug 7-8 m. amžiaus, nes vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus.

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Taip pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas tėvų atžvilgiu.

Mitybos įtaka dantų sveikatai ir vizitai pas odontologą

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Rūpestingi ir savo darbą puikiai išmanantys specialistai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti. Tam, kad vaikų dantų dygimas būtų kuo sklandesnis, patariama pasirūpinti tinkama profilaktika.

Nors teoriškai nuolatiniai dantys turėtų tarnauti visą gyvenimą, statistika rodo ką kita. Dėl prastos burnos higienos, netaisyklingos mitybos ir žalingų įpročių daugelis žmonių praranda dantis gerokai anksčiau laiko. Norint išlaikyti visus 32 (arba 28) dantis sveikus, būtina laikytis griežtos burnos higienos rutinos. Tai apima dantų valymą du kartus per dieną fluoro turinčia pasta, tarpdančių siūlo ar tarpdančių šepetėlių naudojimą kiekvieną vakarą bei reguliarius vizitus pas burnos higienistą ir odontologą profilaktiniam patikrinimui. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas dantis burnoje atlieka savo funkciją ir yra kito danties atrama. Vieno danties praradimas sukelia grandininę reakciją, kuri gali pakenkti visai burnos sistemai, pakeisti veido bruožus ir netgi pabloginti virškinimą. Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis.

tags: #kiek #pieniniu #dantu #turi #vaikas

• viskas apie Vilkpėdės lopšelį-darželį
• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo grupių apžvalga
• viskas, ką reikia žinoti apie sveikatą nėštumo metu
• kaip lavinti vaikų vaizduotę
• Rekomendacijos kūdikių mitybai