2003 metų gimstamumas Lietuvoje: demografiniai pokyčiai ir juos lemiantys veiksniai
Gimstamumas - tai statistinis rodiklis, apibūdinantis gimimų dažnumą. Šis dydis labai priklauso nuo ekonominių, socialinių, istorinių, kultūrinių, psichologinių ir kitų veiksnių, tokių kaip šeimos materialinė būklė, kultūrinis lygis, gyvenamasis plotas ar galimybė suteikti išsilavinimą. Po 1990 metų pasikeitus Lietuvos politinei, ekonominei ir socialinei situacijai, pastebimas dramatiškas gimstamumo mažėjimas, besitęsiantis iki šiol. Gimstamumas Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vis vėlesniam amžiui, gausėja nesantuokinių vaikų. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gimstamumo mažėjimas gali pasirodyti kaip valstybės vystymosi ženklas, tačiau toks gimstamumo lygis, koks yra Lietuvoje šiandien, nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos.
Gimstamumo tendencijos iki 2003 metų
Gimstamumas Lietuvoje nuo 1994 m. pastoviai kito, bet bendra tendencija buvo mažėjanti. 1994 metais gimstamumo rodiklis buvo 11,6, bet iki 2000 metų jis nuolat mažėjo, pasiekdamas 9,8 (per šešerius metus gimstamumas sumažėjo beveik 16%). 2000-2002 metais gimstamumo rodiklis toliau mažėjo, pasiekdamas 8,6. Tuo metu gimimų skaičius sumažėjo net 20 proc. - nuo 37 000 iki 29 500 vaikų, nors tuo metu jų susilaukti galinčių moterų bei šeimų skaičius buvo gana stabilus. Manoma, kad tai galėjo įtakoti Rusijos ekonominės krizės poveikis. Nuo 1994 metų, kai Lietuvoje gimė 42 376 vaikai, gimusiųjų skaičius kasmet mažėjo, iki 2002 metų pasiekdamas 29 541.
Gimstamumas 2003 metais
Prognozės nėra optimistinės, tačiau 2003 metais gimė 500 daugiau kūdikių nei 2002. Remiantis 2002 metų duomenimis, kai gimė 29 541 kūdikis, 2003 metais gimusiųjų skaičius apytiksliai siekė 30 041. Tai rodo nedidelį, bet svarbų padidėjimą po nuoseklaus mažėjimo. Vėliau, 2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau, nei 2003 m. 2003-2009 metais gimusiųjų skaičius vėl šiek tiek padidėjo, siekdamas 32 165 2008 m. Tačiau šis padidėjimas buvo laikinas, nes 2010 metais gimusiųjų skaičius vėl sumažėjo iki 30 676. Nuo 2010 iki 2016 metų šis skaičius svyravo apie 30 tūkst. kūdikių.
Gimstamumo rodiklių ir gimusiųjų skaičiaus suvestinė (1994-2024 m.)
Žemiau pateikiami gimstamumo rodikliai ir gyvų gimusiųjų skaičius skirtingais metais, remiantis statistikos duomenimis:
- 1994 m.: gimstamumo rodiklis 11,6; gimė 42 376 vaikai.
- 2000 m.: gimstamumo rodiklis 9,8.
- 2002 m.: gimstamumo rodiklis 8,6; gimė 29 541 vaikas.
- 2004 m.: gimstamumo rodiklis 8,9 (pernai 1000 gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio); gimė 30 400 vaikų.
- 2006 m.: gimstamumo rodiklis 9,1.
- 2009 m.: gimstamumo rodiklis 10,2.
- 2010 m.: gimstamumo rodiklis 9,9; gimė 30 676 vaikai.
- 2016 m.: gimė apie 30 000 vaikų.
- 2024 m.: gimė 18 700 kūdikių.
Gimstamumo pokyčius lemiantys veiksniai
Demografiniai veiksniai
Sociologė, demografė, VDU Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė tikino, jog mažėjantį gimstamumą Lietuvoje pirmiausia lemia demografija. „Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst. Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, mažiau vaikų, jei skaičiuojame absoliučiais skaičiais“, - įvardijo sociologė. Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų, nors Valstybės duomenų agentūra amžiaus ribas praplečia iki 15-49 metų. Dar 2002-aisiais tokio amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022-aisiais jų labai sumažėjo iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės.
Socialiniai ir ekonominiai veiksniai
Keičiasi ir tai, kiek vaikų susilaukia skirtingų socialinių grupių moterys, taip pat pasikeitė, kada susilaukiama vaikų, o tai taip pat turi efektą. Gimdančių moterų senėjimas pastaraisiais metais - svarus argumentas atidėliojamų gimimų naudai. Statistikos departamento duomenimis, 1991-2002 m. gimdžiusių motinų vidutinis amžius vaiko gimdymo metu pradėjo augti (nuo 25,9 iki 26,9 metų), gimdančių pirmą vaiką (atitinkamai nuo 23,3 iki 24,3). Didelis dėmesys skiriamas išsilavinimui bei pradinei karjerai, tuo būtų galima paaiškinti stiprų gimdymo mažėjimą 20-24 metų moterų grupėje. Šiandien gimstamumą veikia ir vidinių priežasčių komplektas, susijęs su mūsų visuomene ir jos raida. Čia galima kalbėti apie būsto prieinamumą, darbo rinkos ypatumus, tokius kaip darbo vietos saugumas, vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą ir kainą. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti, „minkštieji“ veiksniai, kurie susiję pavyzdžiui, su tuo kaip tėvai įsivaizduoja kiek kainuoja auginti vaikus norint atliepti gerus tėvystės/motinystės standartus. Jei nepasitikima valstybine švietimo sistema kaip teikiančia kokybišką startą vaiko gyvenimui ir kaip alternatyva matomas privatus sektorius, vaiko kaina auga, o tėvai galbūt bus linkę dar labiau apriboti susilaukiamų atžalų skaičių.
Geopolitinė situacija
Ne mažiau reikšminga ir geopolitika. Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse. 2023 m. Estijoje taip pat gimė rekordiškai mažas kūdikių skaičius, tas pats pasakytina ir apie Latviją. Tad visos trys šalys turi mažiausią gimusiųjų kūdikių skaičių per visą fiksavimo istoriją, kuri apima maždaug šimtmetį.
Ką pasauliui reiškia mažėjantis gimstamumas | BBC News
Detalūs demografiniai bruožai ir regioniniai skirtumai
Nesantuokiniai gimdymai
Sparčiai mažėjantį gimstamumą Lietuvoje lydi ir kitas besikeičiančios prokreacinės elgsenos bruožas - daugėja vaikų, gimstančių tėvams, kurie yra neįregistravę santuokos. 1990 m. tokie vaikai sudarė 7 procentus bendro gimusių skaičiaus. Absoliutus nesantuokoje gimusių skaičius padidėjo nuo 3977 vaikų 1990 m. iki 8386 vaikų 2002 m. Sparčiai daugėja nesantuokinių vaikų, kurias gimdo jauniausio reproduktyvaus amžiaus moterys (19-29 metų). Tokių vaikų skaičius 1990-2002 metais padaugėjo 2,5 karto. 2004 m., palyginti su 2000 m., vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 procentų (1990 m. buvo 7%). Lyginant nesantuokoje gimusių vaikų skaičių mieste ir kaime, pastebimi ryškūs skirtumai. Jau 1990 metais kaime gimusių nesantuokinių vaikų dalis sudarė 8,0 %, o mieste 1,5 % mažiau, t.y. 6,5 %. 2002 metais šis skirtumas gerokai išaugo, net iki 6,5 procento. Kaime nesantuokoje gimę vaikai sudarė 32,0 %, o mieste 25,5 procento. Atrodo kaime, į kurį lėčiau skverbiasi naujovės bei laikomasi tradicijų, nesantuokinis gyvenimas turėtų būti netoleruojamas ir nesantuokoje gimusių vaikų turėtų būti mažiau nei mieste. Tačiau reikia atsižvelgti ir į ekonominę šio reiškinio pusę. Kaime žymiai didesnis nedarbo lygis ir sunkiau pragyventi, todėl jungimasis į nesantuokinę šeimą yra ne tiek pretenzija į laisvą ir nepriklausomą gyvenimą, kiek būdas palengvinti buitį, o tradicinėms vestuvėms ar santuokos registravimui nelieka nei pinigų nei laiko.
Vaikų gimimo seka
Vaikų gimimo seka analizuojamu periodu iš esmės nesikeitė. Kaip ir anksčiau apie pusę visų gimusiųjų sudaro pirmieji vaikai, apie trečdalį - antrieji ir beveik penktadalį - tretieji ir paskesni vaikai. Tačiau giliau paanalizavus duomenis matyti gerokai neįprasti pokyčiai. 1990 metų pradžioje sumažėjo visų vaikų skaičius: tiek tų, kurie gimė pirmieji, tiek tų, kurie gimė antrieji, tretieji ir t.t. Pirmųjų ir antrųjų vaikų mažėjo iki pat 1999 metų, tačiau nuo 2000 m. jų nors ir nežymiai, bet pradėjo daugėti. Trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų gimstamumas nuo 1990-ųjų vidurio yra gana stabilus, penktųjų ir paskesnių vaikų skaičius labai palengva auga. Pirmųjų ir antrųjų vaikų procentinė dalis 1990-2002 m. taip pat mažėja (sumažėjo nuo 84 % 1990 m. iki 82,5 % 2002 m. ), o paskesnių vaikų - didėja (atitinkamai padidėjo nuo 16 % iki 17,5 %). Taigi gimstamumo mažėjimo problema yra ne tame, kad mažėja daugiavaikių šeimų (atvirkščiai - jų daugėja), o kad negimdomi pirmieji ir antrieji vaikai.
Regioniniai skirtumai
Lietuva nedidelė valstybė, bet jos atskiri regionai gerokai skiriasi pagal gimstamumą. Pagal 1990 ir 2002 metų duomenis, labiausiai, net 53 %, sumažėjo gimstamumas Utenos apskrityje, o mažiausiai - 42 % Marijampolės apskrityje. Ir nors aptariamuoju periodu visose apskrityse gimstamumas sumažėjo panašiai, tačiau mažėjimas nebuvo tolygus. Gimstamumo mažėjimo kreivės ne tik panašios tarp atskirų apskričių, bet ir atkartoja bendrą Lietuvos gimstamumo dinamiką. Daugeliu atveju 1996-1999 metais gimstamumo lygis buvo panašus, išskyrus Kauno apskritį. Marijampolės apskrityje 1996 metais gimė daugiau vaikų nei 1993-iais, nors kitose apskrityse buvo priešinga situacija.
Europos kontekstas
Mažėjantis gimstamumas yra problema ne tik Lietuvoje. Portalas „Euronews“ paskelbė, jog pirmą kartą nuo 1960 m. gyvų gimusių kūdikių skaičius Europos Sąjungoje (ES) sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Nors kone visose Europos valstybėse gimstamumas dramatiškai mažėjo pastaraisiais metais, statistika leidžia matyti, jog Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių. Demografai ir ekonomistai teigia, kad Europos pastangos skatinti mažėjantį gimstamumą yra nesėkmingos. Pastarąjį dešimtmetį Europos gimstamumo rodiklis buvo įstrigęs ties 1,5 gyvo gimstančio kūdikio vienai moteriai riba. Tai yra daugiau nei Rytų Azijoje, tačiau gerokai mažiau nei 2,1, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti. Europos šalių vyriausybės jau dabar išleidžia milijardus eurų papildomai prie pagrindinių socialinės apsaugos priemonių, kad finansuotų įvairias vaikų gimstamumą skatinančias priemones - nuo tiesioginių piniginių paskatų vaikams iki mokesčių lengvatų gausesnėms šeimoms, mokamų vaiko priežiūros atostogų ir išmokų vaikams. Tačiau net tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Čekija, kuriose pastaraisiais metais gimstamumo rodikliai buvo gana aukšti, dabar jau mažėja. Visame žemyne priežastys yra įvairios, o kai kuriais atvejais jos nėra iki galo suprantamos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
