Gimdymo išlaidos Lietuvoje: tradicijos, etika ir realybė

Nors oficialiai Lietuvoje moterims, turinčioms privalomąjį sveikatos draudimą, gimdymas yra nemokamas, daugelis susiduria su neoficialiais mokėjimais ir klausimu, kiek pinigų „reikėtų“ duoti gydytojui. Ši tema kelia daug diskusijų, o patirtys - labai skirtingos.

Valstybės garantuojama priežiūra ir jos kaina

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad valstybė pasirūpina, jog Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų. Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos. „Jeigu ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), šioms paslaugoms jaunos šeimos išleistų ne vieną tūkstantį litų. Pavyzdžiui, normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas Cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, - sako D. Berūkštienė.

Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, išskyrus atvejus, kai moteris savo iniciatyva, gydytojui rekomendavus, pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų (ligoninėje turimų) ir jos pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Remiantis VLK kuruojamos duomenų bazės „Sveidra“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta kiek mažiau nei 2011 metais: 2011 m. - 28,5 tūkst., o 2012 m. - 27,8 tūkst. gimdymų. Lyginant Lietuvos miestuose priimamų gimdymų skaičių, Vilniaus apskrityje esančiose 8-iose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, per 2012 m. buvo priimta daugiausiai - 9214. Čia šeimos dažniausiai renkasi Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (3873) ir Vilniaus gimdymo namus - 3373.

Neoficialios išlaidos: kyšis ar padėka?

Pasakymas, kad Lietuvoje medicinos paslaugos privalomąjį sveikatos draudimą turintiems asmenims yra nemokamos, ne vienam sukelia šypseną. Dažnas savo kailiu yra pastebėjęs gydytojų paslaugumo ir atidumo pokyčius, vos užsiminus apie norą „atsidėkoti“. Ypač dažnai dėkingumo jausmas aplanko moteris, į gydymo įstaigas atvykstančias gimdyti, o interneto platybėse gausu komentarų ir patarimų kam, kiek ir kada reiktų mokėti.

Paskaitinėjus šviežiai iškeptų mamyčių diskusijas internete, susidaro įspūdis, kad „padėkos“ vokeliuose pas medikus ima keliauti vos moterims pastojus. Pasirodo, vadovaujantis nerašytomis mandagumo ir „dėkingumo“ taisyklėmis, maždaug 50 litų dydžio pakišą rekomenduojama duoti medikui tuomet, kai moteris įrašoma į gimdyvių įskaitą ir imant pažymą apie planuojamas motinystės atostogas.

Balsas.lt pagal valstybinėse ligoninėse gimdžiusiųjų atsiliepimus sudarė „neoficialių“ gimdyvės išlaidų sąrašą:

Viena moteris dalijasi patirtimi: „Gal ir galima pataupyti, jei būtum garantuota, kad nekils jokių problemų ar komplikacijų vien dėl gydytojų, kurie netinkamai atlieka savo darbą. Aš irgi būčiau norėjusi pataupyti, bet po pirmo gimdymo antrą kartą nusprendžiau mokėti. Gimdymas kainavo 1550 litų: 600 į kasą, 700 daktarui ir 250 anesteziologui. Ir man visai negaila, nes priežiūra buvo puiki.“

Tačiau kitos pacientės įspūdžiai nebuvo tokie geri: „Gimdžiau pirmą sykį, todėl iš baimės nieko nesugebėjau atsakyti į tokius žodžius, kaip „privažiavo čia gimdyvių per mano pamainą“, „ko tu čia šauki?“, „maniau, vaikas toks pat verksnys bus, kaip ir motina“ ir pan. Ilgokai pasėdėjus priimamajame, kai sąrėmiai jau kartojosi kas 3 min. gydytoja turėjo drąsos man sakyti, ko aš taip anksti atvažiavau.“

Medikų požiūris ir oficialūs įkainiai

Kauno Prano Mažylio gimdymo namų vyr. gydytojas Eugenijus Valasevičius teigė, kad per metus gimdymo namai sulaukia apie 1,3 tūkst. gimdyvių. Į klausimą, kiek šiuose gimdymo namuose kainuoja gimdymas, pašnekovas atsakė: „Moteriai, atvykusiai gimdyti, ši paslauga nieko nekainuoja.“

Specialisto teigimu, gimdymo namuose yra ir mokamų paslaugų, viena tokių - individuali gydytojo priežiūra, kai gydytojas ne savo darbo metu priima savo pacientės gimdymą. Apie nuomonę, kad moterys linkusios „neoficialiai“ atsilyginti medikams dėl to, kad tiki, jog tai gali garantuoti didesnį saugumą, medikas sakė: „Juk viso personalo atsakomybė yra bendra ir joks neoficialus atlygis saugumo nepadidins. Moterys linkusios mokėti dėl psichologinio saugumo, todėl dažnai renkasi mokamą gydytojo priežiūrą.“

Gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė nurodo, kad konkretaus gydytojo priežiūra šioje įstaigoje kainuoja 201,47 eurus, jei gimdymas vyksta ne jo darbo metu. Gydytojui, atskaičius mokesčius, lieka apie 100 eurų. Akušerė kainuoja apie 105 eurus, iš kurių jai lieka apie 70 eurų. Vyro apgyvendinimo palatoje kaina parai yra 34,75 eurai (su tualetu ir dušu) arba perpus pigiau (be dušo ir tualeto).

Tačiau yra tam tikrų paslaugų, kurių ligonių kasa neapmoka. Jei gimdyvė nori gimdyti pas konkretų gydytoją ar akušerę, bet gimdymo metu nėra jų budėjimas, teks susimokėti. Kiek tiksliai kainuos tokia paslauga, priklauso nuo pasirinktos įstaigos. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydytojo paslaugos, kai pacientė pati renkasi specialistą, kainuoja 244,19 eurus, akušerės - 122,09 eurus. Individualios palatos kaina parai, kurioje gimdyvė gali apsigyventi kartu su vyru, yra 29,52 eurai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėjas Romualdas Juršėnas teigia, kad moterų, norinčių gimdyti pas konkretų gydytoją, nėra daug, tai nėra masinė tendencija. Jei moteris nusprendžia gimdyti pas konkretų gydytoją, kuris jos gimdymo metu nedirba ir turi būti iškviestas specialiai, tai kainuoja 400 eurų, o konkrečios akušerės paslaugos - 200 eurų. Individualios palatos kaina parai, kurioje gali apsistoti vyras, yra 50 eurų, o specialaus kambario - 100 eurų.

Neoficialūs mokėjimai: kyšis ar padėka?

Daugelis moterų, gimdžiusių Lietuvoje, dalijasi patirtimi apie neoficialius mokėjimus. Kai kurios mamų forumuose rašo, kad įprastas gimdymas „kainuoja“ apie 200 eurų, o už cezario pjūvį tenka mokėti 300-400 eurų. Tokios kainos didžiuosiuose miestuose nusistovėjusios jau kelerius metus, provincijoje jos gali būti mažesnės.

Kai kurios moterys teigia, kad pasirinkti gydytoją ir su juo susitarti yra ramiau, nes taip jaučiasi saugiau. Po gimdymo, įvertinus gydytojo darbą, sumokama tam tikra suma. Pavyzdžiui, viena vilnietė Kornelija pasakoja, kad gydytojui davė 300 eurų, o akušerei norėjo duoti 50 eurų, bet jos nepavyko rasti.

Tačiau ne visos moterys mano, kad reikia mokėti. Planinę cezario pjūvio operaciją turėjusi Renata teigia niekam nieko nemokėjusi ir jokių užuominų apie tai nesulaukusi. Kitos moterys taip pat pasakoja, kad nešė tik saldainius, gėles ar tortą, o kai kuriais atvejais medikai atsisakė priimti pinigus.

Viena moteris pasakoja, kad gimdymas jai kainavo 1550 litų: 600 litų į kasą, 700 litų gydytojui ir 250 litų anesteziologui, ir ji liko patenkinta puikia priežiūra. Kita vertus, pasitaiko ir nemalonių situacijų, kai moterys jaučiasi spaudžiamos duoti pinigų. Gydytojai ir akušerės gali rodyti abejingumą arba garsiai dalintis įspūdžiais apie gautas dovanas, taip bandydamos paveikti būsimus tėvelius.

Ar verta tartis iš anksto?

Nuspręsti, ar tartis su konkrečiu gydytoju iš anksto, ar gimdyti be išankstinio susitarimo, yra individualus pasirinkimas. Kai kurios moterys jaučiasi ramiau, žinodamos, kad jas priims pažįstamas gydytojas. Kitos mano, kad budintis personalas yra pakankamai kvalifikuotas ir kad gimdymo metu svarbiausia - profesionalumas, o ne asmeninis ryšys.

Viena mama pasakoja: „Buvau susitarusi su gydytoja, kad ji dalyvautų gimdyme. Žinojau, kad už tai reikės mokėti, bet su vyru taip ir neišdrįsom paklausti, kiek tai kainuos. Interneto forumuose radau, kad vieni duoda tiesiog kažkiek pinigų, o kitiems teko pakloti net iki 1000 Lt. Mums tai labai daug, bet pagalvojome, kad jau šaukštai po pietų - kiek gydytoja pasakys, tiek mokėsime. Galiausiai išdrįsome gydytojos paklausti, o ši pasakė, kad jokių įkainių nėra. Taigi apsisprendėme dėl 400 Lt. Pinigus padavėme be jokio voko, tiesiog į rankas. Ji priėmė juos labai natūraliai. Mes net nežiūrime į tai kaip į kyšį. Mums tai padėka. Juk gydytoja atvažiavo nedarbo metu, mano gimdymas buvo komplikuotas ir jai reikėjo gan smarkiai pasistengti. Manau, tų pinigų ji tikrai nusipelnė. Dar 100 Lt davėme pinigų akušerei.“

Kita vertus, pasitaiko ir tokių patirčių: „Gimdžiau 2008 m. gruodžio 21 d., gydytojai nieko nemokėjau, nes pakliuvau ant tokios „š....“, pas mane turėjo būti cezaris (nes ir pirmas vaikutis gimė po cezario), bet gi pakliuvau ant tokios naturalistes, sakė pati pagimdysi, prakankino, rankom kakleli bandė atverti, o vistiek viskas baigėsi cezariu.“

Žala, apie kurią nesusimąstome

Deja, bet Lietuvoje kyšių davimas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams yra kone dažniausiai pasitaikanti korupcijos rūšis. Visgi, nereikėtų pamiršti - kad ir kaip nekaltai atrodytų keletas į atvirlaiškį įkištų banknotų - tai yra nusikaltimas, už kurį baudžiamas tiek gavėjas, tiek davėjas. Be to, nors daugumos gydytojų atlyginimai tikrai nėra adekvatūs jų atsakomybėms, kyšiai yra bloga praktika, kuri tuos, kurie neturi, ko duoti, tarsi paverčia mažiau svarbiais ar pagarbos vertais pacientais. Taip pat pacientai neturėtų jaustis kalti dėl mažo gydytojų atlygio, nes tai didelė problema, kurios sprendimą kyšiai tik atitolina, nes „išsprendžia“ laikinai.

Akušerė ginekologė Akvilė Statnickaitė pabrėžia: „Gąsdinimai, kad dėl to, jog neduosite kyšio, jums bus suteikta prastesnė paslauga, yra laužti iš piršto. Manau, tokią nuomonę kuria tie žmonės, kurie būtent ir vykdo šią kyšių politiką. Visi medikai yra davę Hipokrato priesaiką, visi prisiekia padėti žmogui. Turėčiau nuraminti visas moteris, kurios skaitys šį straipsnį, jog tikrai blogiau nebūtų.“

Ji taip pat priduria: „Mano manymu, kyšio davimas gydytojui tikrai gali būti vertinamas kaip netikėjimas jo kompetencijomis ar net įžeidimas. Aš gaunu atlygį už savo darbą, kurį privalau atlikti. Tol, kol vis dar vyraus kyšių politika, taip niekada ir nesugebėsime išsireikalauti adekvataus atlygio, atitinkančio profesinę kvalifikaciją bei atsakomybes.“

Jeigu vis dėlto nuspręsite skirti tam pinigų, gerai pagalvokite, kodėl tai darote - iš dėkingumo ar dėl nederamo gydytojo elgesio. Jei jus verčia jaustis blogai, galbūt verta pakeisti gydytoją į tokį, kuris labiau gerbia save ir savo pacientus?

tags: #kiek #duoti #uz #gimdyma

• Gyvūnų priežiūros iššūkiai ir sprendimai
• Teisiniai tėvystės nustatymo aspektai
• „Aventus Group“ tarptautinė sėkmė: Arūno Penkaičio įžvalgos
• Darželis „Mažieji šnekoriai“
• Kraujavimas po gimdymo