Kiaušintakiai - svarbus reprodukcinės moters sistemos organas, jungiantis kiaušides su gimda. Tai - du ploni vamzdeliai skirtingose gimdos pusėse, jungiantys abi kiaušides su gimda. Būtent kiaušintakiuose įvyksta kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir įvyksta apvaisinimas. Jau po to embrionas nukeliauja į gimdą ir joje implantuojasi. Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų.
Kiaušintakių praeinamumo tyrimas ypač svarbus poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis. Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo tyrimą.

Nepratekantys kiaušintakiai gali būti viena iš moters nevaisingumo priežasčių. Kiaušintakių nepraeinamumas dažniausiai išsivysto dėl persirgtų uždegiminių ligų. Tai gali būti ir lytiniu keliu, ir nelytiniu keliu plintančios infekcijos. Pakliuvusi į vieną ar kitą kiaušintakį infekcija sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pažeisti gleivinę, sukelti sąaugas ar net pilną kiaušintakio užsikimšimą.
Kiaušintakių nepraeinamumas gali išsivystyti ir po nėštumo nutraukimo, ypač jei po procedūros atsiranda komplikacijų. Dažniausiai pasitaikanti - gimdos uždegimas (endometritas), kuris gali plisti į kiaušintakius. Tokiais atvejais uždegiminis procesas gali vykti be aiškių simptomų, tačiau ilgainiui jis sukelia audinių randėjimą ar sąaugų susidarymą. Negydomas ar pavėluotai diagnozuotas uždegimas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaisingumui.
Siekiant apsaugoti visą organizmą nuo infekcijos, kiaušintakis stengiasi infekciją sulaikyti - virpamasis epitelis (epitelio plaukeliai) susiglaudžia ir sulimpa. Kiaušintakiai gali sulipti ir pačioje kiaušintakio pradžioje - sujungime su gimdos ertme. Tuomet atjungiamas visas kiaušintakio kanalas. Kiaušintakiai gali tapti nepraeinami po mažojo dubens operacijų. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos.
Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant. Ar galima turėti kiaušintakių nepraeinamumą be jokių simptomų? Taip, labai dažnai ši būklė nesukelia jokių pojūčių ir nustatoma tik tada, kai pora ilgą laiką negali pastoti ir atliekami vaisingumo tyrimai.

Kiaušintakių praeinamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai, kurių pasirinkimas priklauso nuo individualios situacijos ir gydytojo rekomendacijos.
Kiaušintakių praeinamumo tyrimas (dar kitaip pasaulyje plačiai žinomas kaip „HyFoSy“) su „ExEm“ putomis - tai inovatyvus, minimaliai invazyvus ir saugus metodas skirtas įvertinti vieną iš galimų nevaisingumo priežasčių. Kiaušintakių pratekamumo tyrimas - tai saugus ir neinvazinis ultragarsinis tyrimas (HyFoSy), skirtas įvertinti, ar kiaušintakiai yra praeinami ir ar nėra kliūčių, galinčių trukdyti natūraliam pastojimui. Tyrimo metu naudojamos specialios gelio pagrindo putos, kurios leidžia realiu laiku stebėti kiaušintakių būklę be rentgeno spindulių.
Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti - tai HyFoSy (angl. Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai - saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su ExEm® putomis, kurios padeda įvertinti kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių.
Atliekant HyFoSy echogeninių putų pagalba tyrimą, kontrastuojami kiaušintakiai ir vertinamas jų praeinamumas. Čia pat iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos yra gaminamos echogeninės (gelinės struktūros) putos, kurios specialaus, itin plono kateterio pagalba lėtai ir itin mažais kiekiais yra leidžiamos į gimdos ertmę. Proceso metu echoskopo monitoriuje yra stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Kiaušintakių praeinamumui ištirti, reikalinga viena procedūra.
„Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Gali pasireikšti skausmingas gimdos susitraukimas, vazovaginalinė reakcija, pilvo skausmas, skysčių ištekėjimas ar tepimas. Visų mūsų organizmai skirtingi, skirtingai toleruojame skausmą. Po procedūros išrašė profilaktikai antibiotikų. Ar po tyrimo galima iš karto planuoti nėštumą? Taip, jei nėra komplikacijų ar papildomų gydymo rekomendacijų, nėštumą galima planuoti jau tame pačiame cikle po procedūros.
Moksliškai įrodyta, kad vien šio tyrimo atlikimas padidina pastojimo tikimybę. Ar HyFoSy tyrimas gali pagerinti kiaušintakių praeinamumą? Kai kurioms moterims po HyFoSy tyrimo padidėja pastojimo tikimybė, nes putos, naudojamos tyrimo metu, gali „praplauti“ smulkias sąaugas ar gleivių sankaupas. Tačiau šis tyrimas pirmiausia yra diagnostinis, o ne gydomasis metodas.
Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Tyrimas įprastai atliekamas 7-12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą.
Svarbu pažymėti, kad 80 % moterų atlikus kiaušintakių praeinamumo tyrimą (HyFoSy) nebereikia atlikti histerosalpingografijos tyrimo - kiaušintakių tyrimo rentgeno spinduliais, naudojant specialią rentgeno spindulių formą, vadinamą fluoroskopija, ir kontrastinę medžiagą.

Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamos sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai. Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius.

| Tyrimo metodas | Radiacija | Invasyvumas | Trukmė | Informacijos spektras | Pagrindinis privalumas |
|---|---|---|---|---|---|
| HyFoSy (ultragarsu) | Nėra | Minimaliai invazyvus | 10-15 min | Kiaušintakių praeinamumas, gimdos ertmės būklė | Saugus, greitas, ambulatorinis |
| Histerosalpingografija (HSG) | Yra (rentgenas) | Invazyvus | Apie 30 min | Kiaušintakių praeinamumas, gimdos ertmės kontūrai | Aiškus rentgeno vaizdas |
| Laparoskopija su chromotubacija | Nėra | Chirurginis (minimalus) | Kelioms valandoms | Visapusiškas dubens organų įvertinimas (sąaugos, endometriozė, kiaušidės, kiaušintakiai) | Pats tiksliausias, gali būti ir gydomasis |
Ar kiaušintakių nepraeinamumas visada reiškia, kad pastoti natūraliai neįmanoma? Ne visada. Jei nepratekamumas yra tik viename kiaušintakyje, o kitas funkcionuoja, pastoti natūraliai vis dar įmanoma. Užakęs gali būti tik vienas kiaušintakis: tokiu atveju moteris gali pastoti natūraliai. Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Tačiau jei nepratekamumas abipusis, natūralus pastojimas tampa labai mažai tikėtinas. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu.
Ar kiaušintakių nepraeinamumas gali būti laikinas? Taip, kai kuriais atvejais nepratekamumą sukelia laikini spazmai, gleivinės paburkimas ar nedidelės sąaugos. Ką daryti, jei nustatomas kiaušintakių nepraeinamumas? Gydymo taktika priklauso nuo nepratekamumo vietos ir priežasties. Gali būti siūloma laparoskopinė operacija sąaugoms šalinti, kiaušintakių plastika arba, jei natūralus pastojimas neįmanomas, pagalbinio apvaisinimo metodai.
Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Esant epitelio plaukelių susiklijavimui, taikoma plastinė operacija, po kurios kartais pavyksta atstatyti jų funkciją. Ne visada. „Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti.
Nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. Jeigu moteriai daugiau nei 35 metai ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, kreiptis į vaisingumo specialistus rekomenduojama anksčiau - nepavykus pastoti 6 mėnesius. Dėl to labai svarbu laiku kreiptis į specialistą - ginekologo konsultacija leidžia įvertinti uždegimo riziką, atlikti reikiamus tyrimus ir, esant poreikiui, skirti gydymą. Kokį tyrimą rinktis kiekvienu atveju, kartu su paciente sprendžia gydytojas, vaisingumo specialistas.
Tikslūs šiuolaikiniai tyrimai, padedantys greitai nustatyti nevaisingumo priežastį, žymiai patobulėjęs, kiekvienu atveju individualiai skiriamas gydymas daugeliu atveju gali padėti sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.
tags: #kiausintakiu #pratekamumo #tyrimas #northway