Kiaušidžių cistos ir nėštumas: pokyčiai, diagnozė ir valdymas

Nėštumo laikotarpis moters organizme sukelia daugybę fiziologinių pokyčių, kurie veikia visų organų sistemų, ypač lytinės sistemos, veiklą. Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės, moters gimda padidėja nuo 50-100 g iki daugiau kaip 1000 g, o gimdos ertmės tūris nėštumo pabaigoje gali siekti iki 5 litrų. Per šį laikotarpį kiaušidėse nebręsta folikulai ir nevyksta ovuliacija. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis kiaušidėje dar funkcionuoja geltonkūnis, kuris gamina progesteroną ir palaiko nėštumą, tačiau vėliau hormonus pradeda gaminti trofoblastas gimdoje ir kiaušidėse prasideda „ramybės“ laikotarpis.

Dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti.

Kas yra kiaušidžių cistos ir miomos?

Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Kiaušidžių cistos yra skysčių pripildyti maišeliai, susiformuojantys vienoje ar abiejose kiaušidėse - moterų reprodukciniuose organuose, atsakinguose už kiaušinėlių gamybą ir hormonų sekreciją. Didžioji dalis cistų yra gerybinės ir funkcinės, tai reiškia, kad atsiranda ir išnyksta dažniausiai net nepastebėtos, kadangi nesukelia jokio poveikio moters sveikatai.

Kiaušidės cista - tai kiaušidėje esantis į balionėlį panašus darinys, pripildytas skysčio. Funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos.

Kiaušidžių cistų tipai ir jų charakteristikos

Kiaušidžių cistos išsivysto dėl skirtingų priežasčių priklausomai nuo jų tipo, tačiau dauguma susijusios su hormoniniais pokyčiais ar reprodukcinės sistemos funkcijomis. Štai pagrindiniai cistų tipai:

1. Funkcinė kiaušidės cista: Gana normalus fiziologinis procesas, dažniausiai išnyksta nepastebėtos ir nesukeldamos jokių simptomų. Dažniausiai susiformuoja dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros ir susilpnėjusios kiaušidžių veiklos.
2. Geltonkūnio cista arba geltonkūnis: Susiformuoja ovuliacijos metu, kai plyšus folikului jo ertmę užpildo serozinis skystis. Nėštumo pradžioje geltonkūnis išskiria progesteroną, kad maitintų ankstyvą embriono stadiją.
3. Dermoidinė cista kiaušidėje: Susiformuoja per labai ilgą laiką iš audinių užuomazgų likučių.
4. Endometrioidinės kiaušidžių cistos: Atsiranda sergant endometrioze, jos vidus būna pripildytas kraujo. Dažnai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios gali blokuoti kiaušintakių praeinamumą.
5. Tekaliuteininės cista: Nėštumo metu sutrikus įprastai gemalo raidai, susirgus trofoblastine liga, kiaušidėse gali susiformuoti tekaliuteininės cistos.
6. Intraligamentinė cista: Ši savaime išnykstanti cista auga iš apatinio kiaušidės krašto, stumdama gimdą į priešingą pusę.
7. Priekiaušidinė cista: Stambi, savaime neišnykstanti priekiaušidinė cista auga šalia kiaušidės. Iš embriono laikotarpio inksto užuomazgos audinių liekanų susiformavusi cista šalinama chirurginiu būdu, kadangi jos skersmuo gali siekti net iki 20 cm.

Gera žinia ta, kad dažniausiai pasitaikančios funkcinės cistos išnyksta tiesiog savaime, tad kištis į šį procesą įprastu atveju nėra būtinybės. Vis dėlto nerimą sukelti gali kita cistų grupė - tikrosios cistos, dar vadinamos kiaušidžių augliais, kurie gali būti gerybiniai ar piktybiniai.

Kiaušidžių cistos nėštumo metu: diagnozė ir valdymas

Kiaušidžių cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai per rutininius tyrimus arba tiriant dubens skausmo priežastis. Kiaušidžių cistos aptinkamos profilaktinių apsilankymų metu. Jei apžiūros per makštį metu gydytojas šalia gimdos apčiuopia darinį, diagnozę tikslina atlikdamas echoskopiją. Ultragarsinio tyrimo metu įvertinęs kiaušides ir cistinį darinį, gali iškart diagnozuoti, ar darinys gerybinis, ar piktybinis.

„Mums yra 13 savaičių, tačiau pas mane dešinėje kiaušidėje yra cista 13cm.. šiandien daktarė sakė, kad tikriausiai reikės operuoti. Ar kas buvote susidūrę su tuo? Ar kam operavo?.. noriu sužinoti, ar lėliukui nepakenkia ir viską apie operaciją..“ - klausia viena moteris. Atsiliepiant į tai, kitos moterys dalijasi savo patirtimi: „Man cistą rado prieš antrąjį nėštumą. Pastojau, ginė sakė, kad operuos tik jei kils problemų, persisuks ji ar trūks. Viskas buvo ok, pagimdžiau, dar neišoperuota, nes nenoriu nutraukti mp.“ Kita moteris teigia: „Pas mane irgi yra, bet ginė sakė, kad nekenkia, ir su laiku turėtų išnykti.“

Pasak specialistų, geltonkūnio cista, medicinoje vadinama corpus hemorrhagicum, paprastai po kurio laiko visiškai išnyksta nereikalaujant gydymo. Nėštumo metu nesusitraukianti geltonkūnio cista dažniausiai nesukelia problemų. Jei cista išauga ar plyšta vėlesnėmis nėštumo savaitėmis, ji pašalinama chirurginiu būdu, prižiūrima gydytojo ultragarsu.

Gydymo metodai

Gydytojui tyrimais patvirtinus diagnozę ir įvertinus pacientės amžių, simptomus ir cistos tipą, pasirenkamas vienas iš kelių gydymo būdų. Nedidelių ir besimptomių miomų gydyti nereikia, moteris yra stebima. Kiaušidžių cistos vaisingo amžiaus moterims dažniausiai išnyksta savaime per 2-3 mėn. arba skiriant gydymą hormoniniais preparatais, todėl funkcines cistas operuoti tenka retai.

• Stebėjimas: Jei tai funkcinė cista kiaušidėje - tikėtina, kad gydytojas tiesiog rekomenduos profilaktinį jos stebėjimą. Stebėjimas - bene dažniausiai taikomas būdas, jei simptomų nesukelianti kiaušidės cista aptinkama vaisingo amžiaus pacientei. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
• Medikamentinis gydymas: Skiriami kiaušidžių veiklą slopinantys hormoniniai kontraceptikai. Jie sureguliuoja ciklą ir padeda išvengti varginančių gausių ir skausmingų mėnesinių.
• Chirurginis cistos kiaušidėje gydymas: Jei cista pati neišnyksta per kelis mėnesinių ciklus ir yra didelė, gydytojas gali rekomenduoti ją pašalinti laparoskopinės operacijos metu. Tai minimaliai invazinė cistos operacija, po kurios galima užsiimti įprasta veikla, jei ji nereikalauja daug fizinių jėgų. Cistos šalinimo nereikėtų tapatinti vaisingumo netekimui - kai kuriais atvejais cistą pašalinti galima neliečiant kiaušidės.

Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti.

Miomos ir nėštumas

Nėštumo metu miomų augimą ar vystymąsi skatina tiek estrogenai, tiek progesteronas. Miomose žymiai daugiau estrogenų ir progesterono receptorių nei pačioje gimdoje. Nėštumo metu hormonai gaminami trofoblaste, placentoje, todėl, priešingai nei kiaušidžių cistos, miomos pradeda didėti. Pavyzdžiui, jeigu iki nėštumo mioma buvo 4 cm dydžio, nėštumo metu ji gali išaugti net iki 10 cm. Dažniausiai dėl miomų augimo jos nėštumo ar gimdymo metu yra nešalinamos. Pagimdžius, miomos, kaip ir visa gimda, sumažėja ir vėl pasiekia dydį, koks buvo iki nėštumo. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.

Nėštumo teigiamas poveikis kitoms ligoms

Pasak akušerės-ginekologės dr. D. Ramašauskaitės, nėštumo ir žindymo laikotarpis teigiamai veikia ir kitą moterų ligą - endometriozę. Šios ligos atveju į gimdos gleivinę panašus audinys veša už gimdos ertmės ribų, todėl negydant moteris gali sulaukti vaisingumo problemų. Nėštumo metu natūrali nėštumo būklė teigiamai veikia ligą, ji neprogresuoja, simptomai lengvėja arba visiškai išnyksta.

Nėštumas ir žindymas teigiamai veikia ir krūtų nepiktybines ligas, nes šiuo laikotarpiu moters organizme gaminama santykinai mažiau hormono estrogeno, o žindymas yra vienas iš krūties vėžio riziką mažinančių veiksnių. Viena iš nepiktybinių krūtų ligų patogenezės grandžių yra hormonų disbalansas - santykinai padidėjęs estrogenų aktyvumas ir progesterono stoka. Gydytoja dr. D. Ramašauskaitė sako, kad nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias bendrąsias ligas: „Nėštumo ir žindymo laikotarpiu retėja arba visiškai išnyksta migrenos priepuoliai. Nėštumas teigiamai veikia ir kai kurias jungiamojo audinio bei nervų sistemos ligas. Pagerėja moterų, sergančių reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, būklė, tačiau po gimdymo šių ligų aktyvumas vėl padidėja.“

Ar nėštumas gali išspręsti seksualines problemas?

Gana populiarus mitas, kad gimdymas pagerina seksualinį poros gyvenimą, nes neva po gimdymo šansai patirti orgazmą didėja, o dalis moterų šį malonumą patiria pirmą kartą gyvenime. Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė, gydytoja akušerė-ginekologė doc. dr. Daiva Bartkevičienė pastebi, kad taip yra ne visada. Gali būti ir taip, kad moteris prieš gimdymą patirdavo orgazmą, o pagimdžiusi - nebe.

„Taip gali atsitikti dėl po gimdymo atsiradusių anatominių pokyčių moters genitalijose. Grįžtamieji lytinių organų pakitimai įprastai įvyksta per 2 mėnesius - tiek laiko užtrunka, kol pilnai užsiveria gimdos kaklelis, baigiasi pogimdyminis kraujavimas, sugyja plyšimai ir siūlės. Tačiau atsiranda ir negrįžtamų pokyčių: makšties laisvumo jausmas, atviras lytinis plyšys, randai tarpvietėje. Tai, be jokios abejonės, turi įtakos poros lytinio gyvenimo pablogėjimui“, - gydytoja dr. D. Bartkevičienė paaiškina, kodėl pagimdžius intymūs poros santykiai gali pasikeisti visai ne į gerą pusę.

Po gimdymo suprastėjus seksualinei patirčiai, pasak dr. D. Bartkevičienės, moterims neretai tenka imtis tam tikrų priemonių: dažniausiai joms atliekama genitalijų reabilitacija, dubens dugno raumenų stiprinimas, makšties regeneracinės procedūros lazeriu ir hialurono rūgšties injekcijos.

Akušerė-ginekologė dr. D. Bartkevičienė atkreipia dėmesį, kad nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. „Nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu moterų seksualumas dažnai dingsta ir grįžta praėjus 6-8 savaitėms. Po gimdymo moterys kurį laiką jaučiasi nepatrauklios, nepasitiki savimi, atsiranda nepasitenkinimo jausmas, dažniausiai kylantis vertinant savo pakitusį kūną bei genitalijas. Susilaukus vaiko, staiga pasikeičia gyvenimo būdo, todėl moteris kamuoja nuovargis“, - dr. D. Bartkevičienė įvardija, kodėl nėštumas kuriam laikui gali sumažinti moters seksualumą. Pasak gydytojos, šiems procesams įtakos turi ir endokrininės sistemos pokyčiai - nėščios moters kraujo plazmoje didėja prolaktino koncentracija. Dėl to dingsta geismas, sumažėja lytinių organų lubrikacija.

Svarbu žinoti: kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai cistos kiaušidėse nesukelia jokių nepatogumų, svarbu stebėti savo organizmą ir laiku reaguoti, neignoruoti pasirodžiusių simptomų, priskiriant juos „įprastiems“ negalavimams menstruacijų metu.

Pasitaikantys kiaušidžių cistos simptomai:

• Sutrikęs mėnesinių ciklas, skausmingos mėnesinės.
• Šono ar dubens skausmas.
• Dubens skausmas lytinių santykių metu.
• Žarnyno negalavimai.
• Padažnėjęs, apsunkintas šlapinimasis.
• Pykinimas, vėmimas.
• Sunkumo jausmas pilvo srityje.
• Karščiavimas.

Jei jaučiate nepraeinantį skausmą, apėmė silpnumas, pradėjote karščiuoti, pila prakaitas, būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus. Laiku neatlikta cistos operacija gali lemti rimtas komplikacijas, tokias kaip kiaušintakio nekrozė ar vaisingumo sutrikimai.

Kiaušidžių cistos išsivystyti gali dėl įvairių sveikatos ir hormonų pusiausvyros sutrikimų. Gydytojai mano, kad iš dalies paskatinti jų atsiradimą gali genetika, neįvykusi ovuliacija, prasidėjusi menopauzė ar ginekologinės ligos. Deja, iki šiol žinomų ir patikrintų būdų, kaip išvengti cistos kiaušidėse, nėra. Svarbiausia yra puoselėti savo sveikatą - reguliariai lankytis pas ginekologą, taip pat atidžiai stebėti savo organizmą ir jo siunčiamus signalus, sekti menstruacijų ciklą ir pasikeitusius simptomus.

Pasak akušerės-ginekologės, dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio, padažnėjusio širdies susitraukimų dažnio ir padidėjusio kraujo krešumo, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacienčių būklė nėštumo, o ypatingai gimdymo ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, pablogėja. Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl šios priežasties moteriai, kuri serga plautine hipertenzija arba yra su širdies nepakankamumu, patariama nepastoti.

tags: #kiausides #cista #ir #nestumas

• saugūs ir patogūs vežimėliai dviračiams
• kiaušinių simbolika: nuo ženklinimo iki gilių prasmių
• Sužinokite daugiau apie unikalų Aleksandro Malinino kūrybos braižą
• Išmokos nėščiosioms skyrimo tvarka
• Kodėl svarbios vaikų lavinimo mokyklėlės?