Kenksmingi darbai nėščiosioms ir jų teisės

Žmogaus gimimas yra nepaprastas įvykis, o saugus kūdikio atėjimas į pasaulį bei besilaukiančios moters priežiūra nėštumo metu yra itin svarbūs. Kiekviena besilaukianti moteris stengiasi padaryti viską, kad jos kūdikis pradėtų gyvenimą būdamas kaip įmanoma sveikesnis. Dauguma būsimų mamų žino, kad, laukiant naujos gyvybės atėjimo, svarbu gyventi sveikai - vengti alkoholio, nikotino, tam tikro maisto. Tačiau retai susimąstome, kad kasdieniai daiktai, kurie mus supa namuose, darbe, viešose vietose, irgi turi įtakos būsimo kūdikio sveikatai. Vis dėlto, nėštumas ne visada reiškia, kad moteris turi visiškai atsisakyti savo profesinės veiklos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios darbo sąlygos gali būti kenksmingos nėštumo metu, kokias teises turi nėščiosios darbuotojos ir kaip užtikrinti saugią darbo aplinką.

Nėštumas ir darbas: bendri aspektai

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai svarbu pasirūpinti ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Darbo aplinka gali turėti įtakos nėštumo eigai, todėl svarbu įvertinti galimą riziką ir imtis prevencinių priemonių. Darbo kodeksas numato tam tikras garantijas ir apsaugą nėščioms darbuotojoms, tačiau svarbu žinoti savo teises ir tinkamai jomis pasinaudoti.

Darbdavio atsakomybė

Tiek apie nėštumą, tiek apie neseniai įvykusį gimdymą ar apie maitinimą krūtimi darbdaviui reikia pranešti pateikiant sveikatos priežiūros įstaigos pažymą. Ją gavęs darbdavys vertina profesinę riziką šių darbuotojų sveikatai. Apie vertinimo rezultatus ir kokių veiksmų bus imtasi, informuoja pačias darbuotojas, supažindina su vertinimo dokumentais.

Darbdavio ir nėščios darbuotojos bendravimas

Pavojingi ir kenksmingi veiksniai nėštumo metu

Svarbu žinoti, kokie veiksniai darbe gali būti pavojingi nėščiosioms ir kokias teises jos turi, kad būtų užtikrinta jų ir būsimo kūdikio sveikata. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris negalima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Darbdavys, vadovaudamasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios, neseniai pagimdžiusios moters ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.

Nėščioms moterims draudžiami darbai, susiję su:

  • Pertekliniu slėgiu, pavyzdžiui, darbai aukšto slėgio patalpose ar povandeninio nardymo darbai.
  • Toksoplazmos ir raudonukės virusais, nebent darbuotojos imunizuotos.
  • Švinu ir jo junginiais.

Pavojingi cheminiai simboliai

Ką daryti, jei neigiamų veiksnių pašalinti neįmanoma?

Jeigu pakeitus darbo sąlygas neigiamo poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją jos sutikimu į kitą darbo vietą toje pačioje įmonėje. Čia darbuotojai turi būti mokamas ne mažesnis kaip anksčiau gautas darbo užmokestis. Kai nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbo vietą, kur nebūtų neigiamo poveikio, darbuotojai jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Jų metu mokamas jai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. Kai nėra galimybės į neigiamo poveikio neturinčią darbo vietą perkelti neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, jai jos sutikimu suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai, ir jai per tą laikotarpį mokamos įstatymų nustatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.

Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir komandiruotės galimi tik darbuotojos sutikimu. Jeigu šios darbuotojos nesutinka dirbti naktį arba pateikia pažymą, kad toks darbas pakenktų jų saugai ir sveikatai, jos perkeliamos dirbti dieną. Jeigu nėščiosios neįmanoma perkelti į dieninį darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, o jeigu tai krūtimi maitinanti ar neseniai pagimdžiusi moteris - jai suteikiamos vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sueis vieni metai. Atostogų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios metu mokamas darbuotojai priklausantis mėnesinis darbo užmokestis. Pasyvus budėjimas ar budėjimas namuose galimas tik nėščiosios sutikimu.

Krūtimi maitinančios darbuotojos teisės

Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 valandos, suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti. Darbuotojos pageidavimu pertraukas kūdikiui krūtimi maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui krūtimi maitinti apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.

Krūtimi maitinanti motina su kūdikiu darbo vietoje

Nėštumo ir gimdymo atostogos bei išmokos

Maždaug septintą nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. Motinystės išmoka priklauso, jeigu nėščioji yra apdrausta motinystės socialiniu draudimu ir iki pirmosios nėštumo bei gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jei nėščioji neturi teisės gauti motinystės socialinio draudimo išmokos, ji gali gauti vienkartinę išmoką nėščiajai, siekiančią 257 eurus. Ji mokama, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų.

Atostogos vaikui prižiūrėti ir išmokos

Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostoms. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka gavėjo pasirinkimu mokama metus arba dvejus. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sukaks vieneri, kas mėnesį mokama 77,58 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, o pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sukaks dveji, pirmais metais ji siekia 54,31 proc. nuo buvusio atlyginimo „ant popieriaus“, antrais metais - 31,03 proc. Vaiko priežiūros išmoką turi teisę gauti vienas iš tėvų ar globėjų ar kuris nors iš senelių. Jeigu vaiko tėvai neturi reikiamo stažo, nes mokosi ar studijuoja, mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi baigimo dienos vienam jų gali būti mokama 234 eurų per mėnesį išmoka studijuojančio ar besimokančio asmens vaiko priežiūrai.

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojai teisę po nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis nei buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Darbo sąlygos ir garantijos nėščiosioms

Nėščioji gali pasirinkti dirbti ne visą darbo laiką, o vėliau sugrįžti dirbti visą darbo laiką. Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val. Tai dar viena galimybė dirbti nepilną dieną. Nėščioji gali dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys negali atleisti nėščiosios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, jei su tuo sutinka pati darbuotoja, t.y. Jei nėščios ar kūdikį iki 4 mėn. Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu). Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu.

Nėščiosios atostogų gali eiti anksčiau ir turi pirmumą. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei šešis mėnesius. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Vaiko motinos NGA ir VPA metu tėvui (tėvo VPA metu - motinai), jų prašymu turi būti suteiktos nemokamos atostogos.

Svarbu pažymėti, kad kai kurios nuostatos, pavyzdžiui pirmenybė likti darbe atleidžiant grupę darbuotojų, sutrumpintos darbo dienos galimybė ar kasmetinių atostogų suteikimo eiliškumo tvarkos taisyklės negalioja mažose įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų.

Atleidimo iš darbo sąlygos

Pagal 56 DK straipsnį savo noru esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas. Pagal 57 DK straipsnį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, tačiau esant šiame straipsnyje numatytų objektyvių priežasčių. Šiuo atveju darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėn., išmokant dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (atitinkamai, jei darbo santykiai trunka mažiau kaip metus, įspėjimo terminas būtų 2 savaitės, o išeitinė išmoka - 0,5 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Auginantiems vaiką iki 14 metų (ar neįgalų vaiką iki 18 metų), įspėjimo terminas yra tris kartus ilgesnis - t.y. Pagal 58 DK straipsnį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Pagal 59 DK straipsnį darbdavio valia, kai nėra 57 DK straipsnyje nurodytų priežasčių.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos

Apie endokrininę sistemą pažeidžiančias medžiagas ir jų poveikį besilaukiančiai moteriai bei būsimam kūdikiui nėra kalbama iš viso, tuo tarpu PSO jau nuo 2002 m. Tai tokios dirbtinės cheminės medžiagos, kurios daro poveikį žmogaus hormoninei sistemai, mėgdžiodamos hormonus ir trikdydamos natūralius organizmo procesus. Šios medžiagos sutrikdo augimą, greitina brendimą, skatina nutukimą, cukrinį diabetą, trikdo vaisingumą. Pastebėta, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali pakenkti ne tik vaisiui, bei ir mažiems vaikams, paaugliams. Šios cheminės medžiagos patenka į nėščios moters organizmą per kvėpavimo takus, per odą ar su maistu, tada pereina placentos barjerą ir įsiskverbia į vaisiaus organizmą. Ankstyvuoju vaisiaus vystymosi etapu endokrininė sistema nėra susiformavusi, todėl jos funkciją atlieka mamos placenta.

Endokrininės sistemos schema

Ką daryti, jei darbdavys nesuteikia lengvesnio darbo?

Jei nėščia darbuotoja dirba su kenksmingomis medžiagomis, pavyzdžiui, dažais, skiedikliais, acetonu, ir jai reikia kilnoti sunkius kibirus, o darbdavys nesuteikia lengvesnio darbo, ji turėtų:

  • Informuoti darbdavį raštu apie savo nėštumą ir pateikti gydytojo pažymą.
  • Kreiptis į gydytoją, kad šis išduotų pažymą, kurioje nurodyta, kad darbuotoja atleista nuo fizinio krūvio ir darbo su chemikalais.
  • Jei darbdavys nereaguoja, bandyti kalbėtis su darbdaviu dar kartą ir priminti apie jo pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas.
  • Kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl konsultacijos ir pagalbos.
  • Jei niekas nepadeda, prašyti savo gydytojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio).

Mažas gimimo svoris ir rizikos veiksniai

Tyrimai rodo, kad mažas naujagimių gimimo svoris (<2500 g) gali būti susijęs su įvairiais rizikos veiksniais, įskaitant:

  • Socialinius veiksnius: išsiskyrusios moterys arba našlės.
  • Motinos amžių: vyresnio amžiaus motinos.
  • Žalingus įpročius: rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas.

Tyrimai parodė, kad rūkymas buvo susijęs su 68 proc., alkoholio vartojimas - su 87,2 proc., narkotikų vartojimas - su 80,5 proc. gimimo svorio atvejų tarp šių žalingų įpročių turinčių būsimų motinų. Taip pat nustatyta, kad motinos amžius lėmė 11,7 proc., išsimokslinimas - 9 proc., rūkymas - 8 proc. motinos amžius - 6,9 proc. visų mažo gimimo svorio atvejų.

Didelės rizikos nėštumas: rizikos veiksniai, komplikacijos ir gydymas | Dr. Rajini M | CARE ligoninės

Darbo teisė ir garantijos nėščiosioms

Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).

Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites.

Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.

Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje. Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.

Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Darbo kodekso 57 straipsnio lentelė

Nėščiosios darbo teisės simbolis

tags: #kenksmingi #darbai #nesciajai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems