Visi tėveliai puikiai žino, kad mažyliai rūbelius išauga labai greitai, atrodo dar neseniai tikęs šliaužtinukas, šiandien spaudžia kūdikį ir kelia jam diskomfortą. Deja, drabužiai kūdikiams nėra itin pigūs, o kai juos dar reikia taip dažnai keisti, daugelis pradeda ieškoti pigesnių variantų.
Jei šeimoje tai antras kūdikis, jis paprastai sudėvi vyresnėlio drabužėlius, skolinasi iš draugų ar perka iš padėvėtų rūbų parduotuvių. Tačiau ar visada tai geriausias pasirinkimas mūsų pačių mažyliams?
Deja, pastarasis variantas žavi tikrai ne visus. Kodėl? Visų pirma, niekada nežinom, kas rūbelius vilkėjo, kokiomis priemonėmis iš jų buvo pašalintos dėmės. Cheminis valymas iš audinio išvalo net ir sunkiai įveikiamas dėmes, tačiau jautriai kūdikių odelę jis gali sudirginti, net ir tuo atveju, jei įsigytą rūbą perskalbiate.
Be to, akivaizdu, kad padėvėti rūbeliai yra prastesnės kokybės, dėl dažno skalbimo, praradę savo estetinę išvaizdą. Tarkim, seilinukai yra nepamainomas ir būtinas daiktas kiekvieno kūdikio kraitelyje, tačiau jie taip dažnai yra skalbiami, kad į dėvėtų rūbų parduotuves nukeliauja išties pasibaisėtinos kokybės. O juk kiekviena mama ir tėtis nori, kad jų mažylį suptų tik kokybiški daiktai, tiesa?

Kokia išeitis? Drabužiai kūdikiams internetu. Virtualus apsipirkinėjimas žavi savo paprastumu, plačiu pasirinkimu ir žemesnėmis kainomis. Tiesa, daugelis baiminasi, kad žemesnės kainos lemia ir prastesnę rūbo kokybę. Netiesa! Virtualiose parduotuvių lentynose „gyvenančios“ prekės kainuoja pigiau, nes elektroninės parduotuvės išlaidų kaštai yra gerokai mažesni nei įprastos parduotuvės.
Be to, per itin trumpą laiką galite apžiūrėti ištisą eilę elektroninių parduotuvių, kuriuose drabužiai kūdikiams savo kainomis išties nebaugina, o pasirinkimas platesnes nei bet kur kitur. Dailūs seilinukai, suknutės ar kombinezonai virtualioje erdvėje, tiesiog pasiekiami ranka.
Kai kurie tėveliai baiminasi, kad gali prašauti su rūbų dydžiais, tačiau kiekviena save ir savo klientą gerbianti elektroninė parduotuvė siūlo pakankamai lanksčias prekės grąžinimo sąlygas, tuo atveju, jei kažkas netinka. Tad ir baimintis, kad pinigėliai bus išleisti veltui, nereiktų. Taigi, drabužiai kūdikiams gali būti nauji, gražūs ir palyginti pigūs, jei nepabijosite apsipirkinėjimo virtualioje erdvėje.
Susilaukus naujagimio, tikriausiai galvoje sklando daugybę klausymų: ko gali prireikti naujagimiui? Kas tikrai naudinga, o be ko galima ir apsieiti? Kaip sužinoti naujagimio drabužių dydį? Šiame įraše apžvelgiame įvairius terminus, naudojamus naujagimiams skirtoms prekėms apibrėžti ir pateikiame jums pirkinių sąrašą, kuris pravers tiek vasarą, tiek žiemą gimusiems vaikams.

Nebenešiojamus, nemadingus ar netinkančius drabužius galima paaukoti labdaringoms organizacijoms ir tokiu būdu padėti kitiems, tačiau reikia suprasti, kad šios organizacijos nėra atliekų konteineriai. „Prašome, kad žmonės suprastų - „Caritas“ ar kitos labdarai drabužius renkančios organizacijos nėra konteineriai. Tai - ne tie drabužiai, kuriuos reikia išmesti. Tai drabužiai, kurių dėl kažkokių priežasčių nešioti nebenorite. Jais galite pasidalyti su kitais“, - sako D. Sakalauskaitė-Babravičė, LRT RADIJO laidoje „60 minučių“.
D. Sakalauskaitė-Babravičė pastebi, kad žmonės noriai naudojasi galimybe savo nedėvimus drabužius padovanoti tiems, kuriems jų labiau reikia, tačiau tvirtina, kad drabužių pertekliaus tikrai nėra. „Paprastai, tvarkydami spintas, žmonės randa ir atneša drabužius, kurie neatitinka esamo sezono. Pavyzdžiui, pavasarį sulaukiame krūvos žieminių drabužių, nors žmonės, ateinantys prašyti drabužių, ieško vasarinių, pavasarinių drabužių. Kyla problema, saugant šiuos drabužius. Jei sulaukiame daug žieminių batų, pūkinių striukių, neturime nei patalpų, nei galimybių juos laikyti“, - akcentuoja pašnekovė. Jos teigimu, paprastai žmonių paprašoma nešti drabužius, kurie tiktų esamam sezonui.
LRT RADIJO pašnekovė džiaugiasi, kad dažniausiai žmonės su tuo geranoriškai sutinka ir pastaruoju metu atvejai, kai liepą atnešami kailiniai, pasitaiko vis rečiau. Ji prašo, prieš nešant drabužius į priėmimo vietas, patikrinti, ar jie nėra purvini ar suplyšę. „Caritas“ drabužius renka daugelyje didžiųjų miestų.

Drabužių aukojimas - tik vienas būdas, kaip galima panaudoti nebereikalingus drabužius. Sau iškėlusi misiją, kad dėvėti drabužiai taptų pirmu pasirinkimu visame pasaulyje, internetinė svetainė „Vinted.lt“ sėkmingai siekia šio tikslo, teigia viena iš projekto įkūrėjų Milda Mitkutė. Anksčiau Lietuvoje „Manodrabuziai.lt“ besivadinęs projektas dabar išplito ir kitose valstybėse.
Milda Mitkutė mano, kad yra labai materialus poreikis. „Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės prisiperka daiktų, kurių jiems nereikia, jie jų nenešioja. Mano mamos, močiutės laikais drabužis buvo nešiojamas, kol susidėvi. Dauguma iš mūsų spintose turi drabužių, kurie yra su etiketėmis arba buvo pirkti brangiai, bet netiko jų stilius. Normalu, kad tokių drabužių nedovanosi labdarai, nes už juos mokėjai nemažai pinigų, jie nenešioti. Jauti, kad gali iš jų užsidirbti“, - priežastis, kodėl žmonės ryžtasi parduoti savo drabužius, vardija M. Mitkutė. Jos teigimu, įtakos turi ir žinojimas, kad tau nereikalingas ar netinkantis drabužius kitam žmogui gali tapti lobiu, kurio jis ilgai ieškojo. Tokiu būdu, pasak M. Mitkutės, vyksta tvarus dalijimasis.
M. Mitkutė neslepia, kad bene 95 proc. „Vinted.lt“ naudotojų - merginos. Jos aiškinimu, Lietuvoje ir Vokietijoje prie šios internetinės svetainės leidžiama prisijungti ir vaikinams, tačiau jie nėra labai aktyvūs. „Galbūt tai - vartotojiškumo požiūris. Manau, kad merginos visada buvo didesnės vartotojos nei vaikinai. Vokietijoje matome kitą tendenciją. Ten vaikinai - jaunosios kartos - perka tiek pat drabužių, kiek ir moterys, taip pat dažnai juos keičia. Jie mato naudą registruotis mūsų portale ir pardavinėti daiktus. Manau, kad po metų ar dvejų ši tendencija bus ryškesnė, nei yra dabar“, - prognozuoja M. Mitkutė.
Įmonės „Dėvėdra“, besirūpinančios tekstilės konteineriais, atstovė Tatjana Dirkstienė nurodo, kad jų bendrovė užsiima tekstilės surinkimu Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Neringos savivaldybėje. „Tekstilės konteinerių užpildymas skiriasi nuo, pavyzdžiui, plastiko konteinerių. Į plastiko konteinerį, eidamas pro šalį, išmeti maišelius su plastiko šiukšlėmis ir eini į darbą. Tekstilės konteineris dažniausiai užpildomas tada, kai daroma tvarka - šeimininkė spintoje rado daug nereikalingų drabužių ir prikrovė kelis maišus“, - aiškina T. Dirkstienė. Jos tvirtinimu, dėl tokios tekstilės konteinerių užpildymo specifikos jie ištuštinami ne taip dažnai, kaip kitų atliekų konteineriai. Bendrovės atstovė pripažįsta, kad dėl to kai kurie konteineriai kartais gali būti perpildyti. „Būname labai dėkingi, jei žmonės paskambina ir pasako - šis konteineris jau yra perpildytas. Tuomet stengiamės reaguoti kuo greičiau. Įprastai konteineriai tuštinami kas dvi savaites“, - sako T. Dirkstienė.
Pasak jos, surinkta tekstilė skirstoma į tris grupes:
| Grupė | Aprašymas |
|---|---|
| Pirmoji | Drabužiai, kurie dar gali būti nešiojami. Jie perduodami labdaros organizacijoms. |
| Antroji | Tekstilė, kuri nebetinkama nešiojimui, bet tinkama perdirbti - iš natūralių pluoštų gaminamos šluostės, o perdirbta sintetika panaudojama kitur. |
| Trečioji | Nešvarūs, sunešioti drabužiai. Jie deginami arba keliauja į sąvartyną. |
„Labai norėtųsi, kad trečioji grupė būtų kuo mažesnė. Trečiąją grupę stengiamės sumažinti“, - teigia Tatjana Dirkstienė. Ji pabrėžia, kad vidutinis tekstilės naudojimo laikas - treji metai, ir siūlo paskaičiuoti, kiek drabužių perkame, kiek laiko juos nešiojame. Anot T. Dirkstienės, tekstilės konteineriai - puikus būdas atsikratyti nereikalingų, netinkančių ar nebemadingų drabužių. „Natūralus audinys, pavyzdžiui, medvilnė, vilna, suyra per 3-5 metus. Jeigu tai - sintetika, kurią mes visi nešiojame, pavyzdžiui, poliesteris, poliamidas, gamybiniai polimerai, ji gali sąvartyne gulėti 50-100 metų ir nesuirti. Tai - kaip plastikiniai maišeliai, todėl labai svarbu tekstilę rūšiuoti“, - tikina T. Dirkstienė.
