Gimdymas - vienas svarbiausių įvykių moters gyvenime, tačiau po jo kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti nemažai fizinio diskomforto. Po gimdymo kūnas atsistato palaipsniui, tačiau be tinkamos priežiūros gali kilti įvairių problemų, tarp kurių ir sąnarių skausmas. Yra įprasta manyti, kad sąnarių skausmas vargina tik vyresnio amžiaus asmenis, tačiau ši nuomonė yra klaidinga, kadangi su šiais skausmais gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės, įskaitant jaunas mamas.
Kūnas po gimdymo, ypač per pirmąsias 6 savaites, yra tarsi „naujas“ ir kaprizingas. Gimdymas yra didžiulis stresas, kurio metu sunaudojama daug resursų, todėl organizmas yra nusilpęs ir išsekęs. Devynis mėnesius kūnas keitėsi, vidaus organai buvo suspausti ir pasislinkę. Po gimdymo viskas turi grįžti į savo pradines vietas, o tai nėra paprasta ir gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių, siunčiant nemalonius signalus, įskaitant sąnarių skausmus.

Sąnarių skausmo priežastys po gimdymo yra kompleksinės ir dažniausiai susijusios su natūraliais organizmo pokyčiais, patirta mechanine apkrova ir individualiomis fiziologinėmis savybėmis.
Vienas pagrindinių veiksnių - hormonas relaksinas. Nėštumo metu, o ypač po gimdymo, mūsų kūnai išskiria šį hormoną, kuris padeda ruošiantis gimdymui, atpalaiduodamas raiščius, sąnarius ir raumenis. Tačiau dėl šio proceso sąnariai tampa laisvesni, mažiau stabilūs ir jautresni apkrovai. Nors po gimdymo hormonų lygis pamažu normalizuojasi, raiščiai sutvirtėja, o sąnarių apkrova sumažėja, šis procesas užtrunka ir skausmai gali tęstis.
„Relaksinas yra būtinas sėkmingam nėštumui, tačiau jo šalutinis poveikis - sąnarių laisvumas, kuris kartais sukelia skausmą“, - aiškina dr. Sarah Johnson, reumatologė iš Mayo klinikos (JAV).
Kiti hormonų veiklos pokyčiai taip pat gali prisidėti prie skausmo. Pavyzdžiui, pieno gamyba organizme, ypač maitinant krūtimi, gali skatinti skysčių kaupimąsi organizme. Kai kurios moterys skundžiasi rankų, kojų ir pėdų patinimu (pogimdymine edema) dėl padidėjusio progesterono kiekio, o tai gali paveikti sąnarius.
Nėštumo metu priaugtas svoris ir didesnė apkrova stuburui, keliams bei klubams, taip pat laikysenos pokyčiai (dubens posvyris į priekį, tempimas apatinėje nugaros dalyje) gali tęstis ir po gimdymo. Be to, nauji kasdieniai įpročiai, susiję su kūdikio priežiūra, sukelia papildomą sąnarių įtampą. Pavyzdžiui, lankstymasis virš vežimėlio, lovelės, vaiko kėlimas iš žemai, neteisingas vežimėlio stūmimas ar rankenos aukštis gali išprovokuoti dubens, klubų ar kelių skausmus.
Moterys atsiliepimuose mini, kad sąnarių skausmas, ypač dubens ir klubų srityje, susijęs su lankstymusi ar vaiko kėlimu. Viena moteris pasakojo: „Pastebėjau, kad susiję su lankstymusi (virš vežimo, lovelės) ir vaiko kėlimu iš žemai (nuo žemės, lovelės, vežimo) susilenkus. Kai tai darau iš atsitūpimo, o ne susilenkimo - daug geriau. Ir vežimėlio vežiojimą reikia atitaikyti, pvz., rankenos aukštį.“
Nėštumo metu ir žindant organizmas išeikvoja daug mineralų ir vitaminų. Kalcio, magnio, vitamino D trūkumas gali tiesiogiai paveikti sąnarių ir kaulų būklę. Kaip teigia viena mama, „gal čia kaltas kalcis, išėjęs iš organizmo per nėštumą...“ Be to, skysčių susilaikymas organizme, kaip minėta, gali sukelti patinimą ir diskomfortą sąnariuose, ypač riešuose.
Šiame straipsnyje svarbu aptarti ir su nėštumu/gimdymo metu patiriamas dubens dugno traumas, kurios gali sukelti ilgalaikius sąnarių skausmus. Tai bet kokie audinių pažeidimai, įvykstantys dėl nėštumo ar gimdymo metu.
Priklausomai nuo traumos sunkumo ir pobūdžio, gali pasireikšti įvairios pasekmės. Nors lengvos traumos sugyja greitai ir be ilgalaikių pasekmių, sudėtingos dubens dugno traumos reikalauja specializuotos pagalbos ir gali sukelti ilgalaikių sunkumų, įskaitant lėtinį dubens srities skausmą.

Po gimdymo moterims dažniausiai skauda šiuos sąnarius:
Nors dauguma sąnarių skausmų po gimdymo yra laikini ir praeina savaime, kai kurie simptomai rodo, kad gali būti rimtesnė būklė, pvz., uždegimas, infekcija ar net preeklampsijos požymiai. Svarbu atskirti „normalų“ pogimdyminį diskomfortą nuo patologinio.
„Jei skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas, yra aštrus, sukelia tinimą ar karščiavimą - tai ne hormoninis diskomfortas, o medicininis signalas, kurį reikia ištirti“, - perspėja dr. Emily Carter, fizioterapeutė iš Harvard Medical School. Ypač skubiai kreiptis į medikus reikėtų, jei skausmas trukdo miegoti ar vaikščioti, stiprėja, plinta į kelias kūno vietas, arba kartu pasireiškia kiti nerimą keliantys simptomai.
Dr. Michael Reed, reumatologas iš Cleveland Clinic (JAV), įspėja: „Jei gimdyvė pastebi staigų tinimą, karščiavimą ar stiprų sąnario skausmą, tai gali būti uždegimo ar infekcijos ženklas, reikalaujantis medicininės apžiūros.“
Žemiau pateikta lentelė padės suprasti, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
| Įspėjamasis simptomas | Galima priežastis | Veiksmas |
|---|---|---|
| Sąnario paraudimas, karštis, patinimas | Uždegimas ar infekcija | Kreiptis į gydytoją tą pačią dieną |
| Didelis viso kūno tinimas, ypač veido ir rankų | Preeklampsijos požymis | Skubi medicininė konsultacija |
| Aštrus, ribojantis judrumą skausmas, trauma | Raiščių plyšimas, trauma | Poilsis, kreiptis į ortopedą |
| Tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas rankoje ar kojoje | Nervų pažeidimas, riešo kanalo sindromas | Kreiptis į gydytoją |
| Skausmas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas ir stiprėjantis | Neaiškios kilmės sąnario pažeidimas | Kreiptis į šeimos gydytoją |
Vienos mamos atsiliepimas tai tik patvirtina: „O man su dubens klubo sąnarių kažkas po gimdymo... Žiauriai skauda nei atsisėst, nei paeit... Nepykit, bet matyt mažai skauda, jei 5 mėnesius kenčiat. Kreipkitės į gydytojus, jūs jauna moteris, tikrai nėra normalu gyventi kasdien su skausmu. Faktas, kad medikai mėgins nurašyti viską gimdymui ir kad esate pavargusi.“
Po gimdymo sąnarių skausmą galima švelninti paprastomis, saugiomis priemonėmis. Svarbiausia - išlaikyti balansą tarp judėjimo ir poilsio, stebėti kūno signalus ir nesiimti per didelio fizinio krūvio. Labai svarbu nebandyti gydytis pačiai, ypač jei maitinate krūtimi, ir visada pasitarti su gydytoju.

Po gimdymo nereikėtų skubėti grįžti prie įprastų, intensyvių treniruočių. Svarbu nepersistengti ir neskubėti su intensyvia fizine veikla. Lengvas vaikščiojimas, plaukimas ar specializuota joga po gimdymo padeda palaikyti sąnarių lankstumą ir gerina kraujotaką. Venkite šuolių, svorių kilnojimo ir per didelio tempimo. Jei skausmas stiprėja po mankštos - veiklą nutraukite.
Šiltas (ne karštas) kompresas ant skaudančios vietos palengvina įtampą. Naudokite trumpus seansus (5-10 min.). Šilti, trumpalaikiai kompresai atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir raiščius. Nėštumo metu ar po gimdymo perkaitinimas yra pavojingas, todėl venkite karštų vonių ar tepalų su stipriai šildančiais ingredientais be gydytojo leidimo.
Rinkitės žemus, stabilios atramos batus. Kojoms suteikite poilsį - kartą per dieną pakelkite jas aukščiau širdies lygio, kad sumažėtų tinimas. Pakankamas poilsis ir ergonomiška laikysena sumažina dubens bei nugaros įtampą.
Sąnarių skausmą gali numalšinti ir gliukozaminas, chondroitinas, omega-3 riebalų rūgštys, gama linolinė rūgštis ir vitaminas C. Šias medžiagas galima gauti su maistu (pvz., magnio ir kalcio turtinga mityba palaiko sąnarių ir raumenų funkciją) ir/ar maisto papildais. Visada pasikonsultuokite su gydytoju prieš vartodami papildus, ypač jei maitinate krūtimi.
„Manau šią problemą reikia gydyti iš vidaus, t. y. iš esmės, o ne užmaskuoti tik išorę veikiančiais tepaliukais,“ - teigia viena mama, pabrėždama mitybos ir papildų svarbą.
Sąnarių skausmo gydymas po gimdymo visada turi būti individualus ir suderintas su gydytoju. Jei savipagalbos priemonės nepadeda arba simptomai stiprėja, būtina kreiptis į specialistus. Šeimos gydytojas gali laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, ir nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms).
Profesionaliai parinktos mankštos stiprina raumenis aplink sąnarius ir sumažina spaudimą dubeniui. Kineziterapeutas gali padėti sudaryti individualų pratimų planą ir užtikrinti, kad reabilitacijos procesas vyktų saugiai ir efektyviai. Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo bei kvėpavimo funkcijų gerinimui.
Kai kuriais atvejais taikomas švelnus ultragarsas ar vandens terapija, kurios padeda be vaistų sumažinti skausmą. Pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą ir jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija ir kitos procedūros. Jos paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį raumenų funkcijų atsikūrimą.
Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) dažniausiai nerekomenduojami, ypač jei maitinate krūtimi. Leidžiama tik gydytojo paskirta acetaminofeno (paracetamolio) dozė. „Svarbiausia - nebandyti gydytis pačiai. Net augaliniai preparatai nėštumo metu ar po jo gali būti pavojingi,“ - pabrėžia dr. Laura Spencer, akušerė-ginekologė iš Johns Hopkins universiteto (JAV).
Priklausomai nuo traumos pobūdžio ir klinikinių simptomų išreikštumo, gali būti reikalinga skubesnė gydytojo akušerio-ginekologo, traumatologo (pvz., esant sąvaržos prasiskyrimui), neurologo (pvz., įtariant dubens nervų pažeidimus) ir kitų specialistų konsultacija.
Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG). Todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai.