Vaikų pinigų išmokos, arba kitaip - vaiko pinigai, yra svarbi parama, kuri gali papildyti šeimos biudžetą ir prisidėti prie vaikų poreikių patenkinimo. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje įsikūrusiems gyventojams, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Vaikų pinigai yra savivaldybių administracijų vaikams skiriamos ir mokamos išmokos.
Lietuvoje vaikų pinigų išmokos dydis atliepia bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. BSI dydis paskutinius keletą metų kito ne vieną kartą, tad proporcingai augo ir vaikų pinigų išmokos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur. Vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Ši suma mokama kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui taip pat skiriama 122,50 Eur suma. Planuojama, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. BSI dydis bus 74 Eur, todėl nuo 2026 metų vaiko pinigų dydis kiekvienam vaikui sieks 129,50 Eur per mėnesį (74 x 1,75).
Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų. Iki pilnametystės jokių papildomų veiksmų imtis nereikia - išmoka mokama automatiškai.

Padidinti vaiko pinigai Lietuvoje skiriami tam tikroms šeimoms. Papildomos išmokos skiriamos auginantiems negalią turintį vaiką, arba 3 ar daugiau vaikų, taip pat vaikams iš nepasiturinčių šeimų (kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 valstybės remiamų pajamų, atitinkamai 352 Eur žmogui).
Papildomos išmokos dydis sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalį. Tad 2024-2025 metais papildoma išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį. Ši papildoma išmoka mokama tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia, arba vaikui su negalia.
Nuo 2026 metų, augant BSI, papildoma išmoka taip pat didės ir sieks 76,22 Eur (74 x 1,03). Tokiu atveju bendra išmokos vaikui suma per mėnesį sudarytų 205,72 Eur (129,50 Eur + 76,22 Eur).
Lentelėje pateikiame išsamią informaciją apie pagrindines išmokas, kurias gali gauti vaikai, jų tėvai, įtėviai ir globėjai.
Dėl visų išmokų turite kreiptis per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų, o jei vaikas yra emancipuotas ar susituokęs - pačiam vaikui.
| Išmoka | Dydis (Eur/mėn.) | Pastabos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 (nuo 2025 m.) 129,50 (nuo 2026 m.) | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. |
| Papildomai skiriama išmoka vaikui | 72,10 (nuo 2025 m.) 76,22 (nuo 2026 m.) | Mokama vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia. |
| Vienkartinė išmoka vaikui (gimus, įsivaikinus, nustačius globą) | 605 (nuo 2025 m.) 814 (nuo 2026 m.) | Mokama vaikui gimus, įsivaikinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus arba pirmą kartą nustačius globą). |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 (už 2 vaikus) 440 (už 3 vaikus) 220 (už kiekvieną paskesnį vaiką) | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai. Nuo 2026 m. gimus dviem vaikams, skiriama 4 BSI dydžio išmoka per mėnesį. |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 | Mokama privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ši išmoka yra 6 BSI dydžio ir mokama vaiko priežiūros laikotarpiu kas mėnesį iki kol vaikui sukaks dveji metai. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui | Vaikui iki 6 m. - 286 Vaikui nuo 6 iki 12 m. - 330 Vaikui nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia - 357,50 | Mokama globos (rūpybos) laikotarpiu vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Pasibaigus globai (rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama, jeigu jis mokosi ar studijuoja. |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas | 220 | Mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Pasibaigus globai (rūpybai), jei vaikas liko gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas, ir dar mokosi mokykloje, buvęs globėjas turi teisę gauti šią išmoką, bet ne ilgiau, iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai. |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynaisiais pinigais. |
| Išmoka įsivaikinus vaiką | 560 (nuo 2025 m.) 592 (nuo 2026 m., t. y. 8 BSI dydžio) | Mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Išmoka nemokama, kai įtėviai gauna vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. |
| Vaiko laikinosios priežiūros išmoka | 330 | Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis. |
Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas. Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.
Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi motinystės išmoka vis tiek priklausys.
Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.
Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.
Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus (bendrai 4 mėnesius - du mama, du tėtis) mėnesius vaiką gali prižiūrėti kiekvienas iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį.
Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.
Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios. Kai vienoje šeimoje yra keli prižiūrimi vaikai, vaiko priežiūros išmokas už skirtingus vaikus gali gauti keli suaugusieji, jeigu atitinka visus kriterijus.
Nuo 18 metų vaiko pinigai nebėra universali išmoka - jų mokėjimas priklauso nuo to, ar jaunuolis atitinka teisės aktuose numatytas sąlygas. Dėl šios priežasties dalis šeimų, vaikui sulaukus 18 metų, išmokos nebegali gauti, jei papildomos sąlygos nėra įvykdomos.
Vyresniems kaip 18 metų asmenims išmoka vaikui gali būti mokama, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Ši sąlyga taikoma ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kai mokymasis vyksta kartu su bendrojo ugdymo programa. Tai reiškia, kad profesinė mokykla savaime nesuteikia teisės į išmoką - svarbu, ar kartu mokomasi pagal bendrojo ugdymo programą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad vyresniems nei 18 metų asmenims išmoka mokama tik iki tol, kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Išmoka taip pat negali būti mokama ilgiau nei iki tol, kol asmeniui sukanka 23 metai, net jei bendrojo ugdymo programa dar nėra baigta.
Svarbu: Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.
Jeigu pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos skyrimo būtina pateikti prašymą. Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenantys asmenys arba pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką.
Prašymą gauti išmoką vaikui galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) arba tiesiogiai savo gyvenamosios vietos savivaldybei. Savivaldybei priėmus sprendimą skirti išmoką, informacija apie sprendimą ir skyrimo terminus pateikiama asmens pasirinktu būdu - paštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute. Pateikus prašymą per SPIS, visą informaciją galima rasti prisijungus prie sistemos arba susisiekus su savivaldybe.
Išmoka vaikui gali būti grąžinta už praėjusius 12 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu tuo laikotarpiu vaikas turėjo teisę gauti išmoką. Jei besimokantis vaikas, sulaukęs 18 metų, iškart nesikreipė dėl išmokos, ji bus grąžinta nuo pilnametystės dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių. Pavyzdžiui, jei vaikui 18 metų sukako 2025 m. lapkričio 5 d., o prašymas pateiktas 2026 m. sausio 15 d., išmoka bus grąžinta nuo 2025 m. lapkričio 5 d. ir paskirta iki bendrojo ugdymo programos pabaigos. Išmokos dydžiai nepilnamečiams vaikams ir vyresniems kaip 18 metų asmenims, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, yra vienodi.
Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Nuo 2022 m. numatyta, kad socialinę riziką patiriančių šeimų ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ar pagrindinis ugdymas yra privalomas, dėl nepateisinamų priežasčių nelankant švietimo įstaigų, išmokos vaikams, taip pat ir „vaiko pinigai“, vietoje piniginių lėšų bus teikiamos nepinigine forma.
Lietuvoje visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nesvarbu, kokios yra šeimos pajamos. Vyresnių klasių mokiniai gali gauti nemokamus pietus, jei jų šeimos vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,50 EUR.

Prieš pretenduojant į vaiko pinigus, ypač svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai. Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse. Pavyzdžiui, jei mama su vaiku gyvena Lietuvoje ir nedirba, o tėvas dirba Vokietijoje, vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija, o Lietuvoje mama vaiko pinigų gauti neturi teisės.
Vaiko pinigai užsienyje: Vaiko pinigai Norvegijoje skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių. Norvegijoje jie mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų, vyresniems vaikams vaiko pinigai neskiriami. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma.
Užsienio piliečių teisė į išmokas Lietuvoje: Jei esate ES pilietis, trečiosios šalies pilietis su nuolatiniu leidimu gyventi, arba dirbate Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi (arba dirbote čia bent 6 mėnesius ir esate registruotas Užimtumo tarnyboje), galite kreiptis dėl vaiko išmokos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijoms, negali kreiptis dėl šios išmokos.
Vienkartinę išmoką užsienyje gimusiam vaikui galima gauti, jei vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, o prašymas skirti išmoką pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Užsieniečiai gali kreiptis dėl šios išmokos, jei turi nuolatinį leidimą gyventi, yra ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies piliečiai su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyveno čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba jei jiems yra suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.