Pokyčiai nėštumo metu ir jų priežiūra
Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui.
Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.
Pokyčiai moters organizme nėštumo metu
Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie yra natūralūs ir būtini vaisiaus vystymuisi. Kai kurie iš šių pokyčių gali sukelti diskomfortą, tačiau svarbu suprasti jų priežastis ir žinoti, kaip su jais tvarkytis.
Hormoniniai pokyčiai
Dėl padidėjusio HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Kartais atsiranda ypatingi, kiekvienai moteriai individualūs nėštumo požymiai. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės.
Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Nėštumo metu pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydiais.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Nėštumo metu didėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Fiziniai pokyčiai
Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis.
Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėjanti gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Gausus nėščiųjų vėmimas (hiperemezė)
Gausus nėščiųjų vėmimas, dar vadinamas hiperemeze nėštumo metu, yra būklė, kuri susijusi su virškinimo sistema, ypač su skrandžiu ir žarnynu. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai, ypač padidėjęs hCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas) ir estrogeno kiekis, gali paveikti virškinimo trakto funkciją. Tai gali sukelti skrandžio peristaltikos sutrikimus, dėl ko vėmimas tampa dažnesnis ir intensyvesnis.
Gausus nėščiųjų vėmimas yra sunki nėštumo forma, kuri gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir svorio netekimą. Ši liga dažniausiai pasireiškia pirmąjį trimestrą, tačiau kai kurioms moterims ji gali tęstis ir ilgiau. Gausus vėmimas gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.
Pagrindinės gausaus nėščiųjų vėmimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad hormoniniai pokyčiai, ypač hCG ir estrogeno padidėjimas, vaidina svarbų vaidmenį. Be to, genetiniai veiksniai, ankstesni nėštumo sutrikimai ir tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Rizikos faktoriai apima ankstesnę hiperemezę, daugiausiai vaisių nėštumą, moters amžių (jaunesnės moterys dažniau patiria šią būklę), taip pat šeimos istoriją, kurioje buvo panašių atvejų.
Pagrindiniai ligos simptomai yra nuolatinis vėmimas, kuris gali būti tiek lengvas, tiek sunkus. Gausaus nėščiųjų vėmimo diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir simptomų aprašymu. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir įvertinti paciento būklę. Be to, laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti naudojami nustatyti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų balansą.
Gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininiai sprendimai apima antiemetikų skyrimą, tokių kaip ondansetronas ar metoklopramidas, kurie padeda sumažinti vėmimą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai ir mineralai, kad būtų kompensuotas maistinių medžiagų trūkumas. Nemedicininiai sprendimai apima dietos pokyčius, tokius kaip mažų porcijų valgymas, dažnesnis maisto vartojimas ir skysčių vartojimas. Neseniai buvo pristatyti ir nauji gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra ir hipnozė, kurie gali padėti sumažinti simptomus. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninės terapijos.
Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Patarimai esant pykinimui ir vėmimui:
- Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.).
- Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą).
- Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keltis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių.
- Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Priežiūra ir rekomendacijos
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Sužinojusios, kad laukiatės, turėtumėte susiplanuoti apsilankymą pas gydytoją - kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate užsiregistravusi bei susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją, akušerį arba akušerį-ginekologą. Turėtų būti atlikti pirminiai tyrimai, įvertinta vidaus organų būklė, surinkta anamnezė.
Naudinga apsilankyti ir pas gydytoją odontologą, kadangi besivystančiam vaikeliui reikės nemažo kalcio kiekio, tad dantų būklė gali stipriai suprastėti.
Vizitų pas gydytoją dažnumas:
- Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2 kartus.
- Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus.
- Šią savaitę reikėtų apsilankyti pas akušerį-ginekologą, kuris įvertins vaisiaus padėtį - jeigu mažylis gimdoje neapsisuko, o tarsi sėdi, tai rekomenduojamas išsorinis vaisiaus apgręžimas.
- Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Vizitų skaičius normalaus nėštumo metu siekia 7-8. Jis pasirinktas remiantis mokslininkų nuostata, kad daugiau vizitų nepagerina nėštumo išeičių, bet gali sukelti nėščiajai baimę, skatinti nereikalingų tyrimų atlikimą.
Mityba ir svorio prieaugis
Savo pacientėms visada patariu apgalvoti ir surašyti visus dominančius klausimus, kuriuos nuodugniai aptariame kiekvieno susitikimo metu. Ypač nerimo gali kilti, jei sužinoma, jog nėštumas yra didelės rizikos.
Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis.
Nereikėtų saldumynų, ledų ar kitų mėgstamų produktų atsargomis užpildyti šaldytuvo. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Sutinku, valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis. Nėštumo metu savęs kankinti nereikia, bet valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.
Patarimai mitybai:
- Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti.
- Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
- Vengti labai karšto ir šalto maisto.
- Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Sutrikus tuštinimuisi, labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
- Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
Priežiūra ir higiena
Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa.
Priežiūra ir higiena:
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
- Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
- Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
- Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
- Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
- Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
- Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
- Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Judėjimas ir poilsis
Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti.
Stengtis nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Pasiruošimas gimdymui klubų atvėrimas. Pasiruošimo gimdymui pratimai
Nėščiųjų priežiūros programa ir apmokėjimas
„Būdama 3-ią mėnesį nėščia apsilankiau pas tą pačią ginekologę, pas kurią lankiausi laukdamasi pirmo vaiko. Į nėščiųjų įskaitą manęs neįtraukė, tačiau prirašė krūvą tyrimų ir pažadėjo tai padaryti per antrą konsultaciją. Kai laukiausi pirmagimio, reikėjo tik bendro kraujo tyrimo ir ŽIV, o dabar gavau net 5 lapelius, siuntimą echoskopijai ir didžiulę sąskaitą už konsultaciją. Panašu, kad teks mokėti ir už kitą konsultaciją, nes tik po jos tapsiu oficialiai „nėščia“. Beje, tai ne privati o valstybės finansuojama poliklinika,“ - skundėsi moteris, besilankanti viename Klaipėdos šeimos centre.
Bandydama aiškintis, ar gydymo įstaiga nepiktnaudžiauja reikalaudama iš jos pinigų, klaipėdietė atsakymo bandė ieškoti įvairiuose internetiniuose forumuose. Iš jų susidaro įspūdis, kad viskas priklauso nuo gydymo įstaigos vidaus politikos ar pačios gydytojos geranoriškumo. Dažniausiai į nėščiųjų įskaitą moteris įtraukiama nuo 12-tos savaitės, tačiau pasitaiko ir nukrypimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Vienais atvejais gydytoja nėštumą nustato per pirmą apsilankymą, kitais atvejais prašo ateiti atlikus kraujo ir šlapimo tyrimus.
„Ar turiu teisę reikalauti, kad mane pirmiausiai įtrauktų į įskaitą, o tik po to darytų tyrimus? Atrodo nenormalu socialiai apdraustam žmogui mokėti už tai kas, man priklausytų nemokamai - juk valstybei visą laiką mokėjau mokesčius,“ - klausė pašnekovė.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), paprastai moteris įtraukiama į nėščiųjų įskaitą, kai gydytoja nustato nėštumą, o tam kraujo tyrimai ir echoskopija nebūtini. Pagal galiojančius teisės aktus visi privalomi tyrimai nėščiosioms turi būti nemokami. Pirmo vizito metu ir 32-tą savaitę skiriama atlikti bendrą kraujo tyrimą, sifilio ir ŽIV/AIDS testą, cukraus kiekio tyrimą, nustatoma kraujo grupė ir rezus priklausomybė. Šie tyrimai nėščioms moterims nemokami net ir privačiose gydymo įstaigose, jei, žinoma, įstaigos pasirašiusios sutartį su ligonių kasomis.
Echoskopija skiriama vieną kartą tarp 18-tos ir 20-tos savaitės. Daugiau nei kartą nemokamai echoskopija daroma tik tuo atveju, jei įtariama vaisiaus vystymosi patologija. Prieš kiekvieną vizitą reikia atlikti tik šlapimo tyrimą. Jei nėščioji turi antsvorio ar cukrinio diabeto riziką, rekomenduojama kaskart tirti ir cukraus kiekį kraujyje. Jei moteris patenka į rizikos grupę dėl streptokoko infekcijos (anksčiau pagimdė kūdikį su šia infekcija), 37-ą savaitę atliekamas pasėlis iš makšties. Reguliari makšties tepinėlio kontrolė, jei moteris nesiskundžia išskyromis, nedaroma.
Nėščiųjų priežiūra priskirta šeimos gydytojui. Prieš daug metų gimdžiusios moterys turbūt gerokai nustebs išgirdusios, kad šiuo metu nėščiųjų priežiūra priskirta šeimos gydytojo kompetencijai. Ginekologo konsultacija bus nemokama tik tuomet, jei pas specialistą siunčia pats šeimos gydytojas. Kaip išaiškino SAM, pas ginekologą savo nuožiūra galima eiti tik tuo atveju, jei poliklinikoje pacientė prisiregistravusi pas terapeuto kvalifikaciją turintį gydytoją. Mat pastarasis dirba su komanda - chirurgu, pediatru ir ginekologu.
Minėtas klaipėdietės atvejis - dar painesnis. Kaip išsiaiškino pati moteris, šeimos centre, kuriame ji lankosi, dirba tik šeimos gydytojai, o visi kiti specialistai - ateinantys, t. y. už jų konsultacijas pacientams tenka susimokėti. Bet kuriuo atveju pasirinkimo teisė, pas kokį specialistą gydytis, visada išlieka, tačiau nėščia moteris turi žinoti, kiek jai tai kainuos. Tiesa, kaip teigia SAM specialistai, savo nuožiūra lankantis pas specialistą be šeimos gydytojo siuntimo, pacientui kainuoja kas ketvirta konsultacija - už tris sumoka ligonių kasos. Tačiau kiekviena įstaiga turi savo tvarką, pagal dažniausiai tenka mokėti kiekvieną kartą. Todėl prieš pradedant gydytis geriausia išaiškinimo kreiptis į pačios įstaigos administraciją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
