Kriminalinis abortas: rizika, teisinės pasekmės ir pagalbos galimybės

Kriminalinis abortas yra tamsi ir pavojinga realybė, kuri, deja, nėra tik praeities reliktas. Nors Lietuvoje yra įteisintos legalios nėštumo nutraukimo galimybės, kai kurios moterys vis dar pasirenka neteisėtus ir gyvybei pavojingus būdus. „Į ligoninę iš Vilniaus, Karaliaučiaus g., namų, pristatyta paguldyta moteris. Medikams ji pasakė, kad prieš savaitę jai buvo padarytas kriminalinis abortas. Pareigūnams pradėjus aiškintis šio įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad moteris melavo“, - tą kartą neišnešiotas kūdikis rastas namo rūsyje.

Tokie įvykiai atskleidžia, kokias tragiškas pasekmes gali turėti nesaugus nėštumo nutraukimas ir skatina giliau pasidomėti, kokias legalias galimybes Lietuvoje turi moteris, nepasiruošusi auginti vaiką, ir kodėl vis dar griebiamasi nelegalių praktikų.

Kas yra nesaugus ir kriminalinis abortas?

Abortas (lot. abortus < aborior - sunykstu, apmirštu) apibrėžiamas kaip nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės. Jis gali būti savaiminis arba dirbtinis. Abortas, įvykęs per pirmąsias 12 nėštumo savaičių, vadinamas ankstyvuoju, po 12 savaičių - vėlyvuoju. Šnekamojoje kalboje abortu dažniausiai vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas - žmogaus gemalo ar vaisiaus sunaikinimas chirurgine operacija ar kitais būdais, veikiant moters organizmą arba gemalą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nesaugius abortus apibūdina kaip procedūrą, kurios metu nutraukiamas nėštumas, o ją atlieka asmuo, stokojantis reikalingų įgūdžių ir (arba) dirbantis medicininių standartų neatitinkančioje aplinkoje. Organizacija nurodo, kad nesaugūs abortai dažnesni vietovėse, kur jie apskritai draudžiami, ir beveik visi atliekami besivystančiose šalyse.

Kriminalinis abortas yra nusikaltimas, kai nėštumas nutraukiamas neteisėtai. Tai reiškia, kad procedūrą atlieka ne gydytojas ginekologas, ji vykdoma ne gydymo įstaigoje arba yra neleistina medicinos požiūriu. Legalus abortas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir tik gydytojo. Atlikus abortą kitur, gali iškilti daug papildomų pavojų nėščiajai, o neteisėtai atlikęs abortą asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nėštumo nutraukimas prieš nukentėjusiosios valią laikomas tyčiniu sunkiu kūno sužalojimu ir yra priskiriamas prie nusikaltimų gyvybei, sveikatai, laisvei, žmogaus asmenybei.

Abortų teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių, nėštumas gali būti nutraukiamas moters pasirinkimu iki 12-os nėštumo savaitės. Ši tvarka, išlikusi nuo sovietmečio, kai 1955 metais buvo legalizuoti ir reglamentuoti abortai, tebegalioja ir dabar. Esant medicininėms indikacijoms, kai yra pavojus moters gyvybei ir sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau, iki 22-os nėštumo savaitės.

Tais laikais, iki 1955 metų, abortai buvusioje SSRS (ir Lietuvoje) buvo draudžiami, išskyrus būtinus atvejus, ir laikomi nusikaltimu. Legalizavus abortą, buvo nustatyta šių operacijų atlikimo tvarka, o jos pažeidimas laikomas nusikaltimu. Šiuo metu Europoje abortai yra draudžiami tik dviejose šalyse - Lenkijoje ir Airijoje.

Medikamentinio aborto situacija ir politinis pasipriešinimas

Lietuvoje medikamentinis abortas oficialiai yra draudžiamas, nors Pasaulio sveikatos organizacija jį laiko saugesniu nei chirurginis. Jo įteisinimui nuolat susiduriama su politiniu pasipriešinimu. Dar 2018 metais buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, kas būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje. Dėl šio pasipriešinimo, net porą kartų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo greitai atšaukti.

Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tačiau tai nėra įteisinta įstatymais.

Už neteisėtą abortą yra numatyta maksimali bausmė - iki 4 metų nelaisvės. Jeigu neteisėtą abortą atliko medikas, turintis teisę daryti tokias operacijas, tačiau vėliau dėl to kilo komplikacijų arba tai buvo padaryta ne gydymo įstaigoje, jam gresia viešieji darbai, teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Baudžiami tik abortą padarę asmenys ir jų bendrininkai, bet ne nėščioji.

Kodėl moterys renkasi nesaugų abortą?

Gydytojų nuomone, moterys pasirenka nutraukti nėštumą nesaugiu būdu dėl kelių priežasčių:

• Kai kurios moterys slepia savo nėštumą nuo artimųjų žmonių ar gydytojų.
• Kitos bijo atlikti nėštumo nutraukimą gydymo įstaigoje, nenorėdamos, kad informacija apie abortą būtų pateikta medicininiuose dokumentuose.
• Finansinės priežastys taip pat daro įtaką kai kurių moterų apsisprendimui, nors iš nežinomų asmenų perkami nelegalūs medikamentai dažnai kainuoja daugiau nei legalus abortas klinikoje. Moterų nurodyta kaina už nelegalius vaistus gali siekti 179 Eur, kai tuo tarpu nėštumo nutraukimas klinikoje gali kainuoti mažiau nei 100 Eur.
• Dalis moterų pasirenka nesaugų nėštumo nutraukimą, nes jų nėštumo dydis neatitinka įstatymu leistinų normų gydymo įstaigoje (daugiau nei 12 savaičių).

Juodojoje rinkoje vaistai, skirti nutraukti nėštumą, yra lengvai prieinami. Žinant vaistinio preparato pavadinimą, nors jo prekyba uždrausta, galima lengvai rasti nelegalių pasiūlymų skelbimų portaluose ir anoniminiuose forumuose. Net nespėjus įvesti visų raktažodžių, „Google“ paieškos sistema parodo galimus pasirinkimo variantus „kur pirkti“, „kiek kainuoja“, o šie nuveda į forumus, kur moterys anonimiškai diskutuoja apie galimybę įsigyti šių vaistų. Ši prekyba niekieno nereglamentuojama, o moterys įsigyja ir vartoja stiprų kraujavimą sukeliančius vaistus be profesionalų žinios ir priežiūros.

Nesaugaus aborto rizika ir pasekmės

Sveikatai žalinga praktika, kada abortai atliekami nesaugiai, neaplenkia ir Lietuvos. Medikamentų, skirtų nutraukti nėštumą, vartojimas be gydytojų priežiūros ir rekomendacijų, gali sukelti labai neigiamas pasekmes moters sveikatai, o kai kuriais atvejais sukelti grėsmę gyvybei. Gali atsirasti pilvo skausmai, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, alerginė reakcija, gausus, kartais net gyvybei pavojingas kraujavimas iš gimdos (pavartojus per didelę vaisto dozę).

Dirbtinis abortas gali būti pavojingas tiek fizinei, tiek ir dvasinei nėščiosios sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina riziką, kad įvyks stiprus kraujavimas, gimdos infekcija ir uždegimas, itin retai pasitaiko kiaušintakių nepraeinamumas (antrinis nevaisingumas) ir kitos komplikacijos. Be to, gerokai padidėja priešlaikinių gimdymų rizika, kuri didėja su abortų skaičiumi. Pirmojo nėštumo metu komplikacijų rizika yra didžiausia; dažniau pažeidžiami audiniai (ypač gimdos kaklelio, gali įplyšti gimda), itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu galimi persileidimai ir kitos komplikacijos. Juo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, juo didesnė komplikacijų rizika. Gali prireikti pakartotinės aborto procedūros.

Medikai neslepia: aborto, ypač esant pirmajam nėštumui, pasekmės gali būti labai liūdnos - moteris gali tapti nebevaisinga. Juk tokio aborto pasekmės gali būti tragiškos - visam gyvenimui sutrikdyta sveikata, nevaisingumas, net žūtis. Lietuvos sveikatos centro duomenimis, nuo 1993 metų Lietuvoje nuo abortų mirė dvi moterys.

Dėl aborto moteris gali jausti kaltę, dėl ko galimi nerviniai ir psichikos sutrikimai, depresija. Pastarieji sutrikimai gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu.

Gydytojams akušeriams ginekologams yra sudėtinga nustatyti tokius atvejus, nes pacientės pačios nepasako apie buvusį kriminalinį arba kitokį nesaugų abortą, jos slepia šią informaciją nuo gydytojų, pasitaiko atvejų, kai moterys tiesiog meluoja. Prieš skirdamas medikamentus, gydytojas akušeris ginekologas atlieka išsamius tyrimus, įvertina būklę, parenka medikamentus ir jų dozes, supažindina su galimu pašaliniu poveikiu ir stebi pacientę visu vaisto vartojimo laikotarpiu.

Realių kriminalinių abortų atvejų pavyzdžiai

Nemažą prokuroro ir teisėjo darbo patirtį turinčio Marijampolės prokuratūros vadovo Rimo Bradūno teigimu, įrodyti buvus kriminalinį abortą yra beveik neįmanoma. Nei moterys, pasiryžusios kriminaliniam abortui, tuo nesiskundžia, nei šį draudžiamą darbą atlikę asmenys nesiskelbia. Vis dėlto teisėsaugininkai patvirtina, kad tokie darbai vyksta ir šiomis dienomis, nors ir sunkiai nustatomi.

Vilkaviškio trylikametės Betos atvejis

2002-ųjų Kūčių išvakarėse vaisiaus neteko trylikametė Vilkaviškio rajono gyventoja Beta (vardas pakeistas). Septintosios klasės mokinukė laukėsi jau šeštąjį mėnesį, tačiau jos namiškiai apie tai nežinojo. Mergaitė į rajono ligoninę buvo išvežta stipriai karščiuojanti, kamuojama didžiulio skausmo. Paaiškėjo, kad prieš dvi dienas jos gimda buvo perdurta virbalu. Dėl sunkios būklės Beta buvo skubiai išgabenta į Kauno klinikas, kur medikams teko pakovoti dėl jos gyvybės.

Beta tikino, kad bandė atsikratyti nelaukiamo vaisiaus pati, plonu virbalu persidurusi gimdą. Nubėgus vaisiaus vandenims, trylikametė pradėjo smarkiai karščiuoti, bet tėvai apie tai nesužinojo. Po paros ji pajuto nenumaldomą skausmą, iškrito vaisius ir placenta, kuriuos ji esą sumetė į krosnį. Pareigūnai linkę abejoti, kad pati paauglė, nematant namiškiams, sugebėjo sunaikinti persileidimo pėdsakus. Nors tyrimas neįrodė kriminalinio aborto, byla pasiekė teismą: ant teisiamųjų suolo sėdo Betos širdies draugas Darius, apkaltintas lytiniu santykiavimu su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. Jis buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Kūdikio palaikai Marijampolės sąvartyne

2002-ųjų pavasarį už Marijampolės miesto esančiame sąvartyne viena nuolatinė šiukšlyno gyventoja aptiko į du krepšelius sandariai supakuotą radinį. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad tai buvo kūdikio lavonėlis - greičiausiai kriminalinio aborto įrodymas. Moteriškos lyties kūdikio rankos oda nuo peties buvo atplėšta, odos defektai pastebėti ir ant kakliuko. Išvada - neišnešiotas negyvagimis, greičiausiai bandytas ištraukti iš gimdos, užkabinus jį lenktu, kablį primenančiu instrumentu. Vaisius galėjo būti daugiau nei 20 savaičių amžiaus. Pareigūnų paieškos buvo bevaisės, ir kriminalinio aborto tyrimas liko neužbaigtas.

Prienų dvidešimtmetės Linos atvejis

2001 metais Prienų rajone tirtas skandalingas įvykis, iki pakartotinių teismo medicinos ekspertizių laikytas kriminalinio aborto pasekme. Į Prienų ligoninę buvo atvežta blogai besijautusi, nukraujavusi dvidešimtmetė Lina (vardas pakeistas). Vaistais paskatinus gimdymą, medikai išėmė negyvą berniuką. Kūdikiui iki šlaunies buvo nupjauta dešinė koja. Tą pačią dieną gimdyvės motina kūdikio galūnę, suvyniotą į polietileną, rado jos rankinėje. Pacientė neigė buvus kriminalinį abortą, tačiau buvo spėjama, kad kūdikio kojytė nupjauta medicininėmis žirklėmis. Nors tyrimas atrodė perspektyvus, ekspertams patikslinus išvadas, buvo atmesta ir kriminalinio aborto, ir kūdikio nužudymo versijos. Tyrimas subliuško.

Širvintų nepilnametės Editos atvejis

Lapkričio pradžioje viešumon iškilęs skandalas dėl Širvintų gyventojos Editos (17 m.; vardas pakeistas) likimo patvirtino, kad kriminaliniai abortai nėra tik praeities reliktas. Mergina, patekusi į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos medikų rankas, balansavo ant gyvybės ir mirties slenksčio po jai padaryto kriminalinio aborto. Medikai spėjo, kad abortas atliktas ne gydymo įstaigoje ir ne specialisto.

Paaiškėjo, kad Edita kreipėsi į Jonavoje dirbančią akušerę-ginekologę Ritą T., kuri, pasak jos pačios, atliko abortą. Tačiau faktai rodo, kad po slaptos operacijos Jonavos ligoninėje kilo pavojus nepilnametės gyvybei. Vilniaus medikai nustatė, kad merginai nemokšiškai atliktas tik dalinis abortas ir sužaloti vidaus organai. Nors pacientės gyvybė išgelbėta, ateities pasekmės sveikatai sunkiai prognozuojamos. Editos artimieji teigė, kad mergina jautė didelį spaudimą iš buvusio draugo, kuris, sužinojęs apie nėštumą, ją paliko ir paragino pasidaryti abortą. Jai kreipiantis į medikus, po jos širdimi plakė 14 savaičių gyvybė, todėl legaliai aborto daryti atsisakė ir Širvintų, ir Vilniaus medikai.

Pagalba ir alternatyvos neplanuoto nėštumo atveju

Neplanuotas nėštumas gali sukelti didelį stresą ir pasimetimą. Moterys dažnai jaučia artimųjų spaudimą dėl nėštumo nutraukimo arba bijo jiems pasakyti, slepia, nes nežino, kaip jie sureaguos. Krizė kyla dėl įvairių dalykų - finansinių sunkumų, partnerio nenoro būti šalia, nėščiosios amžiaus ar nenoro auginti vaiko.

Krizinio nėštumo centrai teikia pagalbą moterims, susiduriančioms su neplanuotu nėštumu. Į šį centrą kreipiasi ne tik moterys, bet ir vyrai bei artimieji. Vidutiniškai pagalbos per mėnesį kreipiasi apie 30 moterų, dažniausiai 22-39 metų, įvairių socialinių sluoksnių. Specialistai užtikrina, kad moterys neskubėtų priimdamos sprendimus, veikia savitarpio pagalbos susitikimai, taip pat galima parama reikalingais daiktais. Prireikus pagalbos, dėl konsultacijų galima susitarti telefonu 8 603 57726, 8 603 57912 (darbo dienomis 9-17 val.).

Vaiko globos perleidimo galimybės Lietuvoje

Užsienio šalyse, pavyzdžiui, JAV, dar besilaukianti moteris ar abu tėvai gali susitarti dėl savo vaiko globos teisių perleidimo kitai šeimai. Ši alternatyva Lietuvoje kol kas nėra įteisinta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos, tuomet įgyjama ne tik teisė, bet ir pareiga tėvams juo rūpintis. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kuriomis vadovaujantis tėvai galėtų atsisakyti šių teisių ir pareigų.

Tarnybos specialistai taip pat paaiškino, kad kol kas Lietuvoje nėra įteisinta ir surogacija, nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Atlygintina surogacija Lietuvoje galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Vis dėlto, Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė sutiktų, kad galimybė perleisti vaiko globos teises dar laukiantis taip pat galėtų būti alternatyva.

Abortų statistika ir visuomenės požiūris

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, abortų klausimas vertinamas labai prieštaringai, nes nėra prieita vieningos nuomonės, kuri stadija (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) turėtų būti traktuojama kaip atskiro individo pradžia. Visuomenė, svarstydama, ar abortas yra laisvas moters pasirinkimas, ar žmogžudystė, yra pasiskirsčiusi į dvi priešingas stovyklas.

Dalis žmonių, pasisakančių prieš abortą, yra itin religingi ir abortui prieštarauja dėl interpretuojamos nuodėmės, kiti - dėl moralinių priežasčių. Tam įtakos turi ir žmogaus anatomijos specialistai, teigiantys, kad užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti jau po 18-25 parų nuo apvaisinimo, o apie aštuntą gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos. Tarp 9-10-os savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvėlį, o bakstelėjus jam į delniuką - sugniaužia kumštelį.

Kita dalis žmonių abortą traktuoja kaip moterų teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu. Pasak 2010 m. apklausos, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais. Kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų.

Statistiniai duomenys rodo abortų skaičiaus pokyčius Lietuvoje:

tags: #kas #yra #kriminalinis #abortas

• Muzikinio ugdymo teorija ir praktika
• Specialistų ir valdžios požiūris į pipirinių dujų naudojimą nepilnamečių
• Platesnis žvilgsnis į priešmokyklinio ugdymo planavimą atostogų metu
• Vadovas tėvams: maitinimas iki vienerių metų
• Informacija apie Eigirgalos darželį