Pasakojimuose, dainų tekstuose bei rašytinėje istorijoje, kurioje atgimsta epocha ir žmonių charakteriai, bandoma atsakyti į šiandien mums svarbius klausimus. Vokiečių kultūros istorikas Jörnas Rüsenas yra rašęs, kad istorija turi dvejopą reikšmę: ji ne tik žymi laikiškai sutvarkytą vyksmą praeityje, bet ir yra pranešimas apie gyvenimą, kuriame aiškinama įvykių bei žmogaus veiksmų prasmė. Šiame kontekste verta prisiminti kultinę dainą „Gimiau pačiu laiku“, tapusią ne tik grupės „Vairas“, bet ir visos kartos muzikiniu simboliu.

Daugeliui atrodo, kad grupė „Vairas“ įsikūrė apie 1980-uosius, tačiau iš tiesų tai viena iš seniausių Lietuvos grupių. 1960 metais susibūręs kolektyvas pradėjo savo veiklą kaip Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis. Sovietmečiu kiekvienai gamyklai buvo privaloma turėti meno kolektyvą, todėl gamyklos vadovai, išgirdę ansamblio debiutą, nusprendė jį remti: nupirko instrumentus ir skyrė patalpas.
„Vairo“ aukso amžius prasidėjo 1982 metais, kai ansamblio vadovu įsidarbino talentingas ir energingas muzikantas Vytautas Katilius. Būtent devintajame dešimtmetyje grupės dainos išpopuliarėjo akimirksniu, o daina „Gimiau pačiu laiku“ tapo pirmuoju didžiuoju hitu. Kitos dainos, tokios kaip „Riešutų žydėjimas“, „Vienatvės medis“, „Vilčių vaivorykštė“ ar „Mėlynas autobusiukas“, tebėra populiarios iki šiol.
Grupės sėkmė nebuvo atsitiktinė - muzikantai daug koncertavo visoje Tarybų Sąjungoje, nuo Magadano iki Murmansko. Visgi kūrybinis kelias nebuvo vien rožėmis klotas. Pavyzdžiui, daina „Vienatvės medis“ buvo užkliuvusi sovietinei cenzūrai su klausimu: „Kaip gali laimingas tarybinis žmogus liūdėti?!“. Dainą pavyko „išteisinti“ tik įrodžius, jog tekstas sukurtas garsaus poeto Algimanto Baltakio.
Šiandien grupės vadovas Rolandas Janušas pabrėžia archyvų svarbą: „Įrašų vertė - didelė. Planuojame juos perklausyti: būna, kad kažkada sukurta ir įrašyta daina nusimeta ir pasimiršta. Dar viena mintis - grupės kūrybą natomis sudėti į knygą.“
| Laikotarpis | Reikšmingas įvykis |
|---|---|
| 1960 m. | Grupės susikūrimas Šiaulių gamykloje |
| 1982 m. | Vytauto Katiliaus atėjimas, „aukso amžiaus“ pradžia |
| 1991 m. | Grupės išsiskirstymas dėl ekonominių pokyčių |
| 2000 m. | Antrasis „Vairo“ atgimimas |
Nors grupė patyrė įvairių pokyčių, o ankstyvos mirtys pasiglemžė tokius atlikėjus kaip Edmondas Čivinskas, Vilius Onaitis bei Loreta Motūzaitė, „Vairas“ išliko. Jubiliejinių koncertų metu grupės nariai simboliškai sugrąžina kolegas į sceną per vaizdo įrašus ir fotografijų parodas. Rolandas Janušas teigia: „Kartais nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Juk „Vairas“ - grupė su istorija, tradicijomis, bet kažkodėl to neįvertiname. „Vairas“ yra, buvo ir bus“.

Šiandienos „Vairas“ toliau dainuoja gyvai, atsisakydamas fonogramų, kurios būdingos trumpalaikėms realybės šou žvaigždėms. Pasak R. Janušo: „Geriau būti mažiau populiariam, bet stabiliai populiariam“. Tai filosofija, leidžianti grupei išlaikyti savo autentiškumą ir ryšį su klausytojais, kurie užaugo su daina „Gimiau pačiu laiku“.