Naujagimio išvaizdos ypatumai ir priežiūra: nuo pirmųjų akimirkų iki ankstukų rūpesčių

Naujagimio gimimas - tai stebuklingas, tačiau kupinas netikėtumų momentas. Pirmosiomis akimirkomis tėveliai gali pastebėti, kad jų mažylis atrodo kitaip, nei įsivaizdavo. Štai kaip pasaulį ką tik išvydęs naujagimis gali atrodyti ir kokie yra jo būklės ypatumai, įskaitant ir ankstuko priežiūrą.

Normalaus naujagimio išvaizdos ypatumai

Pirmosiomis akimirkomis naujagimis gali nustebinti savo išvaizda, kuri skiriasi nuo įprasto "kūdikio iš paveikslėlio". Dauguma šių ypatumų yra visiškai normalūs ir laikini.

Odos ypatumai

Iš karto pastebėsite, kad naujagimis šlapias. Taip yra todėl, kad jis ką tik mirko vaisiaus vandenyse - vadinamajame amniotiniame skystyje. Nesirūpinkite, jis bus tučtuojau nusausintas, kad nesušaltų.

Baltos lipnios apnašos, kurias veikiausiai taip pat pamatysite ant ką tik gimusio mažylio kūno, yra vadinamos verniksu. Verniksas - tai apsauginis varškės konsistencijos tepalas. Jo tikrai nereikia tučtuojau nuvalyti. Didžioji vernikso dalis pasišalins per pirmąsias maudynes.

Kadangi kūdikis dar nebuvo įkvėpęs oro, jo oda iš pradžių bus violetinė arba tamsiai raudona. Pirmą oro gurkšnį kūdikis gauna su pirmuoju riksmu. Kai taip nutiks, kūdikio oda palaipsniui ims šviesėti.

Naujagimių spalva labai dažnai iš pradžių būna violetinė ir tik vėliau iššviesėja. Naujagimiai dažnai būna nemenkai raukšlėti. Naujagimių oda labai dažnai pleiskanoja. Tai normalus, jokių pasekmių nesukeliantis reiškinys. Tai odos reakcija į sausą orą, kuriame kūdikis atsiduria po ilgo vaisiaus vandenyse praleisto laiko. Po pleiskanomis esantis odos paviršius paprastai yra drėgnas ir minkštas, todėl jokio losjono naudoti nebūtina, bet jei nutarsite, kad kūdikį reikia kuo nors patepti, rinkitės bekvapę priemonę. Nepamirškite, kad vertingų patarimų visada galite tikėtis iš gydytojo. Į jį reikėtų kreiptis ir tada, jei oda ne tik pleiskanoja, bet ir sausėja, rausta, atsiranda pūslių.

Naujagimių rankos ir kojos gali atrodyti tamsesnės nei kūnas. Tai pastebėjus, reikėtų pakeisti jų padėtį - tada spalva iš karto ims keistis. Supraskite, kad mažylio kraujagyslės dar tik vystosi ir šis spalvos kitimo reiškinys ilgainiui nebesikartos. Tačiau jei ne tik rankos ir kojos, bet ir kūdikio kūnas tampa violetiniai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Ypač tamsi spalva gali būti ženklas, kad kraujyje per mažai deguonies.

Lanugo vadinami pūkeliai - tai pirmieji plauko maišeliuose susiformuojantys dariniai. Minkšti, ploni ir tamsoki plaukeliai paprastai dengia nugaros, rankų, kaktos, skruostų ir pečių sritis. Plaukuotumas gali būti būdingas ir išnešiotiems naujagimiams, tačiau kur kas labiau tikėtinas, jei kūdikis gimsta prieš laiką. Plaukeliai paprastai nuslenka maždaug per mėnesį, nors jei naujagimis tamsiaplaukis, gali išsilaikyti ir kelis mėnesius.

Galvos forma ir kiti pokyčiai

Naujagimio galva retai būna visiškai simetriška. Taip yra todėl, kad kaukolės kaulai, kūdikiui stumiantis gimdymo takais, atitinkamai prie jų prisitaiko. Jei kūdikis į pasaulį ateis po Cezario operacijos, jo galva greičiausiai bus visiškai apvali. Kartais ant naujagimių galvų galima pastebėti guzų arba kraujosruvų. Pastarosios po kelių dienų paprastai pranyksta, todėl jas išvydus jaudintis neverta.

Pirmąsias dvi gyvenimo savaites naujagimių veidai gali būti nusėti mažais inkštirais. Tai įprastas, jokių problemų nerodantis ir jokio gydymo nereikalaujantis reiškinys. Inkštirai rodo, kad pasišalina per nėštumą motinos organizme pasigaminę hormonai.

Krūtys kūdikiui gali pabrinkti praėjus kelioms dienoms po gimimo. Kaip ir inkštirai, tai yra reakcija į šalinamus nėštumo metu išskirtus hormonus. Pabrinkusios krūtys nėra skausmingos. Per maždaug mėnesį pabrinkimas turėtų pranykti nesiimant jokių specialių priemonių.

Kūdikių oda dažnai įgauna gelsvą atspalvį. Ši būklė vadinama naujagimių gelta. Ji pasireiškia todėl, kad kepenys stengiasi atsikratyti pasenusių raudonųjų kraujo kūnelių. Jei pagelsta tik kūdikio veidas, gelta turėtų praeiti be pasekmių, bet jei ji pasireiškia intensyviau, gali prireikti gydymo - ligoninėje arba namuose. Geltos simptomai paprastai ima nykti po pirmosios savaitės. Jei grįžusios iš ligoninės pastebėsite, kad gelta nepraeina ir intensyvėja, kūdikį turėtų apžiūrėti gydytojas.

Neišnešioti naujagimiai (ankstukai): specifika ir priežiūra

Priešlaikinis gimdymas - netikėta ir emociškai sudėtinga patirtis, su kuria kasmet susiduria daugybė šeimų. Kūdikio atėjimas į pasaulį anksčiau laiko dažnai kelia nerimą, daugybę klausimų ir nežinomybę, ypač tuomet, kai tėvai nebuvo tam pasiruošę.

Kas yra ankstukas?

Neišnešioti naujagimiai arba ankstukai - tai anksčiau laiko gimę mažyliai, kurie, nors trapūs ir tokie nedidukai, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Lietuvoje per metus gimsta apie 1200 ankstukų - tai kas dešimtas kūdikis, kuriam reikalingas ypatingas rūpestis ir priežiūra. Neišnešioti vaikai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jų svoris gali siekti vos 500 gramų.

Anksčiau laiko gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Anksčiau į šį pasaulį atskubėjusiems kūdikiams tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbų iššūkį, tačiau profesionali priežiūra, pažangios medicinos priemonės ir tėvelių šiluma padeda ankstukui sustiprėti bei pasivyti savo bendraamžius.

Ankstuko išvaizda ir specifinės problemos

Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Ankstuko odelė - itin plona, tarsi permatoma, ir ypatingai jautri bei sausa. Tokiam ankstukui net rankos prisilietimas gali būti skausmingas, tad iki kol odos sluoksnis sutvirtėja, inkubatoriuje yra palaikoma tinkama ankstukui oro drėgmė. Ankstukai taip pat gali turėti prastai išsivysčiusį poodinį riebalų sluoksnį, tad jo odelė būna labiau susiraukšlėjusi. Anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius.

Ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpuojamąją pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį. Dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti ir jiems reikalinga medikų bei įvairių aparatų pagalba. Visi šie išvardinti požymiai yra įprasti anksčiau gimusiam kūdikiui, tad nereikėtų nerimauti, jog jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai.

Medicininė ankstukų priežiūra ligoninėje

Anksčiau gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites, o kartais net ir mėnesius praleidžia ligoninėje, tad jiems reikalingas išskirtinis medikų dėmesys. Trapnesni, nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Vis dėlto, išgelbėti ankstukų gyvybes padeda ne tik medikų profesionalumas, bet ir tinkama medicininė įranga.

• Inkubatorius. Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukui tinkama temperatūra, nes anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs naujagimis turi nedaug riebalinio audinio ir jam reikia pagalbos reguliuojant kūno temperatūrą.
• Kvėpavimo aparatai. Į šį pasaulį netikėtai atskubėjusiems ankstukams kvėpavimas dažnai tampa pačia sunkiausia užduotimi. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Kai tik naujagimis pradeda sveikti ir išmoksta kvėpuoti savarankiškai, aparatas yra atjungiamas.
• Monitoriai. Pacientų palatose įrengti monitoriai ir centrinė stebėjimo stotis padeda gydytojams bei slaugytojams operatyviai sekti anksčiau gimusių ir sergančių naujagimių būklę bei gyvybines funkcijas. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdamas pagalbą pacientams kritinėse situacijose.

Priežiūra grįžus namo

Neišnešiotam naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, geba savarankiškai kvėpuoti ir tinkamai tuštintis, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko. Taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas.

Infekcijų prevencija

Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms. Ankstuko tėvams bei šeimos nariams rekomenduojama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų. Siekiant apsaugoti trapią anksčiau gimusių naujagimių sveikatą, svarbu namuose palaikyti švarią aplinką - dažnai sterilizuoti čiulptukus, buteliukus, pientraukį - užkirsti bet kokią galimybę užsikrėsti infekcijomis.

Maitinimas ir miegas

Kaip ir suaugusiajam, taip ir ankstukui - maistas bei miegas yra gyvybiškai svarbūs gerai sveikatai palaikyti. Vos gimę naujagimiai miega nuo 16 iki 18 val. per dieną, o ankstukai netgi dar ilgiau, tad parsivežus mažylį namo, svarbu užtikrinti ramią aplinką, kurioje jis galėtų pasisemti jėgų miego metu. Anksčiau gimę naujagimiai turi maitintis dažniau, bet po mažiau - maždaug 8-10 kartų per dieną. Mamos pienas suteikia jiems reikalingų jėgų sutvirtėti ir energijos svarbiausioms organizmo funkcijoms atlikti. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Maudynės ir pasivaikščiojimai

Ankstukų odelė būna išsausėjusi, tad sugrįžus į namus, ateis laikas ir pirmosioms maudynėms - rekomenduojama maudytis 2-3 kartus per savaitę. Prie vandens ankstuką reiktų pratinti palengva - pirmiausia pamerkti pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėti vaiko reakciją į vandenį.

Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.

Amžiaus skaičiavimas ir raida

Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. - 3 mėn.). Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas. Tėvai turi pasitikėti savo mažyliu - neskubinti raidos, vengti nepagrįstų palyginimų su kitais vaikais ir pasitikėti savo, kaip tėvų, intuicija.

Vizitai pas gydytojus

Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Prieš išvykstant iš ligoninės, šeimai dažniausiai į rankas būna įduodamas tolesnių vizitų pas specialistus planas. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje. Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Kreiptis pas gydytojus reiktų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai. Tokiu atveju rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

Tėvų vaidmuo ir emocinė gerovė

Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau - bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.

Ankstuko tėveliai yra atsakingi už vaiko gerovę, jo priežiūrą ir saugumą. Jų besąlygiškas rūpestis padeda sukurti artimesnį ryšį su naujuoju šeimos nariu, leidžia mažyliui greičiau sustiprėti ir pasivyti bendraamžius, o tėveliams padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Į pasaulį netikėtai atkeliavęs ankstukas su savimi atsineša tikrus emocijų kalnelius kitiems šeimos nariams - palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės keičia nerimas ir rūpestis dėl ankstuko sveikatos.

Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina.

Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.

tags: #kas #gimsta #be #skuros

• Tvarus vaikų prekių pasirinkimas
• Svarbiausi vaiko raidos etapai
• Kaip vertinama naujagimio būklė?
• kaip maitinimas stiprina ryšį su kūdikiu
• viskas, ką reikia žinoti apie mekonijaus aspiracijos sindromą