Vaistinės daržovių, uogų ir žolelių paslaptys
Vasarą gamta dovanoja ne tik gausų derlių, bet ir vertingų vaistinių augalų, kurie gali tapti mūsų sveikatos šaltiniu. Vaistinius augalus galima naudoti arbatai šviežius, o tinkamai išdžiovinus turėti puikias atsargas žiemai. Vaistažolių gerosios, sveikatos stiprinančios, negalavimus mažinančios savybės žinomos nuo senų laikų.
Vaistininkas žolininkas Marius Lasinskas pataria kokias žoleles galima šiuo metu rinkti ir kaip jas džiovinti. Vasara - puikus laikas, kuomet žydi įvairios vaistažolės ir noksta uogos.
Kada ir kur rinkti vaistinius augalus?
Augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Geriausia ten, kur mažai lankosi žmonės, kur gamta yra švari ir rami.
Pirmiausia augalai turi būti surenkami tam tikru metu, dažniausiai rasai nukritus, apie 12 val. dienos renkami žiedai, lapai, žolė, o šaknys gali būti kasamos nepriklausomai nuo oro sąlygų vėlai rudenį ar anksti pavasarį. Čia yra bendri patarimai, tačiau kai kuriuos augalus reikia rinkti kiek kitaip, taip pat dar galite pažiūrėti specialiose literatūrose kokia yra mėnulio fazė ir kokius augalus tada rinkti.
Rudenį ir pavasarį verta ieškoti:
- Pumpurų - žiemą, kai augalas ilsisi. Tik pušų pumpurai renkami ankstyvą pavasarį.
- Šaknų ir šakniastiebių - rudenį ar pavasarį, antžeminėms augalo dalims dar neišaugus.
- Žievės - pavasarį, kai augalai turi padidėjusį skysčių kiekį. Geriausia žievę lupti dar nepasirodžius lapams.
Vasarą ir rudenį renkame:
- Uogas, vaisius, sėklas, žiedus, lapus, žoles - pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui.
Naudingiausios vaistažolės ir jų savybės
Šiuo metu galite prisirinkti įvairių vertingų augalų:
Siauralapis gaurometis
Siauralapio gauromečio lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti” odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.
Gaurometis gali atstoti juodą kavą ar tonizuojančias arbatas. Anot žolininkų, reikia jį pafermentuoti, palaikyti stiklainyje ir po kurio laiko mėgautis nuostabia arbata ar kava. Tai yra nuostabus augalas. Liesas ir aukštas, lapai turėtų būti be dantukų, iki 1 metro 80 centimetrų užaugantis augalas. Reikia gerti jo arbatą. Gaurometis padeda mūsų nervų sistemai. Galima jo prisirinkti, pafermentuoti, patrinti tarp rankų, įdėti į stiklainį, šiltai palaikyti ir turėsite nuostabiausią arbatą.
Paprastasis raudonėlis
Paprastieji raudonėliai - jau daug amžių yra žinomi ir plačiai naudojami vaistiniai augalai. Seniausiai jų antpilu buvo gydomi virškinimo ir kvėpavimo organų sutrikimai. Iš šių augalų pagaminti preparatai turi antiseptinių, prakaito skyrimąsi skatinančių, atsikosėjimą lengvinančių, organizmą stiprinančių ir raminamųjų savybių.
Pelkinė vingiorykštė
Pelkinės vingiorykštės augalas vertingas tuo, kad turi stiprių priešuždegiminių, antivirusinių savybių. Jis kaupia salicilatus, į aspiriną panašias medžiagas, todėl yra natūralus aspirinas. Šioje žolėje yra vitamino C, karotinų, eterinių aliejų. Vingiorykštė priskiriama prie temperatūrą mažinančių ir reumatą gydančių vaistų, nes šio augalo lapų arbata veikia panašiai kaip aspirinas bei puikiai malšina skausmą. Vingiorykštė puikiai tinka esant peršalimui, gydant slogą, gripą, anginą, taip pat pūlinę anginą ir netgi bronchitą, laringitą ir įvairius virusinius susirgimus. Augalas gerai gydo sąnarius, tinka esant inkstų uždegimams.
Smėlyninis šlamutis
Gydomosiomis savybėmis pasižymintis smėlyninis šlamutis yra naudojamas liaudies medicinoje. Jis tinkamas turintiesiems virškinimo sistemos sutrikimų (skatina apetitą, virškinimo sistemos liaukučių sekreciją, gerina maisto medžiagų rezorbciją), esant tulžies pūslės akmenų uždegimui (skatina akmenų pasišalinimą). Augalas taip pat skatina šlapimo pasišalinimą, tinkamas sergant hepatitu.
Vaistinė medetka
Vaistinių medetkų preparatai slopina uždegimus, spartina audinių granuliacijos procesus. Gerai gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina jaudulį, kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą. Geriamieji medetkų preparatai skiriami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.
Dilgėlė
Dilgėlės - tai viena vertingiausių ir svarbiausių vaistažolių, randamų gamtos vaistinėje. Joje yra didelis kiekis geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste, gydo alerginius odos bėrimus ir nervinės kilmės egzemą. Dilgėlė stiprina inkstus bei kepenis, padeda pašalinti atliekas ir kenksmingas medžiagas bei toksinus iš organizmo. Ši vaistažolė naudinga gydant žvynelinę (psoriazę), nes pagerina kraujotaką bei suteikia organizmui mineralinių medžiagų, mažinančių skausmą bei uždegimą. Dilgėlėse esančias veikliąsias medžiagas vertino ir gydymui taikė Avicena XVI amžiuje - dilgėlės lapų nuoviru stabdė plaučių, žarnyno bei gimdos kraujavimus. Ši vaistažolė, ypatingai pasitarnavo karo laikotarpiu. Šiuo metu jau galima prisirinkti ir dilgėlių sėklų. Dilgėlių sėklose yra vitamino C bei riebalinio aliejaus. Įdomus faktas, kad vitamino C dilgelėse yra beveik penkis kartus daugiau nei citrinose. Jos puikus organizmą stiprinantis augalas.
Liepžiedžiai
Liepžiedžių arbata - kiekvienam prieinama gamtos teikiama gėrybė Jūsų kasdieniniame puodelyje.
Ramunėlė
Visai nenuostabu, kad ramunėlė dažnai vadinama „vaistine ramune“. Ramunėlės nuo senų laikų yra žinomos, vertinamos ir renkamos dėl savo naudingo ir gydomojo poveikio.
Kiaulpienė
Kiaulpienės lapai, pirmieji laiškiniai česnakai, garšva, dilgėlės - tai pagrindiniai pavasario šaukliai. Visas pavasarines žoleles labai smagu valgyti šviežias: maišyti su salotomis, virti sriubas. O kas liko nesuvalgyta, galima sudžiovinti ir naudoti arbatoms. Džiovintas žoleles susmulkinus, tai bus puikus maisto pagardas: sumalimus iki miltų, jomis galima gardinti glotnučius, košes, berti žiupsnį ant salotų. Kiaulpienės žiedų metu galima rinkti ir džiovinti jų žiedus. Tiesa, reikia nuskinti apatinius žalius taurėlapius - gardūs tik geltoni žiedlapiai. Jais galima papuošti salotas, pyragus ir kitus patiekalus, o išdžiovintas naudoti arbatai. Kiaulpienėse kartu gausu geležies, jos veikia kaip natūralus diuretikas ir yra ypatingai naudingos odai, šlapimo takams. Kiaulpienė yra vienas iš geriausių augalų pasaulyje. Net patys japonai tyrinėjo ženšenį ir kiaulpienę. Spėkite, kuris augalas laimėjo? Kiaulpienė! Kiaulpienė gali veikti visą mūsų organizmą. Anksti pavasarį galima išsikasti šaknis, nuplauti, gabaliukais supjaustyti, išdžiovini ir kramsnoji po šaukštelį per dieną, keptuvėje paskrudini, sumali ir gauni kavos pakaitalą. Kai atsiranda lapeliai, valgai lapelius. Iš stiebelių - makaronai. Stiebelius reikia supjaustyti gabalėliais, raugintų kopūstų, medaus šaukšto ir valgai makaronus, organizmą valančius makaronus.
Garšva
Visai nepelnytai daugelio piktžole laikomas augalas - garšva, iš tiesų yra ir maistas, ir vaistas. Garšva yra mėsos pakaitalas. Ji tai pat gerina širdies veiklą, galima pasigaminti žalią kokteilį, dar įdedant obuolį ar bananą.
Jonažolė
Jonažolė yra žinoma visiems. Iš jonažolės galima gerti ne tik arbatą, nes kai ją išgeriame, nuosėdas išpilame į šiukšlių dėžę, bet būtent geresnioji dalis ir atsiduria šiukšlių dėžėje. Jonažolės nepasisavina per vandenį, nes ją reikia visą sukramtyti.
Balinis ajeras
Balinis ajeras liaudies medicina ajerų arbatą siūlo išbandyti žmonėms, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais: sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu, gastritu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige. Balinio ajero nuoviru skalaukite burną, jei jūsų dantenos jautrios ir norite išvengti nemalonaus burnos kvapo. Šiuo nuoviru taip pat galima įtrinti galvos odą - jis naikina pleiskanas ir sustiprina plaukų šaknis. Šviežias augalas šiek tiek nuodingas, tad reikėtų naudoti tik džiovintą balinio ajero žolę. Beje, jis gali net padėti mesti rūkyti.
Gyslotis
Gyslotis - į salotas ir nuo plaučių ligų. Dar vienas augalas, kuris gali tapti puikia salotų sudedamąja dalimi - gyslotis. Gyslotis yra mūsų pakeleivis, jis auga ant takelių. Gyslotis gali būti skirtas pirmajai pagalbai. Galima jį naudoti taip pat ir nuo plaučių ligų, galima naudoti kaip salotas, o sėklytes naudoti kaip vidurius laisvinantį augalą. Plačialapis gyslotis yra ypač vertinamas liaudies medicinoje, nes valo kraują, gerina plaučių ir virškinimo veiklą, mažina kraujo spaudimą, malšina skausmą ir tinimą įgėlus vabzdžiams. Džiovintų gysločio lapų antpilu galite skalauti burną, jei sergate stomatitu ir iš jos sklinda nemalonus kvapas. Jei skauda dantį, reikia pakramtyti šviežios, gerai nuplautos gysločio šaknies. Gysločių arbata stiprina imuninę sistemą, todėl ją patartina gerti sergant mažakraujyste, kosėjant ar užkimus. Gysločių arbata taip pat padeda nuo odos bėrimų.
Bergenija
Bergenijos lapų ir šaknų vandeniniai ekstraktai padeda esant tuberkuliozės, lėtinei ir ūmiai pneumonijai, kokliušui, ūminiam gripui, kvėpavimo ir kai kurių kitų infekcinių ligų, galvos ir dantų skausmams, laringitui, karščiavimui, reumatoidiniui artritui ir reumato ligoms, virškinimo trakto (įskaitant gastritą), hemorojus, šlapimo takų ligų atvejais. Pastoviai geriant bergenijos lapų arbatą, organizmo imunitetas būna stipresnis, gleivinės atsparesnės virusų, grybelių intervencijai, lengviau pakeliamas švitinimas, cheminių vaistų poveikis skrandžio gleivinei.
Blindė
Blindės žiedų arbata gali pagelbėti peršalusiems, karščiuojantiems arba kosintiems. Sakoma, jog tai natūralus gamtos aspirinas, gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo infarkto ar insulto, nes skystina kraują. Puodeliui verdančio vandens pakanka penkių "kačiukų". Blindės žievės nuoviras naudojamas sergant reumatu, kokliušu, skaudant galvai, podagra, maliarija, skrandžio - žarnyno susirgimais, nuo prakaitavimo, nuo furunkulų. Po sunkios ligos sveikstantiems ir ilgai gulėjusiems ligos patale žmonėms, esant silpnumui ir drebėjimui vaikščiojant patariama daryti 20 minučių kojų voneles stipriame blindės žievės nuovire. Naudojama vietoje aspirino. Blindės žievės nuoviro vartojama sergant šlapimo takų uždegimu, reumatu, žarnų kataru su viduriavimu.
Čiobrelis
Čiobrelis pasižymi antioksidantinėmis savybėmis ir veikia antimikrobiškai, naudojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų problemas. Taip pat čiobrelių arbata naudinga kovojant su aukštu kraujospūdžiu. Jis pasižymi organizmą stiprinančiu poveikiu dėl joje esančios gausos vitaminų. Taip pat čiobreliai turi stimuliuojantį, kraują stabdantį, žaizdas gydantį, nuskausminamąjį, šlapimą skatinantį poveikį.
Melisa
Melisa - širdį stiprinanti žolelė. Ši malonaus skonio vaistažolė retina širdies plakimą, mažina arterinį kraujospūdį, taip pat turi raminantį poveikį.
Šalavijas
Šalavijas savo sudėtyje turi vitamino K, kuris skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms. Šalavijo arbatą patariama gerti viduriuojant. Jis taip pat skystina kraują, gerina kraujotaką.
Krapai
Šios visiems pažįstamos žolelės turi daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių druskų, geležies, fosforo ir kalio. Krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, magnio bei vitamino P, kuris tiesiogiai susijęs su kraujagyslių sienelių stiprinimu. Krapai naudingi ir tuo, kad gerina virškinimą, normalizuoja kraujospūdį bei šalina žarnyne susikaupusių dujų perteklių.
Petražolės
Šios vaistinės ir prieskoninės žolelės šaknys yra atsakingos už vandens pertekliaus šalinimą iš organizmo, taigi šis augalas puikiai tinka žmonėms, susiduriantiems su skysčių organizme kaupimusi. Petražolių lapuose gausu vitaminų C, K, PP, B grupės vitaminų, taip pat ir mikroelementų - fosforo, kalcio, cinko, geležies.
Džiovinimas ir paruošimas saugojimui
Jei gerai surinkote augalus, tuomet jie gerai ir džius, bet dažniausiai reikia dar pasistengti sukurti tokias džiovinimo sąlygas: gerai vėdinama patalpa (pvz. malkinė, palėpė), ne tiesiogiai ant saulės spindulių, bet turi būti pakankamai šilta ir sausa.
Sudžiovintas vaistažoles reikia laikyti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies. Žoleles svarbu suvartoti iki kito sezono ir nelaikyti ilgiau nei metus.
VAISTAŽOLĖS IR JŲ NAUDA
Kaip išsirinkti tinkamas vaistažoles?
Garsi žolininkė Zaiceva mėgsta kartoti - kas auga prie tavo slenksčio, tas augalas ir reikalingas. Jei dilgėlynas po langais - nupiepęs esi, jei takažolė ant tako - su šlapimtakiais bėdos. Geriau pasikliauti savo uosle ir intuicija - vienam pakišus po nosim jonažolė visai nekvepia, o kitam - kone dievų kvapas, vienam šeivamedis smirdi, o kitas uosto ir negali atsitraukti. Ta žolelė, kuri kvepia, akį labiausiai džiugina, ta ir tiks. O visų geriausia sužinoti, ko reikia konkrečiam žmogui, konkrečiai bėdai, galima pas gydytoją, vaistininką arba žolininką. Na, ir knygose paskaityt.
Vaistininkė I. Garuckienė gyventojams rekomenduoja savo darže pasirūpinti 5 vaistažolėmis, kurių skirtingos savybės padės ne tik stiprinti sveikatą, bet ir padės įveikti kai kuriuos negalavimus:
- Melisa
- Čiobrelis
- Šalavijas
- Krapai
- Petražolės
Tačiau vaistininkė įspėja, jog ne visas vaistažoles rekomenduojama auginti patiems, o to nepaisantys gali susidurti su didesne žala, nei nauda. Daliai vaistažolių reikalingos specifinės auginimo sąlygos, kurias namuose ar namų darže užtikrinti yra sudėtinga. Tinkamam tokių vaistažolių auginimui būtinos žinios ir griežta priežiūra. Tokias vaistažoles, kaip šalpusnis ar gaurometis, rekomenduojama įsigyti vaistinėse. Tuomet galima būti užtikrintiems, jog šios vaistažolės yra tinkamai paruoštos vartojimui ir nesukels jokių nepageidaujamų padarinių.
Vaistažolių vartojimo taisyklės
Vaistažoles svarbu vartoti atsakingai, o pagrindinis jų vartojimo principas - saikas. Tai ypač aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui nėra žinomas. Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti ir pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, geriausia šiuo klausimu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dalies vaistažolių vartojimas kartu su vaistais gali nulemti nemažai neigiamų padarinių. Jei vartojate cheminius ir augalinius vaistinius preparatus - jų negalima gerti vienu metu su vaistiniais augalais, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1-2 val. laiko skirtumas.
Pirmiausia, reikia pasakyti, kad 99 augalai iš poros tūkstančių yra nuodingi ir valgomi tik vieną kartą. Tai žinoti tikrai labai svarbu. Reikia neperdozuoti, dažnumas būtų toks, kad septynias dienas geri ir tris darai pertrauką. Jeigu mėtų arbatą geri septynias dienas iš eilės, paskui būtinai reikia padaryti pertrauką. Jeigu vaistažolių mišinys, pavyzdžiui, mėta, melisa, ramunėlė, tai jau yra nošpa. Augalų reikia ieškoti ten, kur yra tylu ir ramu. Po truputį viskas vyksta šiukšlynu ir tų vaistažolių lieka vis mažiau. Kita vertus, jų galima rasti ir sode.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
