Karolis Vyšniauskas: Veikla ir Pasiekimai
Karolis Vyšniauskas yra NARA tinklalapio ir tinklalaidės redaktorius, vienas Lietuvos tinklalaidžių (podcasting) pradininkų, taip pat užsiimantis medijų edukacija.
Anksčiau jis yra kūręs pokalbių laidas LRT radijuje, „Žinių radijuje“, publikavęs tekstus „Deutsche Welle“ ir DELFI. Kaip žurnalistas jis parvežė pasakojimus iš abiejų JAV pakrančių ir skirtingų Europos miestų.
Tarp Karolio pašnekovų buvo kino kūrėjai Jonas Mekas ir Sean'as Bakeris, antropologė, Harvardo dėstytoja Ieva Jusionytė, Lietuvos „Black Lives Matter“ protesto organizatoriai.
2019 m. Karolis inicijavo penkis Lietuvos regionų mokyklų laikraščius įtraukusį projektą „Žurnalistikos laboratorija“.
Nors straipsnyje pateikiama daug informacijos apie Laisvės kovų archyvą, partizanų veiklą ir istorines aplinkybes, tiesioginių nuorodų į Karolio Vyšniausko gimimo metus nėra. Tačiau galime spręsti apie jo amžių iš jo karjeros pradžios ir aktyvios veiklos laikotarpių.
Karolis Kaupinis: pavergtas protas Lietuvoje vis dar sugrįžta
Istorinis kontekstas, pateiktas archyviniuose dokumentuose, apima laikotarpį nuo 1941 iki 1953 metų, taip pat vėlesnius įvykius, susijusius su rezistencija ir partizanų judėjimu. Šie dokumentai atskleidžia sudėtingą ir dažnai tragišką Lietuvos istorijos puslapį, kuriame svarbus vaidmuo teko pasipriešinimui prieš okupacines valdžias.
Laisvės kovų archyvas ir partizanų veikla
Laisvės kovų archyvas Nr. Šie užrašai parašyti praėjus daugiau kaip 45 metams, iš žiauraus ir klastingo karo ir pokario dienų gyvenimo prisiminimų. Literatūroje apie rezistenciją aprašyta daug sėkmingų ir herojiškų Lietuvos partizanų mūšių su okupantais. Visas Lietuvos žemėlapis nusėtas ženklais, kur 1944-1953 metais vyko okupacinės kariuomenės ir Lietuvos partizanų kautynės.
Tarp Rubikių, Mūšėjaus ir Smulkio ežerų yra keletas nuošalių Leliūnų valsčiaus kaimelių - Buivydai, Plepiškiai, Mozūriškiai, Mačionys, Terpežeriai, Paežeriai, Balteniai. Nors čia 1944 metų liepos mėnesį daugiau nei savaitę vyko vokiečių ir raudonarmiečių susirėmimai, bet vietinių gyventojų, rodos, niekas nežuvo. Liepos 16 dieną vokiečiai pasitraukė toliau į vakarus, apylinkės atiteko sovietams. Frontininkai vietos žmonių labai neskriaudė, bet po poros savaičių buvo paskelbta 1908-1926 metais gimusių vyrų mobilizacija. Leliūnų valsčiuje sovietai planavo paimti 700 vyrų, bet tinkamų sulaukė tik dešimties. Dar prastesni rezultatai buvo gretimame Debeikių valsčiuje: ten vietoj 600 vyrų tinkamų rado tik du. Po tokios mobilizacijos reikėjo laukti represijų.
Šiame numeryje baigiamas publikuoti „Tauro" apygardos kompleksinis archyvas. Sudarytojai specialiai netyrinėjo šių dokumentų, jų nekomentavo, neaiškino. Peržvelgus dokumentus, galima pastebėti tam tikrą subjektyvumą. Ne todėl, kad būtų skelbiami netikri ar pagražinti faktai, o todėl, kad juose atsispindi dokumentus rengusiųjų pažiūros, įvykių vertinimas, jų veikla ir siekiai. Be to, perrašytas mašinėle protokolas gali skirtis nuo ranka rašyto originalo, kuriame gali likti istorikui įdomių ir reikšmingų smulkmenų.
Nekyla abejonių, kad pateikti faktai atitinka tikrovę - tai patvirtina dokumentai. Netikslūs gali atrodyti kai kurie skaičiai, bet ne todėl, kad dokumentų autoriai nežinojo tikrosios padėties. Atskiri struktūriniai vienetai ir padaliniai susisiekdavo per tarpininkus-ryšininkus. Todėl, pavyzdžiui, rinktinių vadai negalėjo tiksliai žinoti, kiek jie turi kovotojų ne vien konspiracijos sumetimais, bet ir dėl to, kad situacija labai greitai kito. Negalima sakyti, kad partizanų vadai nekontroliavo padėties. Iš skelbiamų dokumentų matyti, kaip greitai buvo atkuriami išardyti štabai, kaip dalinio veikimo rajone operatyviai buvo reaguojama į bet kokius įvykius.
Vykdyti valdžios funkcijas ir užtikrinti vadinamąją viešąją tvarką, nelegaliomis sąlygomis kovojant su priešu, praktiškai neįmanoma. To nesugeba padaryti ir legali valdžia, nuolat kovojanti su nusikaltėlių pasauliu. Partizanų garbei reikia pasakyti, kad jie stengėsi veikti kaip valdžios struktūros, operatyviai ir greitai reagavo į visus neleistinus, nusikalstamus veiksmus. Taip rinktinės vadas Žiedas kalba apie banditų grupės sunaikinimą, apygardos vadas liepia išsiaiškinti su kažkokio Simano grupe, įspėja kuopos vadą Apynį, kad nepažeistų tvarkos ir gyventojams neužtrauktų NKVD siautėjimų.
Spausdinami dokumentai nėra lygiaverčiai - vieni ypač vertingi (pvz., partizanų vadų susitikimų su užsienio atstovais protokolai), kiti turi daugiau pažintinę, negu informacinę reikšmę, tačiau visi jie padeda geriau suprasti nelengvą kasdieninį partizanų gyvenimą. Labai įdomus dokumentas Nr. 7. Jame užfiksuotas partizanų vadų susitikimas, kuriame dalyvavo garsusis NKGB infiltratas J. Markulis-Erelis. Nežinant Erelio vaidmens, kurį atskleidė J. Lukša, šį dokumentą galima laikyti įprastu partizanų susitikimo aprašymu, kokių buvo šimtai. Tačiau žinant kai ką daugiau apie šį asmenį, darosi aišku, kad J. Markulio iškelti klausimai nėra jau tokie „nekalti". Remdamiesi jais, KGB tyrė padėtį Pasipriešinimo judėjime. Ką jie išsiaiškino tą 1946 m. gegužės 29 d.? Visų pirma, kad kol kas dar nėra vieningo centro ir galima būtų jį kurti infiltravus savo žmones. Be to, jie daug ką sužinojo apie „Tauro" partizanų apygardą ir jos santykius su kaimynine Dainavos apygarda, susipažino su keletu vadų. „Nekaltu" pasiūlymu taikyti dvigubus slaptažodius, Erelis, nesukeldamas įtarimo, išprovokavo vieną „Tauro" apygardos vadą „išduoti" svarbią karinę paslaptį - būtent, kad „Tauro" apygardoje jie jau vartojami. Taigi suimti ryšininkai jau nebegalėjo išgelbėti nei pačių ryšininkų, nei partizanų, pasakydami tik vieną slaptažodį. Atskirai reiktų paminėti atsišaukimus. Juose iš dalies atsispindi politinė partizanų programa ir sąjūdžio siekiai.
Broliai lietuviai, Lietuvos laisvės kūrėjai. Kultūringo pasaulio yra pripažinta duoti laisvės ir nepriklausomybės visoms tautoms, kurios turėjo suverenitetą 1939 m. t. y., prieš karą. Rudasis okupantas jau galą gavo. Dabar mus sunkiai prispaudęs dar biauresnis raudonasis okupantas. Jis nenori tautoms laisvės, jis turi jas pavergęs, besąlyginiai jas išnaudoja, siekia imperialistinių tikslų, prisidengęs gražiu, neva darbininkų ir valstiečių užtarymo obalsiu. Raudonoji klika, žiaurūs Maskvos satrapai, eina prie galo, nes savo uždavinių - sunaikinti fašistus, atliko ir turi dabar patys dingti nuo žemės paviršiaus, nes XX a. Mes, visi lietuviai, labiausiai trokštame atstatyti Nepriklausomą savo tėvynę Lietuvą, nusikratant visokio plauko okupantus. Nelengva duona to, kuris stato pavojun savo brangiausią turtą: gyvybę, tačiau tai garbingas įsipareigojimas. Tad sveikinu kiekvieną, kuris nuoširdžiai suprato, rimto reikalo svarbą.
Mūsų Tėvynė pergyvena žiauriausio kruvino teroro priespaudos laikus. Šią žiaurią priespaudą kenčia visi lietuviai, visa Lietuva skęsta kraujo ir ašarų jūrose. Bet ypatingai ši kruvinojo teroro našta palietė mūsų brolius, kurie palikę savo tėviškes, tėvus ir atsižadėję visų laisvo piliečio teisių, kovoja su ginklu rankoje prieš mūsų kraštui daromą visokį piktą šalies pavergėjų ir jų bernų parsidavėlių, Tėvynės pardaviku. Jie paliesti skaudžiausiai, nes jie ne tik, kad neturi tėvų, namų ar bent kiek padoresnės pastogės, kenčia šaltį ir kitus kasdieninius nedateklius, bet jiems atimta ir reikalingiausias kenčiančiojo žmogaus sielai sustiprinti maistas bažnyčia. Nėra dvasios vadų, kurie sustiprintų juos religine praktika ir paruoštų juos amžinojon kelionėn mirštant. Bet mes turime dėkoti Aukščiausiąjam Dievui, kad gyvendami šiose nepavydėtinose sąlygose, mūsų kovojančių brolių tarpe, kuriems tėviškes, namus ir bažnyčią pavaduoja žalieji Lietuvos miškai, kunigą - Dvasios vadą vienos ar kitos grupės vadas ar šiaip sau kovotojas susipratęs katalikas. Šiandien mes ypatingai jaučiamės laimingi, kad mūsų apygardoje atsirado ir kunigas - didvyris, kuris mielai eina apaštalo kapeliono pareigas. Didžiausia spraga, kuri buvo iki šio laiko jaučiams, trūkumas dvasios stiprintojo, dvasios kėlėjo, nors nevisiškai, bet dalinai jau pašalintas. Atsižvelgiant į kovojančių skaičių ir dalinių užimamos teritorijus plotus, vienam kunigui nors ir tiek turint gerų norų ir energijos kaip mūsų kapelionas neįmanoma apeiti ir patenkinti visus Kovotojų dvasinius reikalus. Vien tik mūsų apygardoje reikalinga dar trijų kunigų kapelionų. Mes nereikalaujame ir negalime reikalauti, kad gyvenantieji oficialų gyvenimą ir dirbdami savo luomo pareigose kunigai mestų tiesiogines savo pareigas ir eitų pas mus dirbti, bet mes kviečiame kiekvieną kunigą lietuvį, kuriam gręsia pavojus būti kraugerių suimtam. Visa Lietuvos dvasiškija remkite mūsų teisingą kovą maldomis pas Aukščiausiąjį, kad jis laimintų mūsų žygius. Šiuo momentu ypatingai svarbu ir labai skubiai reikalinga Jūsų parama tai: Apygardos kapelionui kilnojamos bažnyčios altoriui įrengti, atliekant Šventų mišių auką būtiniausieji dalykai, kurių nuoširdžiai prašome mums neatsakyti. K a m ž a, K i e l i k a s /mažas su pilnu aprengimu/, K r y ž e l i s pastatomas altoriui, ž v a k i d ė s dvi nedidelės, M iš i o 1 ė 1 i s mažas B. M. V. Be to, Kovotojams aprūpinti ypatingai šiuo laiku jaučiamas didelis trūkumas ražančių.
Keturis metus kentėję vokiškosios okupacijos laikotarpį, dabar vėl pergyvenate dar skaudesnį bolševikinį terorą. Bolševikai, taip lygiai kaip ir vokiečiai visokiais būdais terorizuoja ir provokuoja mus. Bolševikai, siekdami pavergti mūsų mažą kraštą, stengiasi įpiršti jums blankus, kuriuose jūs pasirašytumėt dėkodami Stalinui už amžinos vergovės...
1987 m. gruodžio 9 d. Andrius Vyšniauskas (g. 1989 m. gruodžio 9 d. 2006 m. 2010 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų bakalauro studijas, o 2012 m. 2011-2012 m. buvo Ministro Pirmininko padėjėjas jaunimo politikai ir ryšiams su visuomene. Iki 2018 m. 2015-2020 m. 2020-2024 m. Seimo narys. 2020-2024 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, 2024 m. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Seimo nario Andriaus Vyšniausko teisinės neliečiamybės panaikinimo. Pasak N. Grunskienės, yra duomenų apie 19 atvejų, kai buvo galimai suklastoti ir Marijampolės savivaldybės administracijai pateikti dokumentai, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. Vyšniausko, kaip tarybos nario, patirtas išlaidas. Iškart po to, Andrius Vyšniauskas sustabdė narystę partijoje, pasitraukė iš frakcijos Seime seniūno bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario pareigų. TS-LKD prezidiumas, politiką išbraukė iš rinkimų sąrašo, tačiau A. Vyšniauskas dalyvavo rinkimuose vienmandatėje Marijampolės apygardoje.
Šie dokumentai, nors ir ne tiesiogiai susiję su Karolio Vyšniausko biografija, atspindi istorinį kontekstą, kuriame augo ir formavosi jo karta, bei jo profesinę sritį - medijų ir istorijos tyrinėjimą.
tags: #karolis #vysniauskas #gimimo #metai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
