Tinkama burnos higiena yra ne tik sveikos šypsenos, bet ir visos organizmo sveikatos palaikymo pagrindas. Sveikata prasideda nuo mažų įpročių, o vienas svarbiausių - tinkama burnos higiena. Prasta burnos higiena gali sukelti įvairias ligas ir uždegimus organizme, kurie gali paveikti mūsų artimiausią aplinką ir socialinius santykius. Nepakankama burnos higiena gali ne tik sukelti dantų problemas, bet ir paveikti imuninę sistemą.
„Tinkama burnos higiena ne tik palaiko sveikus dantis ir dantenas, bet ir prisideda prie geros viso organizmo būklės. Uždegimai, esantys burnoje - tokie kaip periodonto ligos - gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir priešlaikiniu gimdymu. Todėl sveika burna efektyviai mažina organizme esančią uždegiminę apkrovą“, - teigia odontologai.

Tėvai dažnai susiduria su klausimais: nuo kada pradėti valyti vaikų dantis ir kaip tai daryti teisingai? Dažnas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad kūdikiams nereikia rūpintis burnos higiena, kol neišdygsta pirmieji dantys. Iš tiesų, burnos priežiūra turi prasidėti dar prieš atsirandant pirmajam pieniniam dantukui.
Gera burnos sveikata prasideda dar prieš vaikui išdygstant pirmajam dantukui. Pirmuosius mėnesius rekomenduojama švelniai valyti kūdikio dantenas drėgnu marlės gabalėliu ar specialia švelnia šluoste. Tėvai turėtų valyti kūdikio dantenas švaria, drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbu prižiūrėti vaiko burnos ertmę. Dar neišdygus dantims tėvai turėtų valyti ir masažuoti dantenas. Taip bus užtikrinta švari ir sveika aplinka dygstantiems pieniniams dantukams.
Pirmąjį dantuką dažniausiai išvystame apie 6 mėnesių amžiaus. Nuo šio momento prasideda ir reguliari dantų priežiūra. Pasirodžius pirmajam dantukui jį reikia valyti sudrėkintu marliuku, kad būtų pašalintos visos apnašos. Vėliau galima valyti šepetėliu. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų).
Dantų valymas vaikams reikalauja ypatingo dėmesio, todėl svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones.

Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas. Pernelyg didelis fluoridų kiekis emalio vystymosi ir mineralizacijos metu gali sukelti fluorozę - nekariozinės kilmės dantų defektą, kuris yra negrįžtamas.
Fluoridas stiprina dantų emalį ir apsaugo dantis nuo ėduonies. Štai rekomendacijos dėl fluoro kiekio dantų pastoje pagal amžių:
| Amžiaus grupė | Fluoro kiekis dantų pastoje (ppm) | Rekomenduojamas pastos kiekis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Iki 3 metų | 0 (be fluoro) arba 500 ppm | Tik suvilgyti šerelių galiukus | Svarbu, nes mažieji dažnai linkę praryti dantų pastą. Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. |
| Nuo 3 iki 6 metų | 1000 ppm (gydytojui rekomendavus gali būti 1450 ppm) | Žirnio dydžio kiekis | Vaikas jau turėtų išmokti išspjauti pastą. |
| Nuo 6 iki 12 metų | 100 ppm (esant ėduonies pažeidimams - 1450 ppm) | 1-2 cm | Šiuo laikotarpiu dygsta nuolatiniai dantys. |
Keletas vaikiškų dantų pastų pavyzdžių, minimų šaltiniuose:
Kai vaikas paauga ir atsiranda daugiau dantų, verta įtraukti dantų siūlą ar specialius tarpdančių šepetėlius, kad būtų pašalintos maisto dalelės tarp dantų. Tačiau šias priemones reikia naudoti labai atsargiai ir padėti vaikams, kad šie nesusižeistų. Iki 12 metų patartina, jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik su tėvų priežiūra.
Burnos skalavimo skysčiai iki 6 metų amžiaus vaikams nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis. Skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskyrimu. Kaip papildomas priemones galima naudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį.
Dantis reikia valyti du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Tai užtikrina, kad maisto likučiai ir apnašos bus pašalinti ir burnos ertmė išliks švari. Vakarinis valymas yra itin svarbus, nes naktį burnoje mažėja seilių, kurios natūraliai valo dantis. Vaikai turėtų valytis dantis du kartus per dieną po dvi minutes. Kaip ir pirmaisiais gyvenimo metais, vaiko dantukus valykite bent du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą.
Valant vaiko dantis, reikia švelniai valyti visus paviršius - vidinius, išorinius ir kramtomuosius. Svarbu valyti sukamuoju judesiu, kad būtų pašalintos visos apnašos nuo dantų paviršiaus. 3-6 metų vaikams specialistai rekomenduoja mokyti taisyklingų valymo judesių (apvalūs ir braukiantys judesiai).
Pradiniuose etapuose tėvai turėtų patys valyti vaiko dantis, kadangi mažieji dar neturi reikiamų įgūdžių. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Tėvų pagalba reikalinga iki 6-8 metų amžiaus. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.
Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį. Vyresniems vaikams išvalius dantis, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vaikų dantų priežiūra yra itin svarbi, siekiant užtikrinti sveiką burnos ertmės vystymąsi ir užkirsti kelią galimoms problemoms ateityje. Deja, daugelis tėvų daro klaidas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių vaiko dantims.
Šis mokymosi procesas, žinoma, nėra lengva užduotis. Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, todėl dantų valymą galima paversti smagia veikla. Geriausias metodas - žaismingas požiūris: pasirinkite spalvingą, pasakų tematika dekoruotą dantų šepetėlį, naudokite vaikams patinkančio skonio dantų pastą ir įveskite valymą kaip bendrą šeimos ritualą.
Leiskite vaikui pačiam išsirinkti šepetuką, pastą, kartu išvalykite dantis mylimam vaiko žaislui, pažaiskite grimasų žaidimą veidrodyje, pagirkite, kokie balti tapo dantukai juos išsivalius. Svarbu, jog vaikas žinotų, kad dantų valymas yra neskausminga procedūra. Atvirkščiai, paverskite ją smagia pramoga! Galite įtraukti laiko matuoklį ar žaisti „dantų monstrų“ gaudynes, kur vaikas bando išvalyti „monstrus“ iš burnos.
Šis mokymosi procesas, žinoma, nėra lengva užduotis. Kaip tėvai, esame priversti naudoti skirtingas praktikas, kad pasisektų. Šlovė, teigiamas pastiprinimas ir tėvų pavyzdys yra svarbūs. Dainos, pasakos ar programėlės taip pat padeda. Vaikai mokosi iš pavyzdžio, todėl pasirūpinkite, kad patys rūpindamiesi savo dantimis rodytumėte gerą pavyzdį. Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir su vaikais reikia bendrauti skirtingai kiekviename amžiuje.

Šiuolaikinės technologijos dabar yra puiki pagalba. Pavyzdžiui, „Oclean X Ultra20“ gali būti ypač naudingas, nes suteikia vaikams garso grįžtamąjį ryšį realiuoju laiku valant dantis ir taip pat sukuria įspūdingas, mokomąsias valymo ataskaitas - taip ne tik padeda jiems išmokti teisingos technikos, bet ir motyvuoja žaismingu būdu.
Elektriniai ir garsiniai dantų šepetėliai gali būti ypač naudingi mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kurių smulkioji motorika dar nėra arba nebėra optimali. Garsinė technologija užtikrina švelnų, bet efektyvų valymą, padeda pašalinti apnašas net sunkiai pasiekiamose vietose. Nešiojami burnos irigatoriai, tokie kaip „Oclean W10 Lite“, taip pat gali būti idealūs keliaujant: jų plonas dizainas ir aukšto dažnio pulsacija efektyviai pašalina maisto likučius, net kelionės metu.
Su šių prietaisų pagalba vaikai gali patirti dantų valymą kaip teigiamą patirtį su vibruojančiais judesiais, žaismingu būdu. Tokie tipai kaip „Oclean X Pro20“ yra ypač efektyvūs: dėl pritaikomų animacijų ir žaismingos statistikos vaikai mielai savarankiškai atlieka kasdienę rutiną.
Pirmasis vaiko apsilankymas pas gydytoją odontologą turėtų įvykti apie pirmąjį gimtadienį. Išdygus pirmajam dantukui patartina vaiką atvesti pas gydytoją odontologą pirmajai apžiūrai. Odontologai dažnai rekomenduoja, kad tėvai pasiimtų vaiką su savimi į dantų procedūras, kad vaikas priprastų prie aplinkos ir nebūtų nustebęs, kai jam teks sėsti į kėdę. Tokiais atvejais specialistai stengiasi žaismingai parodyti vaikui, kokius įrankius naudoja ir kad procedūrų nereikia bijoti.
Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnio pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą ir pasitikrinti dantis reikia kas šešis mėnesius.

Įspėjamieji ženklai gali būti blogas burnos kvapas, dantų jautrumas, dantenų kraujavimas, arba jei vaikas vengia kramtyti ar skundžiasi valgydamas. Baltos arba rudos dėmės ant pieninių dantų taip pat gali rodyti prasidedantį kariesą. Jei vaikas čiulpia nykštį, kvėpuoja per burną ar griežia dantimis, tai taip pat gali būti priežastis odontologinei apžiūrai. Dantenų uždegimas (gingivitas) ir apydančio audinių uždegiminė liga (periodontitas) gali pasireikšti ir vaikystėje.
Be reguliarių apžiūrų, odontologijos klinikoje atliekamos ir kitos procedūros:
Vaikų ir paauglių burnos higiena atlieka itin svarbų vaidmenį išsaugant dantų ir dantenų sveikatą bei bendrą organizmo gerovę. Ankstyvame amžiuje formuojasi įpročiai, galintys lemti burnos sveikatą visam gyvenimui. Svarbiausia yra sukurti gerus higienos įpročius nuo ankstyvos vaikystės, vengti dažniausiai daromų klaidų ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.