Karas, motinystė ir moters vaidmuo: nuo istorinių lūžių iki šiandienos realybės
Karas, nepriklausomai nuo laikmečio, palieka neišdildomą pėdsaką tiek visuomenės struktūroje, tiek atskiro individo gyvenime. Plataus masto karui tęsiantis, daliai Ukrainos moterų seksas tampa vienintele preke, kurią jos gali pasiūlyti mainais į išlikimą. Intymų masažą kariškiams Liza lygina su karo psichologija: dirbdama kaupia ne tik pinigus, bet ir patirtį, kurią ruošiasi panaudoti karo traumų gydymui. Vis dėlto šis darbas mažina Lizos pasitikėjimą vyrais.
Per pastarąjį dešimtmetį buvęs industrinis centras virto kariniu logistikos mazgu ir vieta, kur kariai ilsisi po kovų fronte. Kramatorskas kartais vadinamas meilės miestu, o tai geriausiai iliustruoja ši scena: į stotį iš sostinės atvyksta traukinys, pramintas „Kyjivas-Karas“, ir iš jo išlipusias moteris pasitinka išsikvepinę, pasipuošę vyrai su rožių puokštėmis. Tačiau karas privertė daugumą didžiausių Kramatorsko gamyklų nutraukti veiklą, tad mieste liko paslaugos, reikalingos kariams, įskaitant intymių masažų salonus, viešnamius ir galimybę išsikviesti sekso darbuotoją į apkasus.
Pirmieji Lietuvos Gyventojai | Nuo ledynmečio iki grobiamųjų žygių
Istorinė perspektyva: mados ir lyčių lygybės pokyčiai
Karų istorija moko: karinių konfliktų paveiktose vietovėse smurtas artimoje aplinkoje labiau paplitęs, nuo jo dažniausiai kenčia moterys ir vaikai. Pirmasis pasaulinis karas, nusinešęs kas septinto vyro gyvybę, situaciją pakeitė kardinaliai. „Po karo mada pasikeičia revoliuciškai. Moterys nešiojo korsetus, jos buvo labai trapios. Feminizmas atsisako korsetų ir moterys bent jau pradeda diskutuoti apie savo padėtį visuomenėje ir tuo pačiu pradeda keisti kostiumą“, - pasakoja menotyrininkė Taira Žilinskienė.
| Laikotarpis | Pagrindinis moters vaidmens pokytis |
|---|---|
| Prieš I pasaulinį karą | Patriarchalinė kontrolė, korsetai, namų ruoša. |
| Tarpukaris | Ekonominė laisvė, sutrumpėję sijonai, „La garconne“ mada. |
| Sovietmetis | Priverstinis įdarbinimas, dviguba našta (darbas ir šeima). |
Sovietinis palikimas ir šeimos politika
Sovietinis režimas niekada nemėgino iš esmės pakeisti patriarchalinių stereotipų apie vyrų ir moterų vaidmenis. Moterys patyrė dvigubą naštą ir dvigubą diskriminaciją. Valstybiniame darbe moterys jos buvo trečdaliu mažiau apmokamos darbuotojos, o namuose jų laukė ilgos namų ruošos valandos, vaikų priežiūra ir labai dažnai valstybės nepripažįstamas smurtas. „Tas stalinistinis lyčių lygybės modelis, taikomas tik moterims, buvo įgyvendinamas iki 1955 m., o vėliau lyčių lygybė tapo formalia“, - teigia istorikė dr. Dalia Leinartė.
Motinystės iššūkiai ir asmenybės tipai
Nuo vaikystės mokomės, ką reiškia būti moterimi. Pirmas moteriškumo pavyzdys, aišku, yra motina. Jei ji moko, kaip „miela mergaitė“ turi sėdėti ir kalbėti, iš „mielų mergaičių“ išauga „mielos moterys“, kurių pagrindinis tikslas - pateisinti aplinkinių lūkesčius. Kaip sako S. Vizgaudienė, nėštumas moteriai yra visiškai nauja būsena. „Susidūrus su nauja, anksčiau nepatirta būsena, nerimas atsiranda natūraliai. Tai yra sveikas dalykas. Būtent čia, anot specialistės, svarbiausia tampa psichologija.“
Pagrindiniai moterų psichologiniai tipai:
- Našlaitėlė: nuolat ieško atramos ir jaučiasi nesaugi.
- Supermama: įsitikinusi, kad privalo aukotis dėl kitų lūkesčių.
- Barbė: savo gyvenimą skiria kovai už jaunystę ir grožį.
- Keliautoja: vertina permainas ir vengia rutinos.
- Kariautoja: drąsiai gina savo įsitikinimus ir nepripažįsta kompromisų.
- Šamanė: priima save tokią, kokia yra, ir atranda gyvenimo džiaugsmą.
Kiekvienas moterystės aspektas gali kuo nors pasitarnauti. Svarbiausia - iš kiekvieno tipažo galima paimti tai, kas geriausia, ir išvengti spąstų, kurie gresia prisirišus prie vieno kurio stereotipo. Šitaip kasdien vis labiau priartėsime prie šamanės, kuri moka džiaugtis gyvenimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
