Šeimos santykių iššūkiai: teisiniai, religiniai ir asmeniniai aspektai
Šeimos kūrimas - labai svarbus ir atsakingas žmogaus gyvenimo žingsnis. Šeimoje susiduriama su įvairiomis patirtimis ir iššūkiais, kurie apima tiek teisinius, tiek dvasinius, tiek asmeninius aspektus. Kartais tenka rinktis tarp asmeninės gerovės ir bandymo prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių ar susiklosčiusių aplinkybių.
Sugyventinių teisės ir būsto klausimai
Gyvenant su sugyventiniu, kurio vardu yra sudaryta būsto nuomos sutartis, kyla daug klausimų dėl teisių ir pareigų. Civilinio kodeksas nustato, jog gyvenamosios patalpos nuomotojas nuomos sutartimi įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas - naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog šeimos nariai, kurie gyvena kartu, turi tokias pat teises bei pareigas, kaip ir nuomininkas.
Ypatingai sudėtinga situacija susiklosto, kai sugyventinis, kuris nėra nuomos sutarties šalis, siekia iškeldinti partnerį. Pavyzdžiui, "Sveiki gyvenu su sugyventiniu, buto nuomos sutartis jo vardu, turime bendra vaika,ar jis turi teise mane su nepilnamečiais isvaryti iš buto?" Arba situacijoje, kai ilgametis sugyventinis, kuris išsiskyrė, grįžta į būstą. "Gyvenome su sugyventiniu 22 m. Išsiskyrėme prieš 4 m. Likau gyventi bute, kuris oficialiai priklauso sugyventinio tėvui. Ar turi teisę buvęs sugyventinis vaikščioti į mano namus be mano žinios ar sutikimo? Bute gyvename dviese su sūnumi (sūnus) sugyventinio vaikas. Atėjęs sugyventinis psichologiškai smurtauja, dabar sugalvojo grįžti į butą ir gyventi jame. Kaip šioje situacijoje elgtis?" Tokiais atvejais, "kas gali gyventi būste sprendžia jo savininkas arba jo įgaliotas asmuo." Leidimui gyventi kol susirasite būstą jums reikia tartis su būsto savininke.
Kai nuosavybės teisės yra aiškios, situacija tampa paprastesnė. "Kaip iškraustyti vyrą iš namų? Teisiškai išsiskyrę jau apie 4 mėnesius. Namas buvo tėvų padovanotas, ir popieriuose oficialiai priklauso tik moteriai." Jeigu asmuo smurtauja ir yra nepageidaujamas moters nuosavybėje ji turi skambinti 112, ir informuoti pareigūnus apie smurtą. Taip pat savininkas turi teisę pasikeistų durų spyną ir neįsileisti nepageidaujamo asmens.
Tačiau kartais kyla klausimų ir dėl deklaruotos gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui: "As mano vyras ir vaikas nepilnai metuku laiko yra. Ir mes esame registruoti pas vyro mama tačiau ten nes negyvename. Labai domina ar vyro mama gali mus isregistruoti is namu be musu sutikimo."
Šeimos santykių krizės ir smurtas
Šeimos santykiuose pasitaikančios krizės, smurtas ir psichologinis spaudimas gali suardyti asmens savigarbą ir pasitikėjimą savimi. "Esu 33 metų moteris, auginu sūnų 9 metų. Bet niekaip nesiliauja mano mamos manęs žeminimas, menkinimas. Tai tęsiasi visą gyvenimą, bet dabar jau esu pasiekusi tą lygį, kai nebenoriu turėti su ja nieko bendro. Nes matau kad kitaip iš jos neišslaisvinsiu." Tokiais atvejais svarbu atpažinti problemas ir ieškoti pagalbos. "Psichologiškai jis mane išsiurbia. Jam visi blogi. Klausimas ar toks žmogus gali pasikeisti?" Žmogus gali pasikeisti, jeigu jis tik pats to nori, jūsų noro šiuo atveju neužteks.
Smurtas gali būti įvairus: fizinis, psichologinis. "Patiriu psichologinį, fizinį smurtą. Gyvenime nebėra kelio tik išsiskirti." Smurto negalima toleruoti, patiriant ar matant smurtą reikia nedelsiant skambinti 112, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Svarbu kreiptis pagalbos: "Prašau padėti nebegaliu šitaip kentėti."
Kartais smurto ir nesutarimų aplinkoje kenčia ir vaikai. "Vyskta nuolatiniai barniai, naudoja psichologinį smurtą, varo iš namų, rėkia prie vaiko, dažnai išgėrinėja, baisu palikti vaiką su tėvu viena, nes ir palikus sugeba išgerti. Žlugdo visiškai savigarbą ir pasitikėjimą savimi." Tokiais atvejais, "vaikai sako palikti tuos namus nes nieko gero ir nebus." Su tokiais klausimais, "Pasikonsultuokite su Vaikų teisių apsaugos skyriumi."
Dilemos kyla ir dėl išplėstinės šeimos įsikišimo į santykius. "Man 27m. Su vyru turime beveik metų mergytę. Mano vyro tėvai yra išsiskyrę, tėtis užsienyje, o mama (anyta) gyvena šalia esančiame name, kuriame gyvenau ir aš prieš susituokiant, susilaukiant dukros. Viskas kaip ir gerai, tik nuo pirmų dienų, mano požiūriu, anytos dėmesingumas yra perdėtas, tiek mano dukrai, tiek vyrui." "Nenoriu su ja apskritai jokio kontakto, bet suprantu,kad tai veda į skyrybas." Tokios situacijos reikalauja asmeninių ribų nustatymo ir, jei reikia, profesionalios pagalbos. "Vyras ragina kreiptis pagalbos ir tvarkytis su savimi, nes įtampoje negyvens."
Vaikų teisės ir išlaikymas
Tėvų atsakomybė už vaikus išlieka nepaisant santykių pasikeitimų. "Sveiki, žmona su vaikais gyvena krizių centre ar aš turiu galimybę aplankyti vaikus?" Tokiu atveju, "kreipkitės į Krizių centrą telefonu." Po skyrybų, "Teismo nutarimu sūnus turi gyventi su tėvu, dukra su motina. Faktiškai abu vaikai su manim gyvena." Jei faktinės aplinkybės neatitinka teismo nutarties, "turite kreiptis į teismą, kad faktinės aplinkybės atitiktų teismo nutartį, kad nusistatyti sūnaus gyvenamąją vietą su savimi." Taip pat, "Jūs privalote teikti savo vaikui išlaikymą."
Vaikų išlaikymas yra privalomas, net ir esant santuokoje. "Laba diena, norejau pasidometi jai esi santokoje ar galima vyra paduoti vaiko islaikymui elementams, nes rado meiluze ir nenori dabar islaikiti vaiko." Tėvų pareigos apima ne tik materialinį išlaikymą, bet ir tinkamą auklėjimą. "VAIKŲ AUKLĖJIMAS. Pirmiausia ir svarbiausia, katalikų tėvų pareiga - pasirūpinti kūdikio Krikštu. Negalima jo atidėlioti. Laiku vaikus paruošti pirmai išpažinčiai ir Šv. Sekmadieniais ir šventadieniais kartu su vaikais dalyvauti Šv. Mišiose."
Tėvams, norintiems persikelti su vaiku, svarbu žinoti apie galiojančias taisykles. "Sveiki, esu išsiskyrusi 8 metai. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su manimi. Ar galiu su vaiku Lietuvoje išvykti gyventi į kita miesta?"
Gimstamumo reguliavimas ir Bažnyčios pozicija
Katalikų Bažnyčia turi griežtą poziciją dėl gyvybės perdavimo. "VAIKŲ GIMDYMAS. Pagrindinis santuokos tikslas - gyvybės perdavimas, todėl sutuoktiniai neturi teisės užkirsti kelia naujai gyvybei, nutraukdami intymius santykius vartodami kontraceptines priemones, kliudančias gyvybei prasidėti, nužudyti vaisių. Visi šie dalykai yra priešingi prigimčiai ir todėl nusikalstami." Bažnyčia laikosi nuomonės, kad "vaisius laikomas žmogumi nuo pat prasidėjimo momento." "Bažnyčia visus, darančius abortus ar prie jų prisidedančius, baudžia ekskomunika (neleidžia naudotis Bažnyčios teikiamais dvasiniais patarnavimais)." "Reguliuoti gimstamumą galima tik natūraliu būdu: tai yra vyrui ir žmonai susitarus tam tikrais laikotarpiais, kada didžiausia tikimybė pastoti, atsisakyti intymių santykių. Tam reikia gerai žinoti moters menstruacijų ciklą." "Jaunos šeimos turėtų būti gerai susipažinusios su natūraliu šeimos planavimu - Bilingso metodu (E. Bilings „Bilingso metodas” Kaunas 1992 m. ir A. Cappela „Gyvybės kelias”, Kaunas 1992 m.)."
Paveldėjimo ypatumai
Mirus artimiesiems, paveldėjimo klausimai gali tapti painūs, ypač kai nėra testamento. "Mirus mamai, likome 3 paveldėtojai. Testamento ji nepaliko. Iš karto po laidotuvių pridavėme pareiškimus dėl turto padalijimo." Svarbu žinoti terminus ir tvarką: "kada reikia notarei pristatyti nepriklausomo turto vertintojo vertinimą? Ar kartu su pareiškimu, ar dar galime dabar pristatyti kol turtas nepadalintas? Svarstau ar nepavėlavom." Tokiais atvejais, "kreipkitės į notarą dėl šių klausimų" arba "konsultuokitės su notarais."
Deklaruota gyvenamoji vieta neturi įtakos paveldėjimo teisėms. "Sveiki, mirė mama, mes du broli aš deklaruotas mamos bute, brolis ne, kam atiteks butas? Testamento nebuvo. Laba diena, deklaracija neturi jokios reikšmės, abu turite tokias pačias paveldėjimo teises." Turto klausimai dažnai tampa santuokos brandos ir pasitikėjimo išbandymu. "Atrodo, apie turtą meilės šventėje ir atmosferoje kalbėti nederėtų, tačiau, būtent, kalbėjimas apie tai ir rodo santuokos brandą, pasitikėjimą tarp sutuoktinių." "Juk joje bus įgyjamas turtas, kuriami namai, verslai, auginami vaikai. Tai yra dviejų gyvenimų ne tik dvasine, bet ir materialia forma sujungimas."
Bažnytinės santuokos reikšmė ir reikalavimai
Katalikų Bažnyčioje santuoka yra sakramentas, reikalaujantis išsamaus pasirengimo ir atitinkantis griežtas kanonines sąlygas. "Santuokinį ryšį tarp vyro ir moters palaimina pats Dievas." "Šv. Rašto Pradžios knygoje skaitome, kad Dievas, sutvėręs pirmąją žmonių porą ir ją palaiminęs, tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, apgyvenkite žemę, užvaldykite ją…” (Pr. 1, 28). Ten pat sakoma: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos ir du taps vienu kūnu” (Pr. 2, 24)." Jėzus patvirtina šį principą: "Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus te neperskiria."
Ortodoksų Bažnyčios požiūris
Ortodoksų Bažnyčia taip pat turi savo santuokos taisykles. "Apaštalas Paulius teigia, kad tuoktis reikia „tik Viešpatyje“. Iš to išplaukia Ortodoksų Bažnyčios norma, kad santuokos sakramentą įmanoma priimti tik su krikščionimi." Leidžiama ortodoksų tikėjimą išpažįstančio asmens santuoka su asmeniu, išpažįstančiu katalikų, protestantų, sentikių arba nechalkedoninių Bažnyčių (armėnų, koptų) tikėjimą. "Visos Ortodoksų Bažnyčios lygiu santuokos galiojimo sąlygas yra apibrėžęs Šventasis ir Didysis Kretos susirinkimas (2016 m.)."
Santuokos negaliojimas ir skyrybos Bažnyčioje
Nors Bažnyčia skelbia santuokos nesuardomumą, yra išimčių. "Santuokos pripažinimas negaliojančia (anuliavimas). Santuokos kanoninės galios netekimo pripažinimas (skyrybos)." "Sutuoktinis gali vėl tuoktis bažnyčioje tik tapęs našliu/našle arba jei santuoka anuliuojama bažnytinio teismo metu." "Iš viso pasauliečiui sudaryti santuoką gali būti leista tris kartus, dvasininkui - tik vieną kartą, iki šventimų." "Nustačius kurią nors iš šių sąlygų, pripažįstama, kad santuoka nebeįmanoma, tokiu atveju gali būti leisti sudaryti antrą arba trečią santuoką (nors tradiciškai mirties atveju kilnesniu keliu laikoma našlystė)." "Paprastai tokios bylos metu nustatoma kaltoji pusė, nekaltajai leidžiama sudaryti naują santuoką, o kaltajai pusei gali būti paskirtos sankcijos, pavyzdžiui, draudimas tam tikrą laiką sudaryti santuoką." "Pilnai visas kanonines sąlygas gali paaiškinti vietos kunigas." "Santuokos anuliavimo arba skyrybų bylas nagrinėja vyskupijos bažnytinis teismas nustatyta tvarka."
Pasirengimas bažnytinei santuokai
Pasirengimas santuokos sakramentui yra privalomas. "Paprastai sutuoktiniai visada praeina tam tikrą pasiruošimą santuokai, kuris gali turėti skirtingas formas - arba kaip pokalbiai su kunigu, arba formalūs kursai būsimiems sutuoktiniams." "Sužadėtinių kursai privalomi visiems." "Norintieji susituokti Katalikų Bažnyčioje turi prisistatyti savo parapijoje bent 5 mėnesiai iki numatytos datos ir dalyvauti pasirengimo šiam sakramentui programoje." "Šeimos centre abiejų jaunųjų dalyvavimas būtinas." "Prieš jungtuves būtina atlikti išpažintį ir gauti nuodėmių atleidimą. Tada santuokos sakramentas atneš Dievo palaimą."
Kyla klausimų ir dėl minimalių reikalavimų: "Vienur raso, kad uztenka buti tiesiog pakrikstitam, kad galetum susituokti baznycioje, o kitur, kad reikai buti dar ir pirma komunija priejus, o dar kaikur dar ir dermavojimo reikia? Taip, kad informacijos internete daug, pasimeciau ir nebezinau, tai kaip gi ten yra vis del to?" Atsakymas: "Labai priklauso nuo to kunigo, pas kuri tuoksies.. Mūsiškis nori kad būtume krikštyti ir priėję komuniją.. Kitiem užtenka tik krikšto.." Tad "labai pritariu nueik arba pasiskambink i baznycia kurioje noretum tuoktis ir paklausk, ko Jiems reikia."
Su kunigu dėl santuokos patartina susitikt ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamos datos. Pirmam susitikimui gali reikti turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Turint visus reikiamus dokumentus (asmens tapatybės dokumentą, Krikšto pažymą, Šeimos centro pažymą, leidimą tuoktis už parapijos ribų, jei tuokiatės ne vieno iš sužadėtinių parapijoje) susitinkama antrą kartą. Jo metu baigiama pildyti apklausos anketa, aptariami iškilę klausimai, paraginama atlikti išpažintį. Pasirengimas Santuokos sakramentui vyksta parapijoje, kurioje santuoka bus laiminama. Jei sužadėtiniams tai neįmanoma, jie gali pasirengti parapijoje, kurioje gyvena.
Santuokos sakramento sudarymas
Santuokos sakramentą, kurį suteikia Bažnyčia, tai Dievo ir liudytojų akivaizdoje vyro ir moters duota priesaika visą gyvenimą vienas kitą mylėti, gerbti, susilaukti vaikų bei juos krikščioniškai ugdyti. Santuoka sudaroma visam gyvenimui ir negali būti nutraukiama. "Santuokos sakramento simboliai: priesaika ir žiedas. Priesaika - tai laisvas, tvirtas, Dievo ir žmonių akivaizdoje viešai paskelbtas pasižadėjimas vienas kitam visada išsaugoti ištikimybę, laimėje, varge, sveikatoje ir ligoje - visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti." "Santuokos sakramentą vienas kitam Dievo akivaizdoje teikia prisiekiantys sužadėtiniai. Kunigas arba diakonas tik vadovauja ceremonijai, Bažnyčios vardu priima sutuoktinių sutikimą ir suteikia palaiminimą."
Jungtuvių dieną, išvykstant į bažnyčią, dera prašyti, kad tėvai jaunavedžius palaimintų. Priesaikos tekstas: "Aš (sakomas savo vardas) imu tave (sakomas būsimo sutuoktinio vardas) savo žmona ir prisiekiu visada būti tau ištikimas: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu. Aš, N., imu tave, N., savo vyru ir prisiekiu visada būti tau ištikima: kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims,- visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu."
Santuokos vieta yra bažnyčia arba koplyčia. "Sakramentas neteikiamas ne maldos namų vietose." "Jungtuvės laiminamos savo parapijoje, kur bent vienas iš besituokiančiųjų turi nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą (laikinoji gyvenamoji vieta yra vieta, kur asmuo gyveno bent tris mėnesius). Tokiu atveju leidimo tuoktis už parapijos ribų nereikia."
Yra ir jubiliejinių palaiminimų tradicija. "Katalikų Bažnyčia oficialiai numato du jubiliejinius bažnytinės santuokos palaiminimus - 25 ir 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų proga."
Pagrindinės bažnytinės santuokos kliūtys
Norint sudaryti bažnytinę santuoką, sužadėtiniai turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir neturėti kanoninių kliūčių. "Yra tam tikrų apribojimų, kurių turite laikytis, ir reikalavimų, kuriuos turite įvykdyti, kad galėtumėte susituokti su savo partneriu." "Santuoka, pirmiausia yra juridinis aktas, sudaromas tarp teisiškai veiksnių vyro ir moters, kurie susitaria gyventi bendrą gyvenimą. Siekdami pačios prigimties nustatytų tikslų: santuokinio gėrio ir vaikų gimdymo bei auklėjimo. Katalikams šis aktas yra galiojantis tik tuo atveju, jei jis yra sudarytas Katalikų Bažnyčios nustatytu būdu." "Negalite susituokti, jei jūs ar jūsų partneris yra susituokę su kitu asmeniu, ir ši santuoka vis dar galioja (poligamijos prevencija)."
Pagrindinės santuokos kliūtys:
- Amžiaus trūkumas. Lietuvoje leistinas amžius santuokai 18 metų. Jei nori tuoktis jaunesni, jie turi gauti teisėjo leidimą, tėvų sutikimą ir bažnytinės vyresnybės dispensą.
- Lytinis nepajėgumas. Tai fizinis ir psichinis nepajėgumas atlikti lytinį aktą (impotentas). Ši kliūtis nedispensuojama. Jei paaiškėja, kad lytinis nepajėgumas buvo prieš santuokos sudarymą, sudaryta santuoka yra negaliojanti. Jei lytinis nepajėgumas atsiranda vėliau, santuoką sudarius - ji yra galiojanti.
- Santuokinis ryšys. Jokiu būdu negalima tuoktis su vedusiu (ar ištekėjusia), priėmusiu Santuokos sakramentą, jei jo (jos) sutuoktinis tebėra gyvas.
- Skirtingas kultas. Tuokiantis krikštytam asmeniui su nekrikštytu, reikalinga bažnytinės vyresnybės dispensija.
- Kraujo giminystė. Leistina iki ketvirtojo laipsnio šoninėje linijoje, t. y. tarp pusbrolio ir pusseserės.
- Svainystė. Draudžiama tuoktis vyrui su mirusios žmonos artimais giminėmis (jos motina ar dukterimi), o žmonai su artimais vyro giminėmis (jo tėvu ar sūnumi).
- Įstatyminė giminystė. Negali tuoktis tėvai su savo įvaikiais, įbroliai su įseserėmis. Šios kliūties pagrindas - padorumas.
- Aukštieji šventimai.
- Vienuoliniai įžadai. Neturi teisės tuoktis vienuolis ar vienuolė, padarę amžinuosius skaistybės įžadus.
- Pagrobimas. Santuoka su tuo tikslu pagrobta moterimi bus negaliojanti. Kliūties pagrindas - asmens laisvos valios varžymas.
- Nusikaltimo kliūtis. Jei kas, norėdamas susituokti su kitu asmeniu, nužudytų jo arba savo sutuoktinį, ar kokiu nors būdu prie to nužudymo prisidėtų, jo nauja santuoka būtų negaliojanti.
- Viešo padorumo kliūtis. Orumas ir viešas padorumas reikalauja, kad gyvenantys santuokinį gyvenimą netikroje santuokoje (susidėję) nesusirištų santuokiniais ryšiais su kitos šalies artimaisiais, pvz.: vyras negali vesti savo sugyventinės dukters.
Jei atlikote vestuvių ceremoniją nesilaikydami reikalavimų ir apribojimų, santuoka nelaikoma teisiškai pripažinta.
Civilinė santuoka ir Bažnyčia
Pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus, kiekviena santuoka turi būti užregistruota valstybinėje įstaigoje. Tai civilinė santuoka. Tokiu būdu sudaryta santuoka nėra sakramentas. "Krikščionys, sudarę tik civilinę santuoką, neturi teisės gyventi santuokinį gyvenimą. Kad galėtų naudotis sutuoktinių teisėmis, jie privalo priimti Santuokos sakramentą." "Katalikai susituokę tik civiliškai ir gyvenantys santuokinį gyvenimą, neturi teisės naudotis Atgailos sakramentu, jei nemano pataisyti savo gyvenimo, negali priimti Šv. Komunijos. Katalikai, gyvenantieji tik civilinėje santuokoje, negali būti Krikšto tėvais nebent tik Krikšto liudininkais. Jiems nedraudžiama lankyti bažnyčią, dalyvauti Šv. Mišių aukoje, melstis, daryti gerus darbus, esant mirties pavojui - šauktis kunigo."
Nusprendusiems tuoktis ir Civilinės metrikacijos biure, ir bažnyčioje, pirmiausia reikia pagalvoti apie terminus. Prašymą metrikacijos biure galima pateikti likus mėnesiui iki vestuvių, o bažnyčioje - likus mažiausiai trims mėnesiams iki santuokos.
Pagalbos paieškos
Daugelis situacijų, susijusių su šeimos santykiais, reikalauja profesionalios pagalbos. Nesvarbu, ar tai būtų teisinės konsultacijos, psichologinė pagalba, ar parama smurto aukoms. "Reikia pagalbos neturiu kur eiti su vaikais." Jei patiriate smurtą ar psichologinį spaudimą, nedvejodami kreipkitės. "Smurto negalima toleruoti, patiriant ar matant smurtą reikia nedelsiant skambinti 112, nes tai yra žmogaus teisių pažeidimas." "Mūsų centras apgyvendinimo paslaugų neteikia. Kreipkitės į Šeimos krizių centrą telef.:861362240." Jei sūnus patiria psichologinių traumų mokykloje, "mums labai reikalinga skubi psichologinė pagalba, kur galėtumėm kreiptis?" Dėl psichologo pagalbos ar sudėtingų šeimos situacijų, daugelis institucijų ir specialistų ragina "susisiekite telefonu dėl konsultacijos".
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
