Kaip žinoti, ar nėštumas vystosi gerai: požymiai ir svarbiausi etapai

Paprastai sužinojus apie nėštumą, apima didžiulis džiaugsmas. Tačiau, praėjus euforijai, iškyla daugybė klausimų. Vienas jų - kaip tinkamai pasirūpinti dar negimusiu vaikučiu ir kaip sužinoti, ar nėštumas vystosi gerai? Šiame straipsnyje aptarsime požymius ir būdus, kurie padės stebėti nėštumo eigą ir užtikrinti, kad viskas klostosi sėkmingai.

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Ankstyvieji Nėštumo Požymiai: Kūno Signalai

Nėštumo pradžia dažnai pasireiškia įvairiais požymiais, kurie signalizuoja apie vykstančius hormoninius ir fiziologinius pokyčius moters organizme. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, tačiau atminkite, kad kiekvienas nėštumas yra individualus, tod todėl simptomai gali skirtis.

• Krūtų jautrumas: Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta.
• Nuovargis ir mieguistumas: Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos.
• Rytinis šleikštulys: Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Toks nėštumo požymis gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.
• Skonio pojūčių pasikeitimas: Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais.
• Uoslės pokyčiai: Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai.
• Implantacinis kraujavimas: Pasitaiko ne visada ir gali kiek suklaidinti. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta.
• Emociniai pokyčiai: Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Dalis moterų nepatiria jokių nėštumo simptomų.

Nėštumo Savaitės: Vystymosi Etapai

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Pirmasis Trimestras (1-12 savaitės)

• 1-2 savaitės: Iškart po mėnesinių moters organizmas pradeda ruoštis apvaisinimui - brandina naują kiaušialąstę. Apytiksliai po dviejų savaičių kiaušidėse kiaušialąstė jau subrandinta, spermatozoidui prasiskverbus į kiaušinėlį įvyksta apvaisinimas. Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai, tokie kaip vėluojantis ciklas, pykinimas, silpnumas ir pan.
• 3 savaitė: Tęsiasi implantacija - kiaušinėlis galutinai įsitvirtina kraujo priplūdusioje, pastorėjusioje gimdos sienelėje. Moteris gali nežymiai kraujuoti.
• 4 savaitė: ILGIS apie 1 mm, beveik kaip aguonos grūdelis! Šios savaitės pabaigoje pradeda pulsuoti kraujagyslių lankai. Toje gimdos vietoje, kurioje į gimdos sieną įauga gemalo gaureliai, pradeda formuotis placenta, per kurią vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Taip pat atsiranda rankų, kojų, akių, uoslės ir burnos darinių bei ausies pūslelių užuomazgos. Placenta įsitvirtina gimdos sienelėje, toje pačioje vietoje, kur prisitvirtinęs ir gemalas. Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę. 4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Jausmas panašus į stiprų priešmenstruacinį sindromą (PMS). Taip pat pastebimos vėluojančios menstruacijos, jaučiamas silpnumas, šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Gali būti jaučiamas krūtų paburkimas, skausmas, dubens skausmai. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema. Savaitės pabaigoje gemalas yra 0.150 mm ilgio. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos.
• 5 savaitė: Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai, kurie keisis iki pat nėštumo pabaigos. Šuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL. Jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis. Šiame etape embrionas tęsia savo vystymąsi.
• 6 savaitė: 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Vis dar jaučiamas rytinis šleikštulys, pykinimas, vėmimas. Taip pat dažnai juntamas vangumas, silpnumas. Paburkusios, jautrios krūtys, krūtinės niežulys. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.
• 7 savaitė: Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį, nors ji dar labai maža (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Kaip ir 4-6 savaitę, taip ir 7-ąją išlieka tie patys nėštumo simptomai - pykinimas, krūtų jautrumas, svorio augimas/kritimas (šiek tiek numesti svorio nėštumo pradžioje yra normalu). Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm).
• 8 savaitė: 8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. 8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Gali būti jaučiamas stiprus nuovargis, energijos trūkumas, suprastėti miegas, atsirasti nuotaikų kaita. Taip pat 2 nėštumo mėnesio pabaigoje galite pastebėti, jog didėja apimtys, apatiniai drabužiai darosi ankštoki. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. Be to šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl turite būti itin atsargios! Pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes. Ankstyvojo nėštumo metu padidėjęs hormono progesterono kiekis atpalaiduoja lygiuosius ir virškinamojo trakto raumenis, todėl gali labiau pūsti pilvą, jaustis sunkumas, burbuliavimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Taip pat gali stipriai kankinti nuotaikų kaita, keistos užplūstančios mintys.
• 9-12 savaitės: Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
• 10 savaitė: 10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Toliau sėkmingai auga svoris, kuris parodo, kad vaisius vystosi tinkamai. Jeigu kūno svoris vis dar išliko toks pats ar net sumažėjo, kreipkitės į gydytoją. Spartus gimdos padidėjimas (dabar ji tokio dydžio lyg greipfrutas) gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, tad galite jausti tempimą. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius. Dešimtąją nėštumo savaitę sparčiai didėja mažylio smegenys. Kad smegenys gerai vystytųsi, labai svarbi geležis. Kaip ir devintąją nėštumo savaitę, dabar jūsų gimda plečiasi. Ji jau dvigubai didesnė nei prieš nėštumą ir yra greipfruto dydžio. Jei laukiatės pirmojo vaikelio, tai nėštumas, greičiausiai, dar nebus išoriškai pastebimas, bet jūs jau galite jaustis labiau pavargusi nei įprastai, nes padažnėjęs širdies plakimas skatina medžiagų apykaitą. Dešimtąją nėštumo savaitę vaikas sveria maždaug penkis gramus ir yra maždaug nuo trijų iki keturių centimetrų. Galva vis dar didėja, nes reikia papildomos vietos smegenims. Todėl palyginti su kūnu, galva atrodo neproporcingai didelė. Joje jau matomi išoriniai ausų kanalai. Taip pat jau galėjo susiformuoti alkūnių sąnariai, kurie padeda vystytis raumenims. Dabar vaikas gali judinti pirštus, kurie atsiskyrė vienas nuo kito. Jei galėtumėte pažvelgti į vidų, pro odą matytumėte vaiko stuburą. Kiekvieną dieną vaikas tampa vis aktyvesnis. Geležis yra svarbi sudedamoji dalis vaiko visapusiškam vystymuisi dešimtąją nėštumo savaitę. Geležis svarbi hemoglobino gamyboje, savo ruožtu, šis baltymas yra dalis raudonųjų kraujo kūnelių. Eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į kitas kūno dalis. Be to, geležis ypač svarbi vaiko smegenų vystymuisi. Jeigu nepakanka geležies, gali išsivystyti anemija, kuri įprastai pasireiškia paskutiniame trečiajame nėštumo trimestre. Mažakraujystei būdingi simptomai: nuovargis, silpnumas ir blyški oda. Taip pat didelę reikšmę turi vitaminas С, nes jis padeda organizmui geriau įsisavinti geležį. Papildykite savo pietus arba užkandžius apelsinų sulčių stikline arba šviežiais vaisiais. Daug vitamino С yra, pavyzdžiui, avietėse, juoduosiuose serbentuose, paprikose ir brokoliuose.
• 11 savaitė: 11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdies dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Jei dėl pykinimo ir vėmimo priaugote per mažai svorio - nesijaudinkite, dažnai per pirmuosius 3 mėnesius moterys priauga tik 1-3 kg. Džiugi žinia, jog visai netrukus nuolatinis pykinimas turėtų liautis, o apetitas - gerėti. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis daugiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas. Nėštumo metu gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas, arba kitaip tariant rėmuo. Tai dažnai pasitaikantis simptomas, kurį sukelia hormoniniai ir fiziologiniai kūno pokyčiai. Pasitarkite su jus prižiūrinčiu gydytoju, kuris duos naudingų patarimų, kaip sumažinti rėmenį. Jūsų gimdos padėtis šiuo metu primena aukštyn kojomis apverstą indą, tad ši jos dalis vadinama gimdos dugnu. Sparčiai didėja pilvas Galite pastebėti, kad didėja ne tik pilvas, bet ir krūtys. Nuo pilvo apačios bambos link gali išryškėti ruda juosta (lot.
• 12 savaitė: Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. Daugeliui moterų rytinis pykinimas praeina antrojo trimestro pradžioje ar pirmojo trimestro pabaigoje, bet yra moterų kurios šio simptomo išvis nepatiria. Nors iki vaikelio atėjimo į šį pasaulį dar toli, bet krūtys jau gali pradėti gaminti priešpienį. Taip pat ant pilvo, krūtinės, sėdmenų galite atsirasti strijų. Žymiai sumažėja persileidimo rizika.

11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Antrasis Trimestras (13-27 savaitės)

• 13 savaitė: Žymiai sumažėja persileidimo rizika.
• 14 savaitė: 14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas, vėmimas, stiprus nuovargis ir krūtų jautrumas ima mažėti, tačiau moteris ima kankinti kiti simptomai. Vieni dažniausių - vidurių užkietėjimas, hemorojus, rėmuo. Siekiant sumažinti simptomus, stenkitės sveikai maitintis, gerti daug vandens ir mankštintis. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja.

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.

Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Trečiasis Trimestras (27-40 savaitės)

27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.

Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.

Devintasis nėštumo mėnuo. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam.

Devintasis nėštumo mėnuo. SVORIS APIE 2700-3200 G, ILGIS APIE 48 CM, BEVEIK KAIP CUKINIJA! Veido raukšlės beveik išnyko, oda atrodo lygesnė. Nagučiai siekia pirštų galus. Kūdikis toliau treniruoja savo veido raumenis: suraukia antakius, patempia lūpą, raukosi, mirksi, daro įvairias grimasas, sukioja galvą, reaguoja į garsus, šviesą ir prisilietimus. Virškinimo sistema toliau vystosi ir vystysis dar keletą metų po gimimo, per pirmuosius metus plonoji žarna paauks daugiau nei 100 cm.

SVORIS APIE 2800-3400 G, ILGIS APIE 46-50 CM, BEVEIK KAIP KOPŪSTAS! Šiuo metu placenta perduoda vaikui daugiausia deguonies, gliukozės ir kitų gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Oda tampa tvirtesnė ir blyškesnė, nes senas odos ląsteles keičia naujos. Lanūgo plaukeliai, kurie dengė visą kūną, greičiausiai jau nukrito, bet vaisius dar gali turėti lanūgo lopelių ant žastų ir pečių. Kūdikio smegenyse yra dviem trimis kartais daugiau nervinių ląstelių negu jų bus jam suaugus.

SVORIS APIE 2900-3600 G, ILGIS APIE 46-52 CM, BEVEIK KAIP ARBŪZAS! Dabar jūsų kūdikis jau turi sąmonę ir koordinaciją. Kūno pūkeliai išnyko, nors ne visur. Po gimimo jie greitai išnyks. Kūnas dar padengtas varškine mase, kurios ypač daug odos raukšlėse, po pažastimis ir kirkšnyse. Ant galvos gali būti keletas plaukelių arba didžiulė šukuosena - 2-4 cm plaukai. Plaučiai gamina daugiau surfaktanto, vaisius yra pasirengęs pirmajam įkvėpimui.

SVORIS APIE 3000-4500 G, ILGIS APIE 50-55 CM, BEVEIK KAIP MOLIŪGAS! Nervinės ląstelės smegenų pusrutuliuose sudaro 6 sluoksnius. Skirtingose smegenų dalyse neuronai pradeda specializuotis, keičiasi jų forma. Gimstant kūdikio smegenys sveria beveik 350 g. Tai yra apie 10 proc. visos kūno masės. Per pirmuosius metus smegenų masė padidėja 3 kartus ir pasiekia 1 kg. Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis mažėja, dėl vietos stokos pats vaisius lenkiasi, jo galūnės prisispaudžia prie liemens, galva lenkiasi prie smakro.

Lizdo sukimo sindromas praneša, kad gimdymas jau nebetoli. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas.

Persileidimo ir Gresiančio Persileidimo Požymiai

Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis. Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus: Ankstyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės. Vėlyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.

Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Nesivystančio nėštumo atveju gali tekti laukti, kol prasidės savaiminis persileidimas arba nutraukti nėštumą medikamentiniu ar chirurginiu būdu.

Kodėl įvyksta persileidimas?

Dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka - žūsta netinkamai besivystantis, labai silpnas, turintis vystymosi sutrikimų gemalas. Persileidimo priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:

• Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai;
• Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos;
• Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos.

Kitos, retesnės persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai:

• Narkotinių medžiagų vartojimas;
• Kai kurių vaistų vartojimas;
• Rūkymas;
• Alkoholis vartojimas;
• Listeriozė - bakterijų, kurios dažniausiai aptinkamos žalioje mėsoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame piene ir jo produktuose, sukeliamas susirgimas;
• Stiprios traumos ir sumušimai, pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją, nukritus, patyrus smurtą;
• Hormoninis disbalansas motinos organizme;
• Didesnis (daugiau nei 35-eri metai) nėščiosios amžius;
• Infekcijos, pavyzdžiui, Laimo liga, raudonukė ir kt.;
• Chronišos ligos (ypač, jeigu jos negydomos arba gydomos netinkamai), pavyzdžiui, diabetas, vilkligė, skydliaukės sutrikimai ir kt.

Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Kartais (ypač jeigu persileidimas ankstyvas) kitų simptomų nebūna arba jie labai silpni ir moteris jų nepastebi arba nežinodama, kad laukiasi juos palaiko prasidėjusiomis menstruacijomis. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jeigu vaisius yra pakankamai gyvybingas, kartais nėštumą įmanoma išgelbėti, dažniausiai rekomenduojamas griežtas lovos režimas, kartais moteris hospitalizuojama.

Persileidimo simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju: Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros;
• Spazmai: Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu);
• Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas;
• Sąrėmiai: Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.;
• Gimdos kaklelio atsivėrimas: Tą apžiūros metu pastebi gydytojas;
• Kraujavimas: Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Kraujavimui intensyvėjant pradeda šalintis krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai.
• Nėštumo simptomų išnykimas: Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.

Ką daryti įtariant persileidimą?

Pastebėjus galimo persileidimo simptomus, net ir nežymius, būtina apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins nėščiosios būklę, pasireiškusių požymių priežastis, įvertins, ar įmanoma nėštumą išsaugoti. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Prasidėjus persileidimui moteriai rekomenduojama ilsėtis, gulėti, jai gali būti paskirti medikamentai, taip pat nuskausminamieji. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.

Pastojimas po persileidimo

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.

tags: #kaip #zinoti #ar #nestumas #vystosi #gerai

• Daržininkystės iniciatyvos Vilniuje
• ką daryti, jei vaikas įsikišo svetimkūnį į nosį?
• Sėkmingas startas mokykloje
• Vaikų spektakliai Šiaulių dramos teatre
• Naujagimių kraujo tyrimų svarba ir uždegimo rodikliai