Žindymo įtaka vaiko raidai ir motinos sveikatai

Žindymas, gražus ir natūralus motinos ir vaiko santykis, yra labai naudingas sveikatai, emocijoms ir ryšiams. Žindymas krūtimi yra pagrindinis naujagimių mitybos šaltinis, todėl kūdikiai gauna svarbiausių maistinių medžiagų, reikalingų sveikam vystymuisi ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Tai yra vienas iš natūraliausių veiksmų, kuriuos motina gali atlikti po gimdymo. Šis instinktyvus procesas siekia žinduolių gyvybės pradžią, o sudėtinga motinos pieno struktūra ir jo suderinamumas su kūdikio poreikiais lemia natūralistinį žindymo patrauklumą.

Priešpienio reikšmė ir pieno sudėties kaita

Pirmasis motinos gaminamas pienas, priešpienis, yra labai koncentruota, daug maistingųjų medžiagų turinti medžiaga, sukurta konkretiems naujagimio poreikiams tenkinti. Jame gausu baltymų, vitaminų ir mineralų, todėl jis stipriai stiprina kūdikio imunitetą. Iškart po gimimo motinos krūtyse gaminasi priešpienis: tirštas ir gelsvas skystis, kuriame yra daug baltymų, mažai cukraus ir daug naudingų junginių. Šis skystasis auksas, kaip dažnai vadinamas, idealiai tinka nesubrendusiam naujagimio virškinimo traktui ir jo negalima pakeisti mišiniais.

Kūdikiui augant, pieno sudėtis kinta, atsižvelgiant į kintančius kūdikio mitybos poreikius, todėl išryškėja sudėtinga šio natūralaus proceso simbiozė. Nors mamos pieno sudėtis mokslininkų dar nėra iki galo ištirta, kad būtų galima pasakyti, kokią įtaką turi viena ar kita jo medžiaga, specialistai įsitikinę, mamos pienas - ne paprastas maistas, o tikras gyvybės eliksyras. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų sutinka, kad išimtinis žindymas bent šešis mėnesius, o gal net ir ilgiau, yra idealus kūdikio sveikatai ir vystymuisi. Optimalus naudingojo žindymo laikas yra bent 12 mėnesių, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų. Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas, nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu.

Žindymo nauda vaikui

Imuniteto stiprinimas ir ligų prevencija

Žindymas krūtimi suteikia imunitetui teigiamą poveikį, nes perduodami antikūnai, ypač imunoglobulinas A (IgA), kuris padeda apsaugoti kūdikio gleivinę nuo bakterijų ir virusų. Motinos piene yra antikūnų, kurie padeda kūdikiui kovoti su virusais ir bakterijomis, o tai labai svarbu pirmaisiais mėnesiais. Tai ypač pasakytina apie priešpienį, kuriame yra didelis kiekis imunoglobulino A (IgA) ir keletas kitų antikūnų. Daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą, yra motinos priešpienyje (net 83 proc.), todėl gimdymo skyriuje iškart tik gimęs naujagimis guldomas mamai ant krūtinės pirmam kontaktui ir žindymui. Kai motina susiduria su virusais ar bakterijomis, ji pradeda gaminti antikūnus, kurie patenka į pieną ir suteikia imunitetą kūdikiui.

Kūdikiui sumažėja infekcijų, staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS), vaikų leukemijos ir net ilgalaikių ligų, tokių kaip nutukimas ir diabetas, rizika. Žindomas vaikas rečiau serga ne tik peršalimo ligomis, bet yra didesnė tikimybė, kad ateityje išvengs tokių sunkių ligų kaip pirmo tipo cukrinis diabetas ar vėžys, taip pat nutukimo, virškinamojo trakto ligų. Galbūt taip yra dėl to, kad žindomiems kūdikiams išsivysto kitokios žarnyno bakterijos, darančios įtaką riebalų kaupimuisi. Motinos pienu maitinamų kūdikių organizme taip pat yra daugiau leptino, pagrindinio hormono, reguliuojančio apetitą ir riebalų kaupimąsi. Be to, krūtimi maitinami kūdikiai gali geriau reguliuoti pieno suvartojimą, todėl jiems lengviau susiformuoja sveikos mitybos įpročiai.

Fizinis ir kognityvinis vystymasis

Žindomų kūdikių žandikauliai geriau vystosi ir jie turi mažiau dantų problemų, nes žindymas skatina tinkamą burnos raumenų vystymąsi. Tyrimai rodo, kad žindomų ir mišinuku maitinamų kūdikių smegenų raida gali skirtis. Šį skirtumą gali lemti su žindymu susijęs fizinis artumas, prisilietimas ir akių kontaktas. Nustatyta, kad krūtimi maitinamų kūdikių intelekto rodikliai yra aukštesni, o vyresniame amžiuje jie rečiau susiduria su elgesio problemomis ar mokymosi sunkumais. Galimas žindymo poveikis vaiko akademiniams rezultatams įrodytas ir tyrimais. Tyrimo rezultatai rodo, kad kūdikystėje krūtimi maitinti paaugliai turi šiek tiek geresnius akademinius įgūdžius nei tie, kurie nebuvo maitinti krūtimi, ir tai atsispindi jų mokyklinių pažymių ir standartizuotų testų rezultatuose.

Medikai teigia, kad žindymas skatina smegenų vystymąsi, o tai gali lemti geresnius rezultatus mokykloje. Tyrimas parodė, kad vaikai, kurie buvo žindyti bent metus, 39 % dažniau gavo aukštus abiejų egzaminų įvertinimus ir 25 % rečiau neišlaikė anglų kalbos egzamino. Net ir kuklūs tyrimo rezultatai sustiprina žindymo svarbą kūdikių vystymuisi.

Emocinis ir socialinis ryšys

Žindymo krūtimi metu užsimezgantis motinos ir kūdikio ryšys yra dar vienas nuostabus šio natūralaus veiksmo aspektas. Kontaktas oda prie odos ir žindymo ritmas skatina oksitocino, vadinamojo meilės hormono, išsiskyrimą tiek motinos kūne, tiek kūdikyje, ir tai skatina stiprų emocinį ryšį. Šis ryšys yra pagrindinė vaiko emocinio ir socialinio vystymosi sudedamoji dalis. Žindymas gali nuraminti neramų kūdikį ir suteikti paguodą sergančiam ar sužeistam kūdikiui. Be to, žindymas ir buvimas prie krūties kūdikiui nėra vien būdas pasisotinti, bet ir galimybė nusiraminti, megzti tvirtesnį ryšį su mama. Mamos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas.

Žindymo nauda motinai

Sveikata ir atsistatymas

Motinoms žindymas sumažina pogimdyminės depresijos, tam tikrų rūšių vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Atrodo, kad krūtimi maitinančios moterys rečiau serga pogimdymine depresija, palyginti su motinomis, kurios anksti nujunko kūdikį arba nemaitina krūtimi. Žindymas padeda susitraukti gimdai, kuri po gimdymo išgyvena vadinamąjį involiucijos procesą, padedantį jai grįžti į ankstesnį dydį. Šį procesą skatina oksitocinas, hormonas, kurio kiekis padidėja nėštumo metu. Tas pats hormonas padidėja žindymo metu, skatindamas gimdos susitraukimus, mažindamas kraujavimą ir padėdamas gimdai grįžti į ankstesnį dydį.

Žindymas yra susijęs su ilgalaike apsauga nuo įvairių ligų, įskaitant vėžį. Ilgalaikis žindymas siejamas su mažesne krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Be to, krūtimi maitinančioms moterims mažesnė rizika susirgti aukštu kraujospūdžiu, artritu, padidėjusiu riebalų kiekiu kraujyje, širdies ligomis ir 2 tipo diabetu. Taigi žindymas ne tik užtikrina kūdikio sveikatą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį ilgalaikėje motinos gerovėje.

Svorio reguliavimas ir kiti privalumai

Žindymas gali padėti numesti svorio. Dėl papildomų kalorijų, sudeginamų gaminant pieną, žindymas taip pat padeda atgauti svorį prieš nėštumą. Nors tai gali būti būdinga ne visoms moterims, daugeliui jų riebalų deginimas gerokai padidėja, palyginti su nežindančiomis motinomis. Žindymas gali užkirsti kelią menstruacijoms. Nuolatinis žindymas taip pat turi tendenciją atitolinti mėnesinių ir vaisingumo sugrįžimą: šis reiškinys vadinamas laktacijos amenorėja. Tai gali būti laikoma natūralia kontracepcijos forma, nors jos veiksmingumas skiriasi.

Galiausiai žindymas yra nemokamas ir nereikalauja jokio specialaus pasiruošimo. Pasirinkus maitinimą krūtimi, nereikės leisti pinigų mišinukams, skaičiuoti, kiek kūdikis kasdien turi išgerti, gaišti laiko valant ir sterilizuojant buteliukus ar rūpintis, kaip pašildyti buteliukus keliaujant. Motinos pienas visada yra tinkamos temperatūros ir paruoštas gerti. Tai gali sutaupyti motinoms daug laiko ir pinigų bei sumažinti poveikį aplinkai, palyginti su mišinių naudojimu. Žindymas beveik nepalieka anglies dioksido pėdsako, todėl prisideda prie mūsų planetos išsaugojimo.

Žindymas ar maitinimas mišinuku: asmeninis pasirinkimas

Nepaisant akivaizdžių žindymo privalumų, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pasirinkimas tarp žindymo ir maitinimo iš buteliuko yra labai asmeniškas ir gali priklausyti nuo daugelio veiksnių. Kai kurioms motinoms žindymas gali būti neįmanomas dėl medicininių priežasčių, darbo įsipareigojimų ar asmeninio pasirinkimo. Kartais tai yra diskomfortą ar net skausmą sukeliantis procesas.

Maitinimas iš buteliuko mišinuku turi savo privalumų. Šiuolaikiniai mišinukai yra moksliškai sukurti taip, kad kuo geriau imituotų motinos pieną ir suteiktų kūdikiams augimui ir vystymuisi būtinų maistinių medžiagų. Tai suteikia lankstumo, nes kūdikį gali maitinti ir kiti žmonės, kurie gali dalytis su juo bendravimo patirtimi. Be to, mišiniais maitinamų kūdikių maitinimo grafikas yra nuspėjamas, todėl tėvams lengviau planuoti savo dieną.

Tačiau svarbu pripažinti motinos pieno ir mišinių skirtumus. Motinos pienas pasižymi dinamiška prigimtima, kurios mišiniai negali atkartoti. Nors kai kuriuose mišiniuose yra prebiotikų ir probiotikų, kurie stiprina kūdikio imunitetą, jie neturi tokių individualių, kompleksinių imunologinių savybių kaip motinos pienas. Sprendimas tarp žindymo ir maitinimo iš buteliuko yra labai asmeniškas ir priklauso nuo įvairių fizinių, emocinių, socialinių ir praktinių veiksnių. Svarbiausias tikslas visada turėtų būti motinos ir kūdikio sveikata ir laimė.

Pasiruošimas žindymui ir jo eiga

Žindymui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra tikrų tikriausia technika. Pasiruošimas žindyti itin svarbus - be jo tvarkinga žindymo abėcėlė nesusidėlios. Kad maitinimas krūtimi nestebintų ir nekeltų streso, žindymo kursuose reikalinga apsilankyti trečią nėštumo trimestrą. Tai padės žinoti, ko tikėtis pirmąją žindymo savaitę ir vėlesniais jo etapais, suprasti, kad tai - normalūs fiziologiniai procesai. Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai - kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą.

Motinos pasitikėjimas savimi gimdant ir pasitikėjimas savimi žindant turi tas pačias šaknis ir, be abejo, yra susiję tarpusavyje. Kuo mama labiau pasitiki tuo, jog, būdama pati gamtos vaikas, ji ir savo kūdikį pagimdys gamtiškai - natūraliai, tuo ji ramesnė ir labiau užtikrinta.

Gimdymo įtaka žindymui

Dievas sukūrė žmones laukinėje gamtoje, kurioje nebuvo švirkštų, akušerinių replių ir sintetinio oksitocino. Natūralų gimdymą „diriguoja“ natūralūs hormonai. Paguldytas ant mamos pilvo, naujagimis savo svoriu slegia gimdą, o rankomis, paskui ir burna, liesdamas spenelius, stimuliuoja refleksišką oksitocino išsiskyrimą iš motinos hipofizio. Oksitocinas sutraukia gimdos raumenis, taip palengvindamas placentos atskyrimą ir pašalinimą iš gimdos bei saugodas nuo gausaus kraujavimo. Be to, oksitocinas skatina ir aplink alveoles bei speneliuose esančių raumeninių ląstelių susitraukimus - pienas pastumiamas tekėti latakėliais iš krūties gelmių link kūdikio burnos, o speneliai pailgėja.

Gimdymo skausmams malšinti dažniausiai taikoma epidūrinė nejautra ir/arba narkotiniai analgetikai - vaistai nuo skausmo. Jie daro gimdymą daugiau ar mažiau nenatūralų, nes moteris negali išgyventi normalaus hormonų balanso paveiktos savijautos gimdant ir pagimdžius kūdikį. Abiem atvejais ir vaikutis per placentą gauna dalį šių medikamentų. Kūdikis darosi vangesnis. Jam gali nepavykti, tiek gimdymo metu, tiek ką tik gimus, aktyviai dalyvauti ir gerai atlikti „gamtos programoje“ numatytą vaidmenį. Gimęs prislopęs, kūdikis negalės ieškoti krūties ir žįsti ją aktyviai, kaip gali vaikai, kurie gimė nepaveikti jokių medikamentų. Motinos krūtys nesuskumba ruošti priešpienio daugiau, vaikeliui jo ima trūkti. Instrumentinis gimdymas gali sužaloti moters gimdymo takus ir didinti pogimdyminių komplikacijų riziką.

Pirmos valandos po gimimo

Vos gimęs kūdikis geba instinktyviai ieškoti spenelio pagal kvapą, ropoti prie jo ir burna gerai priglusti prie krūties. Jeigu ligoninė nepadeda vos gimusio naujagimio mamai ant krūtinės ir nepalieka jo ten bent valandai, pasakykite, kad jūs to norite. Pirmomis savaitėmis niekada nebus sklandaus žindymo. Svarbu žinoti, kad pirmomis savaitėmis fiziologiškai krenta naujagimio svoris, prasideda priešpienio gamyba, moterys susiduria su laktostazėmis - pilnomis krūtimis, jų pabrinkimu, jautrumu.

Praktiniai žindymo aspektai ir iššūkiai

Maitinimo dažnumas ir trukmė

Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Augimo šuolio metu kūdikis gali ištisą parą „kabėti ant krūties“, o paaugęs kūdikis gali žįsti daugybę kartų per dieną, tačiau prie krūties užtrukti tik kelias minutes ir vėl skubėti pažinti aplinką. Maitinimo trukmė priklauso nuo kūdikio poreikių: tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai - 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti.

Kūdikio elgesys ir pieno gamyba

Kūdikio noras visą laiką būti prie krūties kartais gali rodyti, kad kūdikiui trūksta pieno, tačiau tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Labai ilgas, užsitęsęs „čiunkinimas“, „kabojimas ant krūties“ yra vienas pagrindinių augimo šuolių simptomų. Ilgai ir, atrodytų, tuščiai žįsdamas kūdikis išprovokuoja spartesnę ir gausesnę pieno gamybą. Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Jei kūdikis priauga per mažai svorio, tai gali būti dėl to, kad žindoma per trumpai, per retai. Be to, kūdikį neteisingai priglaudus prie krūties traumuojami speneliai, dėl ko prasideda kitos bėdos.

Skausmas ir komplikacijos

Užsitęsęs, ūmus, stiprus skausmas, skausmingi spenelių pažeidimai nėra normalu. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, trumpu liežuvio pasaitėliu ir kt. Jeigu krūtys yra labai kietos, persipildžiusios, kūdikiui gali būti sunku žįsti, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį. Jei krūtyje atsirado skausmingas gumbelis, tai reiškia, kad susiformavo užsikimšęs pieno latakėlis. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.

Medikamentai ir ligos

Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams, tačiau dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.

Motinos mityba ir gyvenimo būdas žindymo laikotarpiu

Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis. Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos, arba kūdikio virškinimo sistema netoleruoja tam tikrų medžiagų, ar jis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams. Svarbu pažymėti, kad papildomų kalorijų poreikis išlieka viso žindymo metu, net ir pradėjus primaitinimą, bet žindymui retėjant. Iki kūdikio primaitinimo (t.y. ~ pirmuosius 6 mėn.) pieno gamyba yra intensyviausia, vėliau ji kiek nuslopsta, tačiau žindymo pradžioje yra sunaudojama dalis motinos kūno riebalų atsargų ir jie nebegali būti naudojami kaip energijos šaltinis. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojamo: per pirmuosius 6 mėn.

Pagrindinės maistinės medžiagos

Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Štai pagrindiniai mitybos komponentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

"Rizikingi" maisto produktai

Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Tačiau yra keletas produktų ir medžiagų, kurių vartojimą rekomenduojama stebėti arba apriboti:

• Kofeinas (kava, šokoladas, juoda ir žalia arbata): Šiuo atveju problemą sukelia ne patys produktai, o juose esantis kofeinas. Gauname uždarą ratą: geriate kavą, kad taptumėte žvalesnė, bet nuo kofeino kūdikis tampa neramus, sunkiau užmiega ir miega prasčiau, kas sukelia ir jūsų poilsio stoką.
• Pieno produktai: Karvės pienu kūdikių iki vienerių metų maitinti nerekomenduojama. Mažylio organizmas gamina per mažai fermentų, reikalingų karvės pieno baltymams suskaldyti.
• Citrusiniai vaisiai, braškės, pomidorai: Juose yra rūgščių, kurios dirgina vis dar besiformuojančią, jautrią kūdikio virškinimo sistemą. Mažyliui gali pūsti pilvuką, prasidėti bėrimai, jis gali atpilti.
• Daržovės iš kryžmažiedžių (bastutinių) šeimos: Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą.
• Alkoholis: Specialistų teigimu, tikimybė, kad kūdikiui pakenks kartais prie pietų stalo išgeriama vyno taurė, yra nedidelė. Tačiau didesni kiekiai neigiamai veikia jo raidą, aktyvumą ir augimą.
• Cukrus: Vartojant daug cukraus, jo kiekis motinos piene padidėja, o tai gali paveikti insulino lygį kūdikio kraujyje.
• Prieskoniai ir prieskoninės daržovės: Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas.
• Mėta, petražolės, šalavijai: Šios prieskoninės žolelės slopina pieno gamybą.
• Didelės plėšrios jūrų žuvys: Reikėtų vengti didelių plėšrių jūrinių žuvų, kuriose yra didesni gyvsidabrio kiekiai: skumbrės, ryklio, kardžuvės, jūrinių ešerių, tuno.
• Gazuoti gėrimai: Juos reikėtų vartoti saikingai ne tik nėštumo ar žindymo laikotarpiu.

Motinos psichologinė būsena ir palaikymas

Maitindama kūdikį motina yra atsakinga už pienelio, kuriuo maitinasi mažylis, kokybę. Nors tai atrodytų savaiminis kūno procesas, tačiau nuo mamos priklauso išties labai daug: jos mityba įtakoja mažylio pilvelio skausmus, o patiriamos emocijos ir stresas persiduoda mažyliui per pieną. Matyt, ne be reikalo yra sakoma: „rami mama - ramus vaikas”. Dėl motinos išgyvenamos nervinės įtampos kūdikis gali prasčiau miegoti, būti irzlus, neramus, o nusiraminimo ieškoti vis žindant, ir taip dar labiau keliant įtampą mamai.

Jeigu stresą ir neigiamas emocijas kelia pats žindymas - kyla klausimas, kas svarbiau ir turi daugiau naudos: motinos pieno lašas ar motinos psichologinė savijauta? Žindymo nauda yra neabejotinai didelė, tačiau motinos sveikata brangesnė. Kas kitas vaiku pasirūpins taip gerai, kaip ji? Vaikas turėtų mamą matyti laimingą, o ne išsekusią ir piktą, kuri nenoriai duoda krūtį ir nerimastingai laukia žindymo pabaigos. Atidžiai stebėkite savo emocijas ir neprievartaukite savo kūno - jeigu vaiko prigludimas prie krūties tapo varginantis, metas priimti sprendimą pailsėti.

Artimųjų pagalba ar suteikta galimybė daugiau pailsėti mamai yra labai vertinga ir gali padėti susigrąžinti pozityvų požiūrį į maitinimą. Būsimas tėtis turi suprasti, kad namų buities rūpesčiai, maisto gamyba kurį laiką kris ant jo pečių. Taip pat vyras turi žinoti ir apie po gimdymo moterį aplankančią nėštumo melancholiją. Senelių pagalba nėra tokia svarbi, o kartais jie šeimoje gali sukelti suirutę, mat senesnės kartos atstovai dažnai patys turėję prastą žindymo patirtį. Žindymo sunkumai praėjus trims mėnesiams dažniausiai baigiasi. Žindymui ruošiasi ir vaikas. Jau gimdoje jis treniruojasi žįsdamas savo nykštį ir mokosi ryti vaisiaus vandenis. Kūdikis, būdamas taip ilgai glaudžiai susietas su motina, iš jos išmoksta visko, tuo pačiu ir tvarkytis su patiriamomis emocijomis ir stresu.

tags: #kaip #zindymas #itakoja #vaika

• Ką reikia žinoti apie vaiko dokumentus kelionėje
• kaip lavinti rašytinę kalbą per žaidimus
• Pažinkite Gedimino Juodeikos kūrybinius iššūkius
• Išsami informacija apie vaisingumą po transplantacijos
• Kaip dirbti su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais: praktiniai patarimai