Žindymas yra natūralus procesas, tačiau jis reikalauja žinių ir kantrybės tiek iš mamos, tiek iš kūdikio. Ypač pirmaisiais mėnesiais svarbu suprasti, kaip maitinti kūdikį iki 3 mėnesių, kad jis gautų visų reikiamų maistinių medžiagų ir tinkamai augtų.
Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl nėra griežtų taisyklių, kiek laiko ir kaip dažnai jis turėtų žįsti. Svarbiausia stebėti kūdikio elgseną: ar jis aktyviai žinda, ar ryja pienuką, ar atrodo alkanas. Jeigu kūdikis po 5 minučių žindymo užmiega, tampa neramus ar ilgai žinda, bet nėra pastebimų pieno rijimo epizodų, gali tekti keisti krūtį arba pažadinti kūdikį. Silpnesniems kūdikiams krūtis gali tekti keisti kas 2-5 minutes, kitiems užteks 15-20 minučių iš vienos krūties. Kai kuriems kūdikiams vienam maitinimui užteks vienos krūties, kitiems prireiks abiejų.
Krūties talpa, kuri lemia, kiek pieno ji gali sutalpinti, nėra tiesiogiai susijusi su krūties dydžiu. Ji priklauso nuo liaukinio audinio kiekio. Krūtis nuolat gamina pieną, ir kuo ji tuštesnė, tuo greičiau pienas gaminasi. Todėl moterys, kurių krūtys talpesnės, gali žindyti rečiau.
Dauguma kūdikių vieno maitinimo metu suvalgo apie 2/3 krūtyje esančio pieno. Jei pieno kiekio nepakanka pasisotinti, kūdikis paleidžia krūtį, tampo ją ar muistosi. Tokiu atveju mama turėtų pasiūlyti antrąją krūtį. Kai kūdikis paleidžia krūtį ir atrodo patenkintas, jis tikrai sotus. Jei kūdikis užmiega prie krūties, svarbu įvertinti bendrą žindymo trukmę (bent 20-30 minučių) ir pastebėtus rijimo epizodus.
Jei kūdikis nuolat užmiega prie krūties per kelias minutes, tai gali reikšti, kad jis nespėja pavalgyti. Tokiu atveju, jei kūdikis šlapinasi ir tuštinasi mažai ir yra mieguistas, reikėtų jį žadinti, skatinti žįsti, keičiant krūtis. Jei tai nepadeda, galima pradėti ištraukinėti pieną ir maitinti kūdikį papildoma maitinimo sistema, šaukšteliu ar švirkštuku.
Yra paplitęs įsitikinimas, kad svarbu, jog kūdikis gerai ištuštintų vieną krūtį prieš pereidamas prie kitos, siekiant gauti riebaus „galinio“ pieno. Tačiau pienas riebėja palaipsniui viso maitinimo metu. Kuo labiau krūtis tuščia, tuo riebesnis pienas iš jos teka. Svarbu suprasti, kad nėra konkretaus momento, kai liesas pienas baigiasi ir prasideda riebus - pienas riebėja nuolat.
Pienas, tekantis praėjus 30 minučių po maitinimo, yra riebesnis nei tas, kurį kūdikis suvalgo maitinimo pabaigoje. Todėl laikyti kūdikį prie krūties, kai jis nebeima pieno, neverta, tačiau leisti jam pakartoti, kai paprašo, yra naudinga. Kūdikiai iš motinos pieno riebalų gali gauti iki 50 procentų energijos poreikio, tačiau jų augimas priklauso nuo bendro suvalgyto pieno kiekio, o ne tik nuo riebalų.
Kūdikiai, kurie vieno maitinimo metu gauna valgyti iš abiejų krūtų, suvalgo daugiau pieno nei tie, kurie žinda tik iš vienos. Dauguma kūdikių iščiulpia apie 2/3 pieno iš vienos krūties ir, jei to nepakanka, paprašo kitos.
Pieno gamybos apimtys priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip gerai ištuštinama krūtis. Kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau joje gaminasi pienas. Tyrimai rodo, kad traukiant pieną iš abiejų krūtų vienu metu, jo pritraukiama daugiau. Masažuojant ir švelniai spaudžiant krūtis pieno traukimo metu, jo pritraukiama apie 40-50% daugiau. Todėl žindymo metu, kai pieno tekėjimas ima lėtėti, galima kūdikiui padėti masažuojant krūtis ir taikant krūties suspaudimą (kompresiją). Jei to pieno kiekio nepakanka pasisotinti, antrosios krūties davimas to paties maitinimo metu, su masažavimu ir kompresija, leis ištuštinti abi krūtis ir paskatinti pieno gamybą.

Pienas iš krūties pasišalina dėl dviejų priežasčių: pieno tekėjimo reflekso ir kūdikio traukimo jėgos. Pieno tekėjimo refleksas sutraukia raumenis apie pieną gaminančias alveoles ir praplečia pieno latakus. Šis refleksas gali pasireikšti spontaniškai, ypač pirmomis savaitėmis. Kūdikio traukimo jėga padeda jam geriau ištraukti tekantį pieną. Maitinimo eigoje pieno kiekiui krūtyje mažėjant, mažėja ir srovės stiprumas. Pasiekus maždaug 2/3 suvalgyto pieno kiekį, kūdikiai dažnai paleidžia krūtį ir, jei nepasisotina, parodo alkio požymius. Tokiu atveju reikėtų duoti antrą krūtį.
Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra šie:
Pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai normalu. Augimo šuoliai, maždaug antros savaitės pabaigoje, gali padidinti kūdikio apetitą.
Norint užtikrinti sėkmingą žindymą, svarbu atrasti patogią žindymo padėtį. Yra daug įvairių pozų, todėl verta išbandyti kelias, kad rastumėte tinkamiausią sau ir kūdikiui:

Taisyklinga žindymo technika apima:
Prieš maitinimą nereikia plauti spenelių vandeniu su muilu, pakanka praustis duše kartą per dieną. Po maitinimo kelis lašus pieno galima palikti išdžiūti ant spenelio - tai apsaugo nuo infekcijos ir įtrūkimų.
Žindymo metu motinos mityba yra labai svarbi. Rekomenduojama valgyti skanų, sveiką ir įvairų maistą, gauti pakankamai skysčių, ypač vandens. Reikėtų vengti rūkymo, reguliaraus alkoholio vartojimo ir narkotinių medžiagų, nes jos patenka į kūdikio organizmą su pienu. Riboti kavos vartojimą (ne daugiau kaip 300 mg kofeino per parą). Kai kurie produktai, pvz., ridikėliai, česnakai, svogūnai, gali pakeisti pieno skonį. Svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D, kalcio, jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį maiste. Jei kūdikį beria ar jam prasideda pilvo diegliai, verta pagalvoti apie mamos mitybą, nors dažnai diegliai nėra tiesiogiai susiję su maistu.
Jei kyla sunkumų žindant, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos į akušerę ar žindymo konsultantę. Ypač jei nepavyksta taisyklingai apžioti krūties iki 7-os paros po gimdymo. Neteisingai apžiojus krūtį, kūdikis gali traumuoti spenelį, o mama gali jausti skausmą.
Nereikėtų pamiršti, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra geriausias pasirinkimas, nes jis gali apgaudyti kūdikį ir neskatina pieno gamybos. Jei reikia papildomai maitinti kūdikį, geriau naudoti šaukštelį, taurelę ar kitas žindymui palankesnes priemones nei buteliuką.