Kaip vyksta apvaisinimas žmogaus organizme: nuo ląstelių susitikimo iki naujos gyvybės užuomazgos

Apvaisinimas - tai dviejų skirtingų tipų gametų susijungimas ir zigotos (naujo vienaląsčio organizmo pirmosios ląstelės) susidarymas. Gyvybės pradžia iš tiesų atrodo magiškas momentas - kiek daug įvairių procesų turi įvykti, kad vieną dieną po pasaulį klajotų dar vienas žmogus. Embrionui užsimegzti reikalingos dvi lytinės ląstelės: moteriškoji kiaušialąstė ir vyriškasis spermatozoidas (spermijas).

Lytinės sistemos vaidmuo

Vyro lytinėse liaukose sėklidėse gaminasi vyriški lytiniai hormonai androgenai ir bręsta lytinės ląstelės - spermatozoidai. Moters lytinėse liaukose kiaušidėse bręsta lytinės ląstelės - kiaušialąstės - ir gaminasi moteriški lytiniai hormonai: estrogenai bei progesteronas. Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema - visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė). Būtent hormonų pusiausvyra nulemia menstruacinį ciklą ir ovuliacijos procesą, kurio metu subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos.

Spermatozoidų kelionė ir atranka

Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų. Nors egzistuoja įsitikinimas, kad spermatozoidai tiesiog „lenktyniauja“, iš tikrųjų didelę dalį darbo atlieka moters reprodukcinis traktas: gimdos susitraukimai judina skystį ir padeda spermatozoidams keliauti. Mažiau nei 1 proc. spermatozoidų, kurie iš tikrųjų nusėda, nueina visą kelią iki kiaušialąstės. Kiaušintakis veikia kaip selektyvus „darbo pokalbis“ - jei spermatozoidas nėra sveikas, kiaušialąstė jo „neįsileidžia“.

Apvaisinimo mechanizmas

Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, maždaug per 12-24 valandas po ovuliacijos. Patekęs į kiaušintakį, spermatozoidas turi peržengti antrinį oocitą dengiančius sluoksnius. Vos tik pirmasis spermatozoidas paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - taip apsisaugoma nuo polispermijos.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido branduolys, kuris virsta vyriškuoju probranduoliu. Prasideda lytinio susijungimo kelias, kurio metu chromosomos susilieja ir susiformuoja zigota. Ji yra tokio pat dydžio, kaip ir kiaušialąstė (apie 150 µm skersmens), tačiau joje jau yra visa genetinė informacija naujam žmogui.

Ankstyvoji embriono raida

Po apvaisinimo zigota pradeda sparčiai dalintis (segmentacija). Praėjus maždaug 3-4 dienoms susidaro ląstelių kamuolėlis, vadinamas morule. Keliaudama link gimdos, morulė virsta blastocista - pūslele, kuri maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo pradeda implantuotis į motinos gimdos gleivinę. Pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo yra itin jautrus embrioninis periodas, kurio metu vyksta organogenezė - svarbiausių organų ir sistemų užuomazgų formavimasis.

tags: #kaip #vyksta #apvaisinimas #zmogaus #organizme

• Atraskite Emilijos Šakalienės „Piccoli“ butiką
• Sužinokite daugiau apie Rasos Arlauskienės gyvenimą ir karjerą
• Saugus gimdymas Utenos ligoninėje
• Svarbi informacija tėvams apie akių ligas
• Prabangi užkandžių idėja