Benedikto kiaušiniai - tai ne tik vienas populiariausių vėlyvųjų pusryčių patiekalų pasaulyje, bet ir vienas labiausiai vertinamų tautiečių savaitgalio pasirinkimų. Jų receptas žinomas jau daugiau nei šimtmetį, tačiau kas jį sukūrė, iki šiol lieka neaišku. Yra įvairiausių šio patiekalo variacijų. Tikriausiai būtų sunku rasti didmiestyje esantį restoraną, kurio pusryčių ar „brunch“ meniu nebūtų šio patiekalo.
Jau nebestebina, jog kiekvienas patiekalas, išpopuliarėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, turi prieštaringas savo kilmės istorijas. Ne išimtis ir Benedikto kiaušiniai. Apie tai, kas juos sukūrė, sklando net trys skirtingos legendos. Kas juokingiausia, gali būti, kad nė viena iš jų nėra tikra, nes nei įrodymų, nei rašytinių šaltinių niekam nepavyko rasti.
Pirmoji legenda teigia, jog 1860 metais Benedikto kiaušinius sukūrė Niujorke esančio restorano „Delmonico‘s“ tuometinis šefas Charles Ranhofer, kai nuolatinei restorano lankytojų LeGrand Benedict porai nusibodo standartinis meniu ir šie paprašė šefo sukurti kažką naujo. Antroji legenda pasakoja apie tai, kaip 1842 metais „Wallstreet“ brokeris Lemuel Benedict, nuėjęs į „Waldorf“ viešbučio restoraną, paprašė atnešti skrebutį, be lukšto virtą kiaušinį, traškios šoninės ir truputėlį Olandiško padažo. Šis maistas jam turėjo palengvinti pagirias. Restorano šefui taip patiko ingredientų kombinacija, jog patiekalas greitai buvo įtrauktas į meniu. Na, o paskutinė istorija byloja apie tai, jog patiekalas buvo sukurtas šefo Edward P. Montgomery ir dedikuotas komondorui E.C. Benedict. Laišką į „New York Times“ 1867 metais parašė pats Edward, kai pasirodė pirmieji spėjimai apie Benedikto kiaušinių kilmę.

Vėlyvieji savaitgalio pusryčiai vos prieš kelis metus išpopuliarėjo Lietuvoje. Ir išpopuliarėjo taip, jog dauguma mieste gyvenančių žmonių mažiausiai kartą per mėnesį mėgaujasi vėlyvais rytais su gera draugų ar šeimos kompanija prie gausaus „brunch‘o“ stalo. Standartiniai pasirinkimai Vilniaus restoranuose nesikeičia nuo pačių vėlyvųjų pusryčių tendencijos pradžios: varškėtukai, blynai, angliški pusryčiai, omletas ir, žinoma, jo didenybė Benedikto kiaušiniai. Ir nors tai nėra mažai kalorijų turintis patiekalas, tačiau visi užkietėję kiaušinių fanai paantrins - Benedikto kiaušiniai yra tikrų tikriausia fantastika.
Nenuostabu, jog tiek daug žmonių plūsta į miestą būtent savo skonio receptorius pamaloninti šiuo patiekalu, nes „Eggs Benedict“ pasigaminti namuose išdrįsta ne kiekvienas. Kas nežino, kaip tinkamai be lukšto išsivirti kiaušinius, kam niekaip nepavyksta pasigaminti geros konsistencijos Olandiško padažo… Ir tai visiškai suprantama! Šį kartą mes pasidalinsime visais tobulų Benedikto kiaušinių gaminimo ypatumais ir pasiūlysime du skirtingus jų variantus - tradiciškesnį bei modernų.
Benedikto kiaušiniai - tai elegantiškas, bet sotus patiekalas, kurį sudaro kelios pagrindinės dalys: puikiai išvirtas kiaušinis be lukšto, švelnus Olandiškas padažas ir skrudinta bandelė su pasirinktu priedu. Kiaušinis yra pakankamai universalus produktas, kuris tinka su pakankamai nemažai ingredientų, tik nebijokite eksperimentuoti. Žymieji Benedikto kiaušiniai arba „Eggs Royale“ (su lašiša) ruošiami su kiaušiniu, virtu marškinėliuose.
Olandiškas padažas, arba „hollandaise“, yra viena iš sudėtingesnių, bet esminių Benedikto kiaušinių dalių. Jo gamyba dažnai pradedama pirma, ir tai ne be priežasties. Pirktinis padažas yra prastas pasirinkimas, nes kartą pavalgius tokio pirktinio „hollandaise“, vos negrąžinau visko atgal į lėkštę… Na, o namie padarytas - tai tikras skanumėlis. „Hollandaise“ padažų hierarchijoje gana aukštai stovi, nes ne itin paprastai padaromas ir iš jo galima visokių gėrybių paskui pridaryti, ir su daug kuo valgyti.
Olandiškam padažui pagaminti užtenka vos kelių ingredientų: lydyto sviesto, kiaušinių trynių bei citrinos sulčių. Papildomai padažas yra pagardinamas druska, juodaisiais arba kajeno pipirais. Šiaip literatūroje ir internete galima rasti keletą variantų. Aš „Hollandaise“ naudoju acto šaukštelį, vandens šaukštelį ir citrinos sulčių pabaigoje. Sakyčiau, gal net ir visos citrinos, nes vis įdedu ir vis paragauju.
Yra daug būdų, kaip sėkmingai pasigaminti šį padažą, tad kiekvienas gali atrasti sau priimtiniausią metodą - nuo tradicinio kaitinimo garų vonelėje iki „Sous Vide“. Visa padažo gaminimo esmė - tinkama temperatūra bei nuolatinis maišymas. Kaip ir kituose kiaušinių trynių pagrindo padažų (pavyzdžiui, majonezo) gamyboje, proceso metu turi įvykti emulsifikacija.

Beje, Olandiškas padažas yra vienas iš penkių Prancūzijos virtuvės pagrindinių padažų (greta Bešamelio, „Veloute“, „Espagnole“ ir klasikinio pomidorų padažo).
Dabar sekanti, sudėtinga iš pirmo žvilgsnio, dalis yra be lukšto virti kiaušiniai. Kiaušinio „marškinėliuose“ virimas namie dažnai būna apipintas mistika. Spėju, kad dažnai sutinkamas restoranų pusryčių meniu, namie šis metodas apeinamas dėl baimės, kad viskas labai sudėtinga. Tačiau iš tikrųjų tai nėra taip sudėtinga.
Esmė tokia: kiaušinis išmušamas iš lukšto ir verda vandenyje be lukšto. Šio metodo grožis ir gėris yra tas, kad, jei neperverdamas kiaušinis, yra nerealiai skanus ir svarbiausia - bėgantis ir tik sutirštėjęs trynys. „Visa esmė - kiaušinis turi būti su išvirtu baltymu, o jo viduje esantis trynys turi išlikti skystas. Jie ant lėkštės ar sumuštinio perkeliami sveiki, ir tik tada perpjovus peiliu ar šakute ant patiekalo išsilieja auksinis trynys.“
Kitas svarbus dalykas yra švieži kiaušiniai. Norint juos sėkmingai paruošti, reikia naudoti kuo šviežesnius kiaušinius. Taip pat reikėtų juos iš anksto išimti iš šaldytuvo - tai jau bus gera pradžia, padedanti pamatus sėkmei. Šviežumo testas labai paprastas: į stiklinę pilkite kambario temperatūros vandens. Įdėkite į ją kiaušinį. Jeigu kiaušinis lieka viršuje, - jis ne šviežias.

Vėlgi metodų ir patarimų, kaip jį išvirti, yra įvairių. Virimas turi vykti labai lėtai verdančiame arba iš viso - ne ant ugnies stovinčiame, karštame vandenyje. A. Gečienė akcentuoja, kad svarbiausias dalykas gaminant Benedikto kiaušinius - jų nepervirti. Be lukšto verdant kiaušinį nevalia jo virti ilgiau nei 3 minutes. Kitu atveju trynys nebus skystas. Na, nebent tokio efekto siekiate.
Nors atrodo paprasta ir jau įprasta, visgi ne visi esą kiaušinio virto be lukšto virimo profesionalai (dar kitaip lietuviškai vadinamo kiaušinio marškinėliuose). Esti daug būdų ir daug teorijų, kaip jį virti išlaikant gerą formą ir visų geidžiamą skystą trynį (sukti vandenį ar nesukti, pilti druskos ar nepilti, dėti į plėvelę ar sietelį ar nedėti). Dauguma žmonių vandenį išsuką ir padarę nedidelį sukūrėlį, į jį įleidžia kiaušinį.
Štai keli išbandyti metodai:
Kad apsidrausčiau nuo nevėkšliškumo, pirmiausia kiaušinį įmušu į nedidelį puodelį/indelį, iš kurio nuleisti kiaušinį į verdantį vandenį daug paprasčiau nei tiesiai iš lukšto. Per sietelį nukoškite kiaušinį - taip nebeliks perteklinio baltymo ir po kiaušinio lukštu susikaupusio vandens, kuris virimo metu palieka erzinančius „siūlelius“ vandenyje.
Verdant daugiau nei vieną kiaušinį be lukšto, eiga beveik tokia pati, tiesiog reiktų naudoti kitus įrankius. Pirmiausia - kuo daugiau kiaušinių, tuo didesnio puodo reiktų. Verdant daugiau kiaušinių puode, eiga tokia pati, išskyrus sūkurio išsukimą: užverdamas vanduo, primažinama kaitra iki tol, kol vanduo nebeverda, kiaušiniai po vieną atskirose vietose „įleidžiami“ į vandenį, atsargiai, iš kiek įmanoma žemiau.
Tradicinis Benedikto kiaušinių pagrindas yra angliškos bandelės, dar žinomos kaip „English muffins“. Jei tokio nėra, tai puikiai tiks skrebutis. Jei neturite galimybės ryte įsigyti ką tik iškeptų bandelių, puikiai tiks ir šaldytos, kurias ryte nepamirškite atšildyti. Perpjaukite bandeles pusiau ir lengvai paskrudinkite (orkaitėje, skrudintuvėje arba keptuvėje), sutepkite sviestu ir pakaitinkite orkaitėje, kol apskrus.
Druska ir pipirai būtini ingredientai. Lengva eksperimentuoti, lietuviai gamindami Benedikto kiaušinius nevengia eksperimentuoti ir tradiciniais vadinamus ingredientus dažnai keičia įvairesniais. „Eksperimentuojat virtuvėje ir kiekvieną kartą panaudojant skirtingus ingredientus gimsta patys įvairiausi Benedikto kiaušiniai - su smidrais, ikrais, pilno grūdo bandelėmis ar karamelizuotais svogūnais. Tačiau kad ir kokie ingredientai būtų naudojami - ruošiant šį nepaprasto skonio patiekalą svarbiausia neskubėti ir pasidomėti Benedikto kiaušinių gaminimo taisyklėmis“, - sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė.
| Pagrindas | Priedas | Papildomi ingredientai |
|---|---|---|
| Angliškos bandelės | Kepta kiaulienos šoninė | Kajeno pipirai, laiškiniai česnakai |
| Angliškos bandelės | Sūdyta arba rūkyta lašiša | Avokadas (sutrintas arba „chimichurri“), špinatai |
| Batono riekės/skrebučiai | Virtas kumpis | Žalumynai, pomidorai, agurkai |
| Pilno grūdo bandelės | Garuose virti smidrai | Ikrai |
| Angliškos bandelės | Karamelizuoti svogūnai | Špinatai, traškus kumpis |
Žinoma, jog svarbu darbus virtuvėje susistyguoti taip, jog viskas vyktų sklandžiai ir nereikėtų vėliau pusės ingredientų valgyti šaltų. Mūsų Benedikto kiaušinių gamybos rutina atrodo taip: susiruošiame visus ingredientus - ką reikia nusiplauname, susismulkiname. Sumetame visus ingredientus ten, kur turi būti: sviestas prikaistuvyje, tryniai stikliniame dubenyje, vanduo puode, sviestas ant bandelės, pora lėkščių su patiestais virtuviniais rankšluosčiais nusausinimui (dvi lėkštės jei gaminate kiaušinius su traškia šonine, viena - jeigu su lašiša).
Kai viskas savo vietose, užkaičiame vandenį ir gaminame Olandišką padažą. Šį pagaminę dedame į šoną, kaičiame keptuvę šoninei bei skrudiname bandelę. Kiaušinius be lukšto verdame tame pačiame vonelės vandenyje, tik įpylę acto. Išvirę kiaušiniai padedami ant popierinio rankšluosčio, tuo tarpu ant šiltos bandelės yra talpinami visi priedai. Olandišką padažą lengvai pašildyti galite ir vėl - ant to paties puodo su vandeniu. Formuokite bokštelį - dėkite bandelę, ant viršaus - kumpį ir kiaušinį. Viską apipilkite olandišku padažu. Viršų papuoškite žalumynais.
Vilniuje esančios kavinės "Sugamour" virtuvės šefė Aldona Gečienė parodė, kaip pasigaminti klasikinį Benediktą.

