Ikimokyklinis ugdymas ir visapusis vaiko aplinkos pažinimas darželyje

Ikimokyklinis ugdymas yra pirmasis organizuoto švietimo laiptelis, kurio paskirtis talkinti šeimai, užtikrinant vaiko socialinį saugumą, tenkinti jo individualius poreikius, sudaryti sąlygas individo identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai, padėti perimti tautos kultūros pagrindus, pasiekti mokyklinę brandą. Ugdymo procesas darželyje yra orientuojamas į vaiką, priimant jį tokį, koks jis yra, vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese.

Ugdymo etapai ir jų reikšmė

Ikimokyklinio ugdymo sistema apima kelis svarbius etapus, skirtus skirtingo amžiaus vaikams, atliepiant jų raidos poreikius.

Ankstyvojo amžiaus grupėse ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką.

Ugdymo filosofija ir metodologija

Mūsų darželyje taikomas kūrybinis - visuminis (kompleksinis) ugdymas. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Pagrindinis vaiko gyvenimo būdas - žaidimas, tai natūrali vaiko būsena. Žaidžiant ugdomi pažinimo gebėjimai, lavinami judėjimo įgūdžiai, susipažįstama su aplinkiniu pasauliu ir savo vieta jame.

Žaislai ir priemonės veiklos centruose žadina vaizduotę, išjudina visus pojūčius. Eksperimentuodami, ieškodami ir atrasdami, vaikai patys, savais būdais patikrina, ar tie sprendimai teisingi, pasisemia informacijos. Vaikai įtraukiami į kūrybinę, sportinę, kultūrinę bei pažintinę veiklą, o ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos.

Projektų metodas - vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų kompetencijų plėtojimą. Teminė projektinė veikla trunka tiek, kiek reikia konkrečiai ugdymo ir ugdymosi temai ar temų grupei išplėtoti. Tema siekiama susieti į visumą vaiko išgyvenimus, atradimus, bandymus. Sudaroma galimybė vaikui spręsti visus su juo susijusius gyvenimo klausimus: aplinkos kūrimo, veiklos planavimo.

Ugdymo aplinka ir jos svarba pažinimui

Mūsų darželyje kuriama visapusišką tobulėjimą skatinanti žaisminga ir juki aplinka. Tai besikeičianti aplinka, kur vaikai žaidžia, muzikuoja, sportuoja, samprotauja, sprendžia problemas. Vaikų aktyviai fizinei veiklai skirta salė, kurioje gausu įvairių priemonių, ir tai yra viena iš pačių mėgstamiausių vaikų buvimo vietų. Vaikų kūrybai ir fantazijoms realizuoti išnaudojamos visos darželio erdvės - net koridorius.

Lopšelio-darželio teritorija yra didelė, saugi, sveikatinanti, skatinanti tyrinėti. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai

Ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Pagrindiniai ugdymo principai

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) kontekstai ir jų taikymas

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Pagrindiniai ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
• Žaismės kontekstas: Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ugdymosi sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pasiekimų pavyzdžiai: sveikata, savarankiškumas ir saugumas

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

A1. Mityba:

• Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
• Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
• Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

A2. Asmens higiena ir savitvarka:

• Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
• Taisyklingai plaunasi rankas.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

A3. Saugus elgesys:

• Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

B1. Bendroji motorika:

• Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
• Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
• Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
• Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
• Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
• Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
• Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
• Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
• Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
• Lipa kopėtėlėmis.
• Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
• Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
• Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
• Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
• Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
• Šoka į tolį, į aukštį.
• Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
• Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

B2. Smulkioji motorika:

• Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
• Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
• Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
• Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
• Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
• Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
• Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #kaip #vaikas #pazysta #aplinka #darzelyje

• Kaip kurti darnius santykius su vaikais
• Numerologijos paslaptys: kaip apskaičiuoti savo metų skaičių
• Elžbietos Važinskytės paslaugos
• Architektūros ir ugdymo aplinkos reikšmė švietimo įstaigose
• Agnė Grigaliūnienė: asmeniniai išgyvenimai ir kūryba