Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys ir gydymo galimybės

Nevaisingumas - tai nesugebėjimas pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos priemonių. Tai jautri ir sudėtinga problema, kuri paveikia milijonus porų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 10% porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50-150 tūkstančių.

Nors neretai galvojama, kad dažniausiai su nevaisingumo problemomis susiduria tik moterys, statistika atskleidžia kitokį vaizdą. Vyrai su šiomis problemomis susiduria 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Vis tik, egzistuoja ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties.

Pagrindiniai moterų nevaisingumo veiksniai

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais, kiaušintakių patologija bei gimdos pakitimais. Specialistai išskiria šias pagrindines priežastis:

• Menstruacinio ciklo sutrikimai: Jie sudaro apie ketvirtadalį visų moterų nevaisingumo atvejų. Kartais menstruacijos būna retos, o kartais ir visai išnyksta, kas signalizuoja apie lėtinę anovuliaciją.
• Kiaušidžių veiklos sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena dažniausių diagnozių. Tai funkcinių dominantinio folikulo vystymosi sutrikimo padarinys, kuomet subrendęs dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės.
• Kiaušintakių nepraeinamumas: Dar 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis (sąaugomis) pilvo ertmėje. Tokiu atveju spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne.
• Endometriozė: Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje.
• Hormoniniai sutrikimai: Pavyzdžiui, 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų.

Diagnostika: nuo ko pradėti?

Nevaisingumo priežastims nustatyti būtina ištirti abu lytinius partnerius. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros ir echoskopinio ištyrimo. Svarbu įvertinti kiaušidžių rezervą, ar vyksta kokybiška ovuliacija (atliekami hormonų tyrimai skirtingomis ciklo dienomis), taip pat ar kiaušintakiai yra pratekami. Sudėtingesniais atvejais, jei įtariama endometriozė ar buvusios dubens operacijos, taikomas laparoskopinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti mažojo dubens organų patologijas.

Gydymo principai

Gydymo planas visada yra individualus ir priklauso nuo nevaisingumo priežasties bei trukmės. Dažniausiai taikomi šie metodai:

Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės operacijos. Dabar jos atliekamos ypač tausojančiais metodais, siekiant maksimaliai išsaugoti kiaušidžių funkciją. Svarbu pabrėžti, kad net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, pagalbinis apvaisinimas nėra būtinas - dažnai užtenka minimalios chirurginės korekcijos arba medikamentinio gydymo.

Kada laikas kreiptis į specialistus?

Dažnai viešai skelbiama, kad pagalbos reikėtų ieškoti, jei porai nepavyksta pastoti per metus. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais susirūpinti reikėtų anksčiau:

1. Jei žinote apie problemas, galinčias trukdyti pastojimui (pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, PKS).
2. Jei moteris buvo susidūrusi su uždegiminėmis mažojo dubens ligomis ar operacijomis pilvo ertmėje.
3. Jei taikytas onkologinis gydymas (chemoterapija ar radioterapija).
4. Jei moters amžius 35 metai ir daugiau - vaisingumas su amžiumi drastiškai mažėja.

Nevaisingumas yra sudėtinga, tačiau išsprendžiama problema. Pozityvus požiūris, atviras bendravimas su gydytoju ir šiuolaikinė medicina suteikia galimybę daugybei porų įgyvendinti savo svajonę apie tėvystę.

tags: #moteru #nevaisingumo #priezastys

• Struktūra ir valdymas Kuosinėje
• Sveiki ir įspūdingi tortai mažiesiems
• Siuntimo kainos į Kretingą
• Kodėl verta rinktis naudotą vystymo stalą?
• Išsamus vadovas apie kūno pokyčius nėštumo metu