Kaip Užimti Kūdikį: Žaidimai, Veiklos ir Ankstyvojo Ugdymo Svarba

Šiais laikais dar yra tokių tėvų, kurie naiviai mano, kad vaikas iki metų tik miega ir valgo, todėl visai nebūtina lavinti jo intelekto. Jiems antrina ir seneliai, kartodami, kad mažylis pats visko išmoks ir susipažins su jį supančiu pasauliu. Tačiau ankstyvojo ugdymo specialistai su tuo nesutinka. Jie tvirtina, kad kuo vaikas jaunesnis, tuo jis imlesnis informacijai, todėl tiesiog būtina su juo ieškoti kuo įdomesnės veiklos bei žaisti.

Vaikų kūrybiškumo ugdymo studijos „Kuria vaikai” vadovė Dovilė Preimontė dalinasi savo patarimais ir rekomendacijomis, kad kasdienė veikla su kūdikiu virstų žaidimais ir ugdančiomis pamokėlėmis.

Ankstyvojo ugdymo svarba ir žaidimų mitai

Žaidimai - būtinybė vaiko raidai

Tikrai taip - žaidimai nėra tik pramoga ir atrakcija, tai būtinybė vystytis protinei, emocinei, socialinei bei psichinei vaiko raidai. Ir ne tik kalbant apie ūgtelėjusius vaikus, bet ir pačius mažiausius - kūdikius ir netgi naujagimius. Pirmasis septynmetis, o ypač pirmieji treji metai, yra ypač greito ir skvarbaus vaiko mokymosi bei pasaulio pažinimo laikas.

Tyrimai parodė, kad net patys paprasčiausi žaidimai vaiko smegenyse formuoja sudėtingiausius procesus. Rezultatas - greičiau susiformuoja svarbūs motoriniai įgūdžiai, kūdikis lengviau išmoksta stovėti, vaikščioti, tarti garsus ir bendrauti su kitais žmonėmis.

Brangūs žaislai: mitas ar realybė?

Aš labai tikiuosi, kad tokių tėvų, manančių, jog žaisti su vaiku galima tik tada, kai turi daug brangių žaislų, jau nebelikę arba jų labai nedaug, nes tai visiškas mitas. Dažniausiai netgi būna priešingai - kai kurie brangūs žaislai yra visiškai beverčiai ir jokios naudos vaiko tobulinimui neduodantys, jie slopina aktyvumą žaidimo procese.

Pasyvus žaidimas, kai žaislas žybsi, juda, groja, atlieka viską už vaiką vos spustelėjus vieną ar kitą mygtuką, jau nuo pat mažumės slopina prigimtinį vaiko kūrybiškumą, atradimų ir pažinimo džiaugsmą. Įvairūs saugūs buities rakandai, maisto produktai yra būtent tos priemonės, iš kurių be didesnių pastangų galima sukurti daug lavinančių žaislų patiems mažiausiems.

Tėvų vaidmuo lavinant kūdikį

Artumas ir bendravimas - geriausias žaislas

Manau, kad tokio amžiaus vaiko vienintelis ir pats geriausias žaislas yra mama ir patys artimiausi aplinkos žmonės. Kalbant apie žaidimus su tokiu mažyliu, mes neturime omenyje žaislų, o akcentuojame ryšį ir bendravimą. Toks artumas yra tiesiog būtinas!

Žaidimai tokiu atveju yra jūsų nuolatinis kalbėjimas su kūdikiu, dainavimas ir šypsojimasis, veido mimikų demonstravimas, šokimas su juo laikant glėbyje. Tam nereikia paskirti specialaus žaidimų laiko, tą galite daryti tiesiog kiekviename procese - prausiant, keičiant sauskelnes, maitinant ir t.t. Toks nuolatinis bendravimas su kūdikiu, visų pirma, leis jums geriau pažinti šį naują žmogų, o jam sukurs gyvybiškai svarbų saugaus prisirišimo ir pasitikėjimo jumis jausmą. Be šio svarbaus aspekto, tokia žaidimų forma padeda sparčiai vystytis smegenims, kurti naujas neuronų jungtis ir, žinoma, lavina vaiko kalbinę raidą bei kaupia žodyną. Na, ir žinoma, net ir tokio amžiaus kūdikiui jau galima skaityti - tai daryti niekada ne per anksti!

Santūrus draugiškumas ir savarankiškumo ugdymas

Santūrus draugiškumas turi būti svarbiausias Jūsų santykių su kūdikiu bruožas. Kai jį maitinate, rengiate, maudote, kalbate su juo, pervystote jį, laikote ant rankų ar tiesiog esate su juo viename kambaryje, jis vis labiau suvokia, kad esate vienas kitam be galo brangūs. Glamonėdamos ir apkabindamos jį, parodote jam, jog jis geriausias mažylis pasaulyje, jūs padarote jį laimingą. Glamonėjimas tiek pat svarbus emociniam kūdikio vystymuisi, kiek pienas - fiziniam.

Didžiausia tėvų nepatyrimo klaida - per rimtas požiūris į savo pareigas, kuris trukdo pajusti motinystės laimę. Žinoma, aš nemanau, jog jūs visą laiką turite plepėti su kūdikiu, kai jis nemiega, arba nuolatos jį šokdinti ir juokinti. Nuo to jis tik nuvargs ir galiausiai pradės varžytis arba išpaiks. Ir kūdikiui, ir motinai svarbiau meilus draugiškumas. Jis jaučiamas jūsų rankų šilumoje, mylinčioje geraširdiškoje veido išraiškoje, švelnioje jūsų balso intonacijoje.

Kūdikiui labai malonu ir net naudinga, kad motina yra šalia jo, bet vis dėlto jis turi išmokti užsiiminėti pats. Kai kurios motinos taip dievina savo pirmagimį, jog nepaleidžia iš rankų, žaidžia su juo visą laiką, kol jis nemiega. Kūdikis gali priprasti prie nuolatinio dėmesio ir palaipsniui darysis vis reiklesnis. Iš pradžių žaiskite kartu, o vėliau jis gebės tai daryti savarankiškai.

Veiklos ir žaidimai pagal kūdikio amžių

Nuo gimimo iki trijų mėnesių: ryšio kūrimas ir pojūčių lavinimas

Nuo gimimo iki trijų mėnesių kūdikiai budrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos. Pirmą gyvenimo mėnesį naujagimis didžiąją laiko dalį miega arba snaudžia, o jo gebėjimai yra labai riboti. Daugelis kūdikių priežiūros specialistų pirmąjį mėnesį rekomenduoja naujagimio „neapkrauti” žaislais bei informacija. Leiskite jam ramiai, be streso pažinti šį pasaulį. Šiuo periodu svarbiausia pojūčiai - tėvų prisilietimai, širdies dūžiai, balsas.

Štai keletas veiklų, tinkamų šiam amžiaus tarpsniui:

• Malonus pašnekesys ir kūno kalba: Kalbėjimas yra mokymasis, o kalbėjimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos. Kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam. Pasakokite mažyliui, koks jis jums brangus, dainuokite lopšines. Nepamirškite kartoti jo vardo - taip po truputėlį jis pradės suvokti savo asmenybę. Kūdikio bendravimo būdas - tai šypsenos, susirūpinimas, pyktis.
• Garsų imitacija: Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus. Kartodami jo skleidžiamus garsus, pamokysite įvairių balso tonų bei intonacijų - tai svarbu kalbos raidai: jau 5 savaičių kūdikiai taria garsus, primenančius balandžių burkavimą. "Gugavimas" labai patinka mažyliams, kai skleidžiami tokie patys garsai, kokius ir jie sako. Tai lavina kūdikio kalbėjimo įgūdžius ir skatina jums atsakyti, pritarti.
• Akių kontaktas: Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu. Ryškūs, dvispalviai paveiksliukai (geriausia - juodos ir baltos spalvų) padės lavinti regą. Regėjimas. Vos gimęs mažylis mato prastai ir skiria tik kontrastingas, ryškias spalvas, esančias apytiksliai 30 cm atstumu nuo akių, tad ryškius žaisliukus geriausia būtų kabinti virš mažylio būtent tokiu atstumu. Mažylis taip pat geba atpažinti žmogaus veidą - ypač mamos.
• Švelnus masažas ir lytėjimas: Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažylį. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę. Kūdikiui labai patiks, jei švelniai glostysite jo pėdutes ir delniukus.
• Skirtingos tekstūros: Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį.
• Sūpavimas ir nuostabusis nešiojimas: Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius. Sūpuokite kūdikį švelniai ir lėtai. Supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą.
• Šokis: Šokis - tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
• Atsilenkimai ir dviratininkas: Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus, švelniai kilnodama už paklodės kraštų. Taip pat sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
• Fizinių gebėjimų lavinimas: Kai tik mažylis nemiega, guldykite jį ant pilvo, kad jis, keldamas galvą, stiprintų kaklo, pečių ir rankų raumenis. Geriausias pratimas kaklo ir pečių raumenims stiprinti - kelti galvutę gulint ant pilvo. Kojos stiprėja aktyviai spardantis.

Nuo trijų iki šešių mėnesių: nauji pojūčiai ir aktyvesnis bendravimas

Be visų anksčiau minėtų veiklų, kurias reikia tęsti, tokio amžiaus kūdikiui jau galima duoti įvairių tekstūrų bei garsus skleidžiančių saugių daiktų, kad, palietus, jaustų skirtingus pojūčius ir garsus (pavyzdžiui, namuose gamintų pojūčių maišelių ar pagalvėlių). Šiame amžiuje lytėjimo pajutimas taip pat tampa geresnis. Pasiūlykite mažyliui skirtingų tekstūrų, formų ir dydžių spalvingus žaislus.

Toliau pateikiamos papildomos veiklos:

• Vokalinis bendravimas: Su tokio amžiaus kūdikiu jau galima (ir reikia) bendrauti vokaliai - atkartojant atsakyti į jo skleidžiamus garsus, taip padrąsinant ir pamokant skleisti vis įvairesnius, o prie to pridėjus įvairias veido mimikas, pavyksta tiesiog tobulas žaidimas!
• Žaislų stoveliai ir siekimas: Tokiame amžiuje labai tinkami įvairūs žaislų stoveliai, po kuriais gulintis mažylis stengiasi pagriebti ir pačiupinėti ten prikabintus žaislus ar daiktus. Pakabinkite žaisliukų jo rankos aukštyje, kad jis galėtų jų siekti. Taip pat galite lavinti kūdikio rankų ir akių koordinaciją, pakabindami žaisliukus ant lanko virš lovytės, lavinimo kilimėlio ar vežimėlio.
• Muilo burbulai: Tokiam mažyliui jau bus smagi ir kita vaikų mėgstama atrakcija - stebėti, kaip aplink jį pučiate muilo burbulus ir jie subliūkšta.
• Kūno dalys ir pirštukai: Padėkite kūdikiui ir kartu pasakokite, kur jo pilvukas, krūtinė, kaklas, kakta, lūpos ir t.t. Po vieną lieskite kūdikio kojų ir rankų pirštelius, garsiai sakydami, koks tai pirštukas.
• Rankų stiprinimas: Jau apie trečią kūdikio gyvenimo mėnesį galite pabandyti jam į rankas duoti barškutį.
• Dėmesio koncentravimas: Išsirinkite ryškių spalvų žaisliuką, barškutį ar kramtuką ir su juo „gaudykite” mažylio žvilgsnį. Stebėkite, kaip kūdikis sukasi į tą pusę, kur girdi garsą.
• „Garsų medžioklė“ namuose: Kūdikiams labai patinka skirtingi garsai, todėl, nešiodami jį ant rankų, vaikščiokite po namus ir ieškokite: lietaus klapsėjimo į langus, užsidarančių durų, bėgančio vandens, skalbimo mašinos ir kitų „buitinių” garsų.
• Išraiškingas kalbėjimas ir muzika: Tėveliams teks tapti ir aktoriais, mat kūdikiams labai patinka skirtingi balsai: aukšti ir žemi tonai, išraiškingai tariami žodžiai, ritmika. Kiekvieną savaitę atraskite vis kitą klasikinės muzikos kūrinį ir jį paklausykite bent kartą ar du per dieną.
• Veidrodžio atradimas: Kūdikiui nešiodami, sustokite pasidairyti į namuose pakabintus veidrodžius, pasakokite, kad tai jis arba rodykite jo kūno dalis. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
• Iššūkiai: Nedideli išbandymai gali būti labai puiki reakcijos, dėmesio koncentravimo ir stambiosios motorikos mankšta. Pavyzdžiui, pasiimkite vaiko mėgstamą žaisliuką ir, mažyliui gulint ant kilimėlio, laikykite jį kiek toliau, kad, norint pasiekti, reikėtų pasistengti.

Nuo šešių iki devynių mėnesių: pasaulio atradimas sėdint ir ropojant

Tokiame amžiuje jau galima pradėti labai mėgstamas ir itin svarbias, kūdikio pojūčius lavinančias, sensorines veiklas. Pagrindinis tokio amžiaus vaikų pasaulio pažinimo būdas yra visi jų pojūčiai, todėl reikėtų sukurti kuo daugiau įvairesnių situacijų jiems pažinti ir atrasti. Kadangi visus tokio amžiaus mažylio pojūčius paprastai vis tiek vainikuoja skonio pajautimas, būtina pasirūpinti, kad šios priemonės būtų saugios ragavimui. Tam labai tinka įvairūs maisto produktai - virti makaronai, želatina, kruopos, miltų bei aliejaus mišiniai ir t.t.

Šiame amžiuje vaikai, gulėdami ant pilvo, gali išlaikyti savo galvą ir krūtinę pakeltą. Tai yra laikotarpis, kada kūdikiai išmoksta permesti savo kojas į vieną ar kitą pusę, taip atrasdami, kad gali apsiversti. Sulaukę 7 mėnesių, daugelis mažylių mėgsta pastovėti. Kūdikis vis labiau mokosi naudotis rankomis, siekia ir bando imti tai, kas jį sudomino. Padėkite kūdikiui mokytis vartytis, paguldydami jį saugioje vietoje (pavyzdžiui, ant grindų, patiesę šiltą ir spalvingą patiesalą) arba duodami jam daug įdomių daiktų, kurių jis galėtų siekti ir imti į rankytes.

Kitos tinkamos veiklos:

• Sensoriniai žaidimai su maistu: Tegul neužgožia baimė, kad vaikas užsprings ar prisikiš smulkesnių kruopų į nosį ar ausis - juk tokių žaidimų metu visada būsite šalia ir stebėsite, o tokia realistinė ir įdomi patirtis su namuose esančiais produktais niekada neprilygs plastikiniam ar medžiaginiam žaisliukui.
• Veidrodžio pažinimas: Nuo šešių mėnesių kūdikiui jau smagu atrasti veidrodį ir prieš jį tyrinėti bei įvardinti veido, kūno dalis.
• Žaidimai su daiktais: Dėlioti įvairius namų daiktus į dėžutes bei juos ištraukti, statyti bokštus iš maisto produktų dėžučių ir juos griauti.
• Slėpynės ir "Kukū": Žaisti slėpynių uždengiant veidą rankomis ar skarele. Šį žaidimą, greičiausiai, daugelis tėvelių pamena ir iš savo vaikystės. Sau prieš veidą laikykite kažkokį daiktą, pavyzdžiui, rankšluostį, o po to staiga jį patraukite. Nepamirškite sakyti „kukū”, vaikus tai labai prajuokina.
• Pirštukų dainelė: Kūdikiui labai smagu matyti, kai jūs darote kažką linksmo, juokingo.
• Pėdučių žaidimai: Kūdikio dėmesį tikrai patrauks kojinės, ant kurių bus garsus skleidžiančių detalių, pavyzdžiui, barškutis ar čiužančios medžiagos gabalėlis.
• „Aukštyn-žemyn“: Aktyvūs žaidimai patinka daugeliui vaikų, todėl pabandykite su savo kūdikiu švelniai „paskraidyti”.
• Linksmi vabaliukai: Kutenkite mažylį ir klausinėkite: „kur vabaliukai, kur vabaliukai”.
• Mokymasis, kad daiktai nedingsta: Parodžiusi žaislą, pavyzdžiui, barškutį, paslėpkite jį už nugaros ar apvožkite kibirėliu: tegu mažylis ieško.
• Aktyvus judėjimas: Labai svarbu, kad tokio amžiaus kūdikis lavintų ir stambiąją motoriką, nes būtent šiuo laikotarpiu įvyksta daug svarbių jo raidos pasiekimų, pavyzdžiui, jis pradeda šliaužti ir ropoti. Neleiskite vaikui tinginiauti ant lavinamojo kilimėlio - tegul jis intensyviai sportuoja, pavyzdžiui, bando pasiekti aplink jį padėtus žaislus.

Nuo devinto mėnesio iki vienerių metų: žingsniai į savarankiškumą

Šio amžiaus mažyliai griebia viską, kas tik yra jų akiratyje. Labiausiai vaikų dėmesį atkreipia ryškūs, skleidžiantys garsą daiktai. Tokio amžiaus vaikui ne tik pradėkite rodyti figūras ir sakyti jų pavadinimus, tačiau ir pademonstruokite, kaip jas reikia įdėti į joms skirtas skyles (tam reikalingi specialūs rūšiavimo žaislai).

Šiame amžiuje tinkamos veiklos:

• Stumdymas ir stovėjimas: Būtent šiuo etapu vaikui prireiks žaislo-stumduko, jei tokio neturite - naudokite namuose esančius baldus, pavyzdžiui kėdę. Jei norite, kad mažylis greičiau atsistotų, ant sienos pakabinkite įvairiausių jam įdomių paveiksliukų (tėvelių nuotraukos, gyvūnai, maistas ir t.t.). Vaikas bandys juos pasiekti, o jūs jam pasakokite apie tuos objektus.
• Virtuvės pažinimas: Pats metas mažylį supažindinti su virtuvės įrankiais. Ant kilimo sudėkite puodus, samčius, šaukštelius ir leiskite kūdikiui po vieną tyrinėti, apžiūrėti. Jūsų darbas - garsiai įvardinti, koks šio daikto pavadinimas.
• Figūros ir rūšiavimas: Į indą berkite skirtingų formų produktų, pavyzdžiui: pupelių, žirnių, kelių rūšių makaronų, ir kartu su vaiku bandykite juos surūšiuoti. Kol mažylis žaidžia šį žaidimą, būtina suaugusiems būti kartu ir jį akylai stebėti.
• Žvejojimas: Į didelį indą prileiskite vandens, įmeskite smulkesnių žaisliukų, pavyzdžiui, kaladėlių, duokite vaikui samtį ar didesnį šaukštą ir leiskite po vieną daiktus „sužvejoti” iš vandens.
• Vaisiai, daržovės ir uogos: Padėkite jam juos pažinti geriau. Duokite neprapjautą obuolį į rankas, tada jo gabalėlį pauostyti, paragauti, garsiai įvardinkite jo pavadinimą.
• Bokšto statymas ir griovimas: Beveik vienerių mažylis jau norės statyti, tam namuose idealiai tinka įvairios, skirtingų dydžių dėžės.
• Spalvos: Jei turite įvairiaspalvių kaladėlių, berkite jas į krūvą ir kartu su vaiku rūšiuokite pagal spalvas. Kitas variantas - išdėliokite spalvoto popieriaus lapus ir ant jų dėliokite tam tikros spalvos kaladėles.
• Šaukštelis: Leiskite mažyliui griebti šaukštelį ir pačiam bandyti pataikyti į burną. Tai labai svarbu jo smulkiosios motorikos lavinimui ir savarankiškumo ugdymui.
• Popieriaus gniaužimas: Suraskite namuose kelių rūšių skirtingų medžiagų. Parodykite mažyliui, kaip smagu jas sugniaužti delnuose, o po to vėl išlankstyti.
• Pirmoji lėlė: Nors su ja vaikas aktyvių žaidimų dar nežais, tačiau ji labai pravers kūno dalių mokymui.
• Uoslė: Namuose raskite penkis ar daugiau skirtingus prieskonius, supilkite juos į nedideles talpas ir kartu su vaiku jas uostykite.
• Gamtos pažinimas: Ruduo - idealus metas vaiką supažindinti su gamta ir jos grožiu. Namuose kartu su mažyliu šiuos daiktus tyrinėkite - lieskite, uostykite, pasakokite jam, kas tai yra.

Nuo vienerių iki pusantrų metų: smulkiosios motorikos tobulinimas

Tai norų metas, kai jūsų mažylis geba pasiimti ir pasiekti tai, ko užsigeidžia. Beribis smalsumas neatsiejama šio amžiaus tarpsnio dalis. Smulkioji motorika šiame periode gerokai pažengusi, tačiau dažniausiai šiame etape vaikams keblumų kyla ištraukiant įvairius daiktus iš jiems sudėtingesnių vietų. Štai rekomenduojama užduotis tobulinimusi:

• Voratinklis krepšelyje: Jums reikės virvutės, krepšelio su skylutėmis ir įvairių mėgstamų žaislų. Paimkite krepšelį ir per jame esančias skylutes praverkite virvutes į skirtingas puses taip, kad krepšelio viduryje gautųsi voratinklis. Į krepšelio vidurį pridėkite įvairių mėgstamų žaislų ar vaikui patinkančių daiktų ir leiskite juos ištraukti pačiam. Jei jam nepavyksta - nuraminkite, leiskite bandyti dar kartą, parodykite ir papasakokite kaip tai darote jūs - kartu galite skaičiuoti kiek daiktų pavyksta ištraukti savarankiškai.

Nuo pusantrų iki dvejų metų: kūrybiška smulkioji motorika

Tai pats tinkamiausias amžiaus tarpsnis smulkiajai motorikai lavinti, ypač jeigu tam pasitelkiamos kūrybiškos, neįprastos, dėmesį patraukiančios priemonės. Nors tokio amžiaus vaikai yra labai judrūs ir aktyvūs, įdomi, smulkiajai motorikai naudinga veikla juos gali pritraukti geram pusvalandžiui ar net ilgesniam laiko tarpui. Štai pavyzdys:

• Šiaudeliai ir karoliukai: Jums reikės šiaudelių, plastilino ir įvairių karoliukų (stambesnių), popieriaus ritinėlių, makaronų, žiedų (tinka bet kokie daiktai su skylutėmis, pro kurias pralįstų šiaudelis). Iš plastilino kartu su vaikučiu ant stalo suformuokite storesnį blyną, į jį subeskite kelis šiaudelius ir leiskite vaikui pasirinkti, ką jis nori ant tų šiaudelių užverti. Garantuojame, kad jūsų vaikui norėsis ne tik užverti, bet ir vėliau nuverti ant šiaudelių esančius daiktus, iš jų konstruoti bokštus. Galite sukurti seką iš skirtingų spalvų ar formų karoliukų ir pamėginti ją atkartoti.

Nuo dvejų iki trejų metų: raidžių pažinimas ir iššūkiai

Šio amžiaus vaikams vis dar labai svarbu lavinti smulkiąją motoriką, tačiau galima pasirinkti veiklą, kuri būtų naudinga ne tik pirščiukų miklumui, bet ir kitiems vaiko gebėjimams ugdyti. Tokio amžiaus vaikai dėl vis didėjančio savarankiškumo poreikio be galo mėgsta iššūkius. Štai viena iš jų:

• Ežiukas su raidėmis: Jums reikės kartono, skalbinių segtukų, žirklių ir rašymo priemonės. Iš kartono iškirpkite ežiuką ir ant jo spyglių surašykite vaiko vardo raides, tą patį padarykite ant atskirų skalbinių segtukų. Mokykitės atskirti raides ir ant spygliukų, pagal ant jų esančias raides atitinkamai susegti skalbinių segtukus su tokiomis pačiomis raidėmis. Tokiu būdu lavinsime ne tik smulkiąją motoriką, bet ir vaikučio atmintį.

Svarbūs vystymosi aspektai ir tėvų lūkesčiai

Ankstyvojo ugdymo būreliai: nauda mamoms ir vaikams

Mamoms pirmaisiais vaiko auginimo metais tikrai būtina nors trumpam ištrūkti iš namų ir pakeisti aplinką, pasikalbėti bei pasidalinti patirtimi su kitomis tokio pat amžiaus mažylių mamomis. Paprasčiausia tai padaryti yra būtent tokiuose būreliuose.

Dėl pačių kūdikių - kai kurios teorijos teigia, kad iki dvejų metų vaikams pats svarbiausias asmuo yra tėvai, o kiti žmonės, juo labiau vaikai, jiems šiuo periodu nėra būtini. Ir aš tam pritariu - būtini tikrai nėra, tačiau, jeigu metinukas pas kitus mažylius išeina su mama, ir ten jie veikia įdomius dalykus, tai yra netgi labai naudinga.

1-3 metų vaikams skirti būreliai turėtų būti labiau žaidimo forma nei mokymosi, be griežtų taisyklių ir, svarbiausia, leidžiantys mažyliui laisvai, pagal jo asmenines savybes, charakterį bei tempą, patirti įvairius dalykus. Kitu atveju, jau tokiame ankstyvame amžiuje galima nuslopinti smalsumą, sukurti baimę bandyti naujus dalykus.

Ar verta mokyti kūdikį skaityti ir siekti „genialumo“?

Tuo, kad kūdikio smegenys ypač imlios, tikrai tikiu - tą patvirtina daugelis mokslinių tyrimų. Kad galima jį mokyti skaityti - irgi neabejoju. Ar tai yra reikalinga ir sveika vaiko smegenims - kitas klausimas. Asmeniškai aš, niekaip nesuprantu, kam to reikia?

Tokio amžiaus vaiko smegenys nors ir labai imlios, tačiau dar nepasirengusios skaityti tikrąja šio žodžio prasme. Jos dar nėra išsivysčiusios tiek, kad skaitant nenukentėtų smegenų jungčių funkcijos. Smegenų dalys, dalyvaujančios kalbant ir skaitant, dar nėra iki galo „įjungtos” ir sujungtos tarpusavyje iki septynerių ar aštuonerių metų (aišku, kaip ir visur, yra išimčių, tačiau ir jos pasireiškia ne anksčiau kaip trečiaisiais ar ketvirtaisiais gyvenimo metais). Jei mokome vaikus atlikti užduotis, kurias įveikti įprastais (ir pačiais efektyviausiais) būdais smegenys dar nėra pakankamai išsivysčiusios, jos suras kitus, mažiau efektyvius būdus įvykdyti užduotį, o tai suformuos neįprastas smegenų jungtis. Ateityje tai gali turėti įtakos prastesniems rezultatams moksluose.

Suteikime mažiesiems galimybę būti bei žaisti (būtent tą tokiame amžiuje vaikas ir turi veikti) kuo įvairesnėje aplinkoje bei įvairesnėmis priemonėmis, tyrinėkime kartu gamtą, daiktus, reiškinius. To visiškai užteks sveikam ir gausiam neuronų jungčių susiformavimui. Svarbiausia, tai bus natūralus ir vaikui malonus, o ne priverstinis, būdas tobulėti.

Tikiu, kad vaikas, su kuriuo tėvai žaidžia jo amžiui tinkamus žaidimus, kalbasi, bendrauja, besąlygiškai myli ir suteikia galimybę savu tempu pažinti pasaulį - tampa laimingas bei empatiškas. Ir tai yra kur kas svarbiau už tai, ar jis bus genijus, ar ne.

Fizinio aktyvumo ir intelekto dermė

Iš tiesų, labai svarbu abu dalykai - jei leisime vaikui natūraliai pažinti pasaulį ir sukursime tam sąlygas bei aplinkybes, šios veiklos natūraliai savaime susiderina. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gamtoje gali būti ne tik smagi fizinio aktyvumo pramoga, bet ir pažintinė.

Papasakokite vaikui apie pakeliui sutiktus gyvius, matytus augalus ir gėles, prisirinkite į kišenes akmenukų, šakelių, gėlių žiedelių, o grįžę iš jų sukurkite aplikaciją, išvirkite „fėjų sriubą”. Štai jums ir fizinis aktyvumas, ir pažintinis, intelektualinis bei kūrybiškas užsiėmimas! Viskas daug paprasčiau nei atrodo, kai veikla mėgaujatės ir ji natūraliai įdomi.

Tėvų motyvacija ir kantrybė: žaidimas turi teikti džiaugsmo

Jei žaidimą su vaiku suprantame labai siaurai (tik kaip bendrą veiklą su jo žaislais), žinoma, kad dažnam tėčiui ir mamai motyvacijos gali pristigti. Todėl visada stengiuosi pabrėžti, kad žaidimas su vaiku tai nėra tik kaladėlių dėliojimas ar lėlių migdymas. Žaidimą ir smagų bendravimą galima susikurti iš bet ko: pasivaikščiojimo gryname ore, vakarienės gaminimo, daržovių ravėjimo sode, važiavimo dviračiu ir kitų veiklų.

Kai į žaidimą žiūrime kaip į galimybę pabendrauti su vaiku, pasidalinti su juo patirtimi, išmokyti svarbių įgūdžių bei tiesiog smagiai praleisti laiką, tada motyvacijos visada bus užtektinai ir ji tiek tėvams, tiek vaikui teiks malonumą, o nebus tik pareiga. Jeigu jums kančia yra šimtąjį kartą dėlioti tą pačią dėlionę, taip vaikui ir pasakykite, bet į šio žaidimo vietą pasiūlykite kitą, jau abiems smagią bei patinkančią veiklą ar pramogą!

„Žaidžiant su vaikais svarbiausia kantrybė ir dėmesys detalėms, vaikų reikėtų neskubinti, leisti jiems patiems įveikti užduotis savo tempu. Nenorėkime, kad jie kuo greičiau praeitų visus vystymosi etapus, raidoje svarbu ne kiekybė, o kokybė. Tegul vaikai kartu su jūsų pagalba patiria savarankiškumo džiaugsmą“, - pataria „Family Lab Academy“ visuminio šeimos ugdymosi studijos Kaune pedagogės.

Apibendrinimas: lankstumas ir džiaugsmas ugdant kūdikį

Keletas minučių žaidybinės veiklos su vaiku kasdien nepalyginamai naudingiau mažyliui, nei žaidimų maratonas kartą per savaitę. Nėra jokio reikalo lipte prilipti prie vaiko ir sekti kiekvieną jo judesį, vos tik kūdikis prabunda. Mūsų straipsniai suskirstyti į tris dalis pagal kūdikių poreikius, atsižvelgiant į jų amžių: nuo gimimo iki pusės metukų, nuo 6 mėnesių iki metų ir nuo metukų iki dviejų metų. Tačiau tai labai sąlyginis suskirstymas. Vaikai auga ir vystosi labai skirtingai. Todėl nebijokite perbėgti į sekantį skyrių ar užtrukti tame, kurį jūsų kūdikis jau „peraugo”. Čia nėra ir negali būti griežtų ribų ar taisyklių. Jei mažylis mėgaujasi žaidimu, vadinasi, jis kažko iš to mokosi. Nemanykite, kad privalote sužaisti visus žaidimus. Nepaverskite užsiėmimų su savo vaiku sunkia pareiga.

Jūs savo vaiko gyvenime nesate vienintelis žmogus. Močiutės, seneliai, šeimos draugai su malonumu pasiūlys jūsų vaikui tą veiklą, kuri jiems artima ir su malonumu darys tai, ką mėgsta ir ką gerai išmano. Tiesiog rinkitės jums patinkančią veiklą. Tada žaidimas su kūdikiu taps jums maloniu užsiėmimu.

tags: #kaip #uzimti #kudiki

• Supratimas ir pagalba hiperaktyviems vaikams
• Kaip saugiai išgydyti kūdikio slogą?
• Apie „Raudonkepuraitės“ bendruomeniškumo centrą
• Donato Montvydo gimimo data
• Sužinokite apie PAP tyrimą nėštumo metu