Naujagimio Tuštinimasis: Ką Reikia Žinoti Tėvams?
Kai sakoma, kad pirmieji mažylio mėnesiai sukasi apie sauskelnių turinį, maitinimus ir miegelius, tai iš dalies yra tiesa. Kūdikystė tikrai nėra vien apie rutiną, bet mažylių sauskelnių turinys išties yra svarbu nuo pat gimimo. Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą. „Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus.
Mekonijus: Pirmosios Naujagimio Išmatos
Pirmieji pasituštinimai yra vadinami mekonijumi. Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Naujagimis turi pasituštinti bent kartą per pirmas 48 valandas, tai reikalinga, kad medikai įsitikintų, jog neužakusi analinė anga.
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Pirmas dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Mekonijus yra žalsvai rudas/juodas, labai tąsus ir tikrai sunkiai nuvalomas. Jis sudarytas iš nurytų vaisiaus vandenų, gleivių, odos ląstelių, plaukelių (lanugo), todėl neturi kvapo. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų. Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse. Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys. Mekonijaus pašalinimui labai svarbus priešpienis, kuris (be visų kitų naudingų savybių) veikia kaip laisvinamasis. Naujagimiui šis procesas yra neskausmingas. Mekonijaus vaikučio žarnyne atsiranda jau nėštumo metu. Normaliai vaikutis, būdamas mamos pilvelyje, nei nėštumo pradžioje, nei pabaigoje į vaisiaus vandenis nesituština, todėl jam gimstant, vandenys būna skaidrūs. Jei vaikeliui įsčiose pradeda trūkti deguonies, suspazmuoja kraujagyslės, esančios žarnyne, dėl to atsiranda žarnyno peristaltika, ir vaikelis pradeda tuštintis į vaisiaus vandenis. Ir pernešiotas vaikelis gali gimti tiek iš skaidrių, tiek iš žalių vaisiaus vandenų. Iki 34 nėštumo savaitės vaikai iš žalių vaisiaus vandenų gimsta retai. Tai priklauso ne nuo išnešiotumo, o nuo to, kaip greitai naujagimio žarnynas užsipildo mamos pienu, tada ir pasikeičia išmatų spalva.
Naujagimio odelė visada turi būti švari, todėl kaskart jam pasituštinus, sauskelnes būtina pakeisti.
Pereinamosios Išmatos
Po mekonijaus fazės, maždaug 3-5 parą, naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą. Tai vadinama tranzityviuoju žarnyno kataru.
Žindomų Kūdikių Išmatos
Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Po 2-4 parų išmatos pasidaro panašios į geltoną homogeninę košę.
Išvaizda ir Dažnis
- Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos.
- Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą.
- Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Jo išmatos paprastai esti šviesiai geltonos, panašios į tirštą sriubą, tyrę arba į tešlą ir praktiškai niekada nebūna labai kietos.
- Pirmąsias savaites naujagimis tuštinasi po kiekvieno maitinimo.
- Išimtinai žindomiems mažyliams normalu tuštintis 6 ir daugiau kartų per dieną, o iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus - tuštintis po/per kiekvieną žindymą.
- Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo. Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą.
- Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą.
- Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 - 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą.
Vėlesnis Tuštinimasis
- Praėjus 4 - 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!
- Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau).
- Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę.
- Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų).
Kiti Ypatumai
- Jeigu kūdikis jaučiasi gerai, nesirūpinkite. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus.
- Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Maitinamų Mišiniais Kūdikių Išmatos
Mišiniu maitinami mažyliai įprastai tuštinasi 1-4 kartus per parą iki maždaug dvejų mėnesių amžiaus, vėliau - dažniausiai 1-2 kartus. Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus.
Išvaizda ir Konsistencija
- Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.
- Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio. Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.
- Besimaitinančio karvės pienu kūdikio išmatos būna šviesiai geltonos ar smėlio spalvos. Tačiau kai kurių naujagimių išmatos esti panašios į minkštą kiaušinienę ar varškės gabaliukus skystoje terpėje. Jeigu kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai priauga svorio, jums nėra ko jaudintis.
- Dirbtiniu būdu maitinamų vaikų viduriai dažniausiai būna kieti. Pirmaisiais mėnesiais maitinamų dirbtiniu būdu vaikų išmatos retai būna skystos, žalsvokos ar varškės konststensijos.
Tuštinimosi Dažnio Pokyčiai ir Normalumo Ribos
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu, ar pieno mišiniais. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose.
Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis. Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Klaidingas Tuštinimosi Skaičiavimas
Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Pradėjus Primaitinimą
Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Normalu, jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių.
Išmatų Spalva ir Ką Ji Rodo
Tamsios arba Juodos Išmatos (Melena)
- Juodi taškeliai ar siūleliai žindomo mažylio sauskelnių turinyje gali būti dėl kraujuojančių spenelių. Raudonas kraujas suvirškintas tampa juodu.
- Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte. Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo, vadinamos melena.
Žalios arba Gelsvai Žalsvos Išmatos
- Jei sauskelnių turinys labiau primena gelsvai žalsvą gleivių monstrą, tai gali būti dėl kelių priežasčių: alergijos/jautrumo arba žarnyno infekcijos.
- Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių.
- Kai mažylis nuolat gauna daugiau pieno, gausesnio angliavandenių ir mažiau riebalų (vadinamojo "lieso" pieno), tai gali lemti žalią tuštinimąsi. Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio.
- Tamsiai žalios išmatos yra dažnas reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais.
- Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse.
- Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis.
Balkšvos, Šviesios, Pilkos Išmatos
- Baltos, pilkos ar baltai gelsvos, „kreidiškos“ išmatos gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją. Viena dažniausių tokių išmatų priežasčių - tulžies latakų atrezija.
- Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
- Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos.
Kraujas Išmatose
- Raudonos žele pavidalo išmatos yra nerimą keliantis ženklas.
- Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
- Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja.
- Žarnų invaginacija, būdingesnė vyresniems vaikams (4 - 10 mėnesių amžiaus), pasireiškia vėmimu, stipriais pilvo skausmais ir gleivėtomis kraujingomis išmatomis (kartais pavadinamos „serbentų žele“).
Bendra Išmatų Konsistencija ir Problemos
Viduriavimas
Tačiau jei išmatos staiga tampa kitokios konsistencijos, itin vandeningos, atsiranda aštresnis kvapas (kartais ir gleivės) ir tai kartojasi daugiau nei 3 pasituštinimus iš eilės - galima įtarti viduriavimą. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių.
Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačiau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina).
Viduriuojantis kūdikis gali karščiuoti, ir temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių ar nekristi žemiau 38,5 laipsnių net su vaistais. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.
Fiziologinis Kataras
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Vidurių Užkietėjimas
Sakoma, kad žindomiems kūdikiams viduriai nekietėja. Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia.
Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko. Vidurių užkietėjimas irgi gali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
Pagalba esant vidurių užkietėjimui
Du - keturi šaukštai džiovintų slyvų tyrės vyresniam kūdikiui padės. Laisvinančių priemonių tokiais atvejais nereikia. Laisvinamuosius vaistus ar klizmą vartokite nereguliariai, kad kūdikis prie jų nepriprastų. Pasistenkite išsiversti džiovintomis slyvomis ar kitu kietu maistu. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz., slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai.
Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą. Paprastesnis būdas yra po kiekvieno maitinimo kūdikį palaikyti stačiai, kad atsirūgtų, o taip pat - kelis kartus per dieną palaikyti virš kriauklės varliuko pozicijoje.
Žindymo Įtaka Naujagimio Tuštinimuisi ir Savijautai
Motinos piene yra medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų (bifidobakterijų) dauginimąsi. Bifidobakterijos neleidžia daugintis santykinai patogeniniams mikrobams naujagimio žarnyne. Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą.
Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos.
Nepakankamas Pieno Kiekis ar Neefektyvus Žindymas
Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą, ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“ - tačiau tai netiesa.
Korekcijos ir Svorio Augimas
Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės.
Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15 - 20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas.
Na, o neišsprendus žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa „labai geri“: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100 - 200 g. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį.
Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį.
Laktozės Perteklius ir Pilvo Pūtimas
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia), pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį.
Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę.
Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos. Tokiu atveju reikėtų nekaitalioti krūtų vieno žindymo metu.
Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai).
Pirmoji pagalba esant laktozės pertekliui
Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę.
Alergijos ir Maisto Netoleravimas
Esant netolerancijai ar alergijai (ypač karvės pieno baltymo) išmatos dažnai būna žalios, kartais jose gali pasirodyti ir kraujo siūlelių. Tokiu atveju mažyliai dažniau atpila, yra neramūs, gali būti ir bėrimų.
Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja.
Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos, vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas - dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama - dėl nevisavertės mitybos. Nereikia mamai misti tik duona ir vandeniu: o gal vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje.
Jeigu kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
PSO rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki 6 mėn. amžiaus. Kai primaitinti įprastu maistu pradedama jaunesnius nei 5-6 mėnesių kūdikius, jų virškinimas irgi dažnai sutrinka: išmatos suskystėja, stebimi nesuvirškinto maisto likučiai, gleivės, putos.
Kūdikių Diegliai (Kolikos)
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais“. Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų. Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma.
Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau.
Kada Kreiptis į Gydytoją
Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Normaliai sveikas naujagimis tuštintis turėtų ne dažniau nei jis valgo ir ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę. Jei naujagimio tuštinimosi negalima būtent šitaip apibūdinti, mama turėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti. Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Kreiptis į medikus reiktų, jeigu mažylis jau perėjo „mekonijaus fazę“, geležies papildų nevartojama, o išmatos tampa juodos. Išskirtinai retais atvejais juodos išmatos gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte.
Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz., susirietęs verkia, stipriai stena, raudonuoja, bet nieko neįvyksta, arba tuštinimasis yra skausmingas, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz., tampa vangus, mieguistas ar dirglus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
tags: #kaip #turi #tustintis #naujagimis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
