Kaip suprasti nėštumą iš kraujo tyrimų ir kitų svarbių tyrimų „Antėja“ laboratorijose

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena, tačiau vaikelio laukimo periodas atneša ne tik daug džiaugsmo, bet ir nerimo. Nepriklausomai nuo to, kelintą kartą moteris laukiasi, juntama didesnė ar mažesnė baimė dėl vaisiaus sveikatos. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas.

Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Šiuolaikinės medicinos pažanga leidžia anksti diagnozuoti galimas problemas ir laiku imtis reikiamų priemonių. Daugelis tyrimų yra skirti įvertinti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą, užtikrinant sėkmingą nėštumo eigą.

Ankstyvas nėštumo nustatymas: hCG ir pirmieji požymiai

Pirmasis žingsnis nustatant nėštumą dažnai būna namų nėštumo testas. Nėštumo testai šlapime ar kraujyje aptinka hormoną, vadinamą žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG). Kūnas gamina hCG, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Tai įvyksta praėjus maždaug šešioms dienoms po apvaisinimo. Hormonas vis tiek išsiskiria, jei apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina už gimdos ribų arba prie gimdos gleivinės.

Chorioninis gonadotropinas (hCG) - vadinamasis nėštumo hormonas, sintetinamas tik pastojus. Nesilaukiančios moters organizme hCG lygis paprastai būna apie 5,0 IU/l (t.y. apie 50 mIU/ml). Moteriai pastojus hCG koncentracija kraujyje kasdien labai sparčiai didėja, o 14 nėštumo savaitę pasiekia patį piką. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis truputį sumažėja ir tai yra normalu. Įprastai daugiavaisio nėštumo metu hCG lygis yra didesnis. Chorioninis gonadotropinas iš kraujo pasišalina lėtai, todėl po persileidimo ar aborto praėjus 3-6 sav. hCG tyrimas atliekamas daugelyje laboratorijų.

Namų nėštumo testai yra ne tik privatūs ir patogūs, bet ir greiti bei lengvai naudojami. Jei laikysitės instrukcijų, jos taip pat gana tikslios. HCG hormonas vaidina lemiamą vaidmenį palaikant nėštumą ankstyvosiose stadijose. Šio nėštumo hormono lygis taip pat lemia, kiek pacientė buvo nėščia. Besilaukiančios motinos išskiria hCG hormoną iš ląstelių, esančių šalia augančio embriono, kai jis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Netrukus šios ląstelės transformuojasi į placentą ir perima hCG gamybos vaidmenį. Didžiausias hCG lygis yra šeštąją nėštumo savaitę. Po šio etapo placenta visiškai funkcionuoja ir gamina pakankamai progesterono be hCG pagalbos.

hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tai pagrindinis laboratorinis testas. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Yra keletas būdų, kaip surinkti šlapimą tyrimui. Juos galima įsigyti daugumoje gydytojų kabinetų, nors jie nėra tokie įprasti kaip šlapimo tyrimai. Šie testai nustato nėštumą praėjus 6-8 dienoms po ovuliacijos, anksčiau nei atliekant nėštumo testą namuose.

Yra du pagrindiniai kraujo hCG tyrimų tipai:

• Kokybinis hCG testas: Jis tik nustato hCG buvimą. Tai atsako į klausimą: „Ar esate nėščia?“ su „taip“ arba „ne“. Gydytojai dažnai nurodo šiuos tyrimus, kad patvirtintų nėštumą praėjus dešimčiai dienų po pastojimo.
• Kiekybinis hCG testas (beta hCG): Jis nustato hCG kiekį kraujyje. Jis gali aptikti mažiausius hCG kiekius. Šie testai gali padėti nustatyti problemas nėštumo metu, pavyzdžiui, negimdinį nėštumą, kai hCG koncentracija serume yra mažesnė, palyginti su normaliu nėštumu.

Pirmasis ir patikimiausias nėštumo požymis yra mėnesinių nebuvimas. Kiti ankstyvieji nėštumo požymiai yra negausus kraujavimas arba tepimas pirmosiomis savaitėmis, kai implantacijos metu kiaušialąstės grimzta toliau į gimdos gleivinę. Implantacija taip pat gali paskatinti moterį patirti menstruacijų spazmus, panašius į simptomus. Kai nėštumas progresuoja ir organizmas gamina daugiau estrogeno ir progesterono, organizmas pradeda prisitaikyti, kad palaikytų kūdikio augimą. Dėl šios padidėjusios kraujotakos krūtys gali būti jautrios ir atrodyti didesnės. Gali skaudėti spenelius, o venos po krūties oda gali atrodyti tamsesnės. Šie simptomai gali sustiprėti, kai praeina savaitės, kol hCG lygis stabilizuosis pirmojo trimestro pabaigoje.

Net ir taikant sėkmingiausius kontracepcijos metodus, visada yra galimybė pastoti. Kontraceptinės tabletės, prezervatyvai ir kitos kontracepcijos priemonės negarantuoja nėštumo prevencijos. Neplanuotą nėštumą taip pat gali lemti žmogaus klaida ar anomalijos. Jei asmuo praleido menstruacinį ciklą ir gali manyti, kad yra nėščia, nedvejodami atlikite testą.

Privalomieji nėščiųjų tyrimai: pirmoji vizito programa

„Privalomuosius nėščiųjų tyrimus suskirstyčiau į dvi grupes: ultragarsinius vaisiaus tyrimus ir laboratorinius“, - sako gydytoja. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, jog pasaulyje yra keli tūkstančiai skirtingų genetinių susirgimų, kuriuos galima nustatyti atliekant laboratorinius tyrimus (DNR testus). Tyrimų svarba yra neatsiejama nuo sveiko naujagimio gimimo.

Pirmas apsilankymas pas gydytoją neretai sustiprina smalsumą ir sužadina norą dar aktyviau domėtis vaiko augimu, galimybėmis jį pamatyti darsyk. „Pirmasis vaisiaus tyrimas ultragarsu reikšmingas ne tik kaip galimybė įvertinti vystymosi procesus, bet ir kaip svarbi tėvų pažintis su vaiku“, - ultragarso tyrimo reikšmę apžvelgia specialistė. Tyrimus ultragarsu būtina atlikti 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitėmis. Jie reikalingi tam, kad įvertintume pirminę vaisiaus sveikatą, pastebėtume, ar nėra vystymosi sutrikimų. Ultragarsiniu aparatu doplerio arba kardiotokografo pagalba yra vertinamas vaisiaus širdies ritmas.

Privalomieji nėščiųjų laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre yra kompleksiniai ir apima įvairius rodiklius, padedančius įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatą.

Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai ir jų reikšmė

• Bendras kraujo tyrimas (BKT): Tai pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę. Geležies kiekis kraujyje nėštumo metu yra itin svarbus. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas.
• Kraujo grupės ir rezus faktoriaus nustatymas: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę (O, A, B, AB). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų. Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu nėščiosios RhD (-), o vyro RhD (+), tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 savaitę dėl RhD antikūnų. Tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Jis gali pažeisti vaisių: vaisiui gali jau gimdoje atsirasti anemija, prasideda vaisiaus vandenė, pažeidžiami vidaus organai, smegenys. Jeigu antikūnai nerandami, tada suleidžiamas specifinis imunoglobulinas. Jeigu randama antikūnų, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. Jeigu antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.
• Glikemijos tyrimas ir gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Glikemijos tyrimas padeda spręsti apie tai, koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. Nėštumo metu gali pasireikšti nėštumo diabetas, todėl GTM atliekamas pirmo apsilankymo metu. Pirmiausia paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. imamas kraujas.
• Šlapimo tyrimas ir pasėlis: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 16+6 nėštumo savaitę. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas - atliekama antibiotikograma.
• Sifilio, ŽIV ir hepatito B tyrimai: Šie tyrimai yra privalomieji, nes šios ligos kelia didelę grėsmę vaisiui ir naujagimiui.
  • Sifilis: Tai bakterinė infekcija, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Todėl labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti (RPR ir TPHA tyrimai).
  • ŽIV (Žmogaus imunodeficito virusas): Tai viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą) ir planinę cezario pjūvio operaciją.
  • Hepatitas B: Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

Štai privalomųjų tyrimų apžvalga:

Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1144.

Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai

Dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Infekcijos, keliančios grėsmę vaisiui

• Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės, nes gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
• Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi/formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimas iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav.
• Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji.
• Herpes simplex virusas (HSV): Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai. HSV ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Kitos infekcijos ir būklės

• Lytiškai plintančios ligos (LPL): Rekomenduojamos toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
  • Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
  • Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
  • B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai.
  • Ureaplazmozė (Ureaplasma urealyticum) ir Mycoplasma (Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitallium): Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga. Šių lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR.
• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą.
• ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
• Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.

Genetiniai tyrimai nėštumo metu

Genetiniai tyrimai - tai pažangiausi medicininiai tyrimai, kuriais analizuojama žmogaus DNR. Prenataliniai genetiniai tyrimai atliekami nėštumo metu, siekiant įvertinti vaisiaus sveikatą ir genetinę būklę. Jais galima aptikti chromosomų anomalijas, galinčias sukelti tokias ligas kaip Dauno sindromas, cistinė fibrozė ar spina bifida.

Neinvaziniai prenataliniai tyrimai (NIPT)

NIPT tyrimai (neinvaziniai prenataliniai tyrimai) - genetiniai kraujo tyrimai, leidžiantys nustatyti tam tikras vaisiaus genetines ligas, analizuojant mažus vaisiaus DNR fragmentus, cirkuliuojančius motinos kraujyje. Nėščios moters kraujyje yra genetinės medžiagos (DNR) iš besivystančio vaisiaus placentos. Šie tyrimai yra neinvaziniai ir jais galima nustatyti tokias ligas kaip Dauno sindromas (trisomija 21), Edvardso sindromas (trisomija 18), Patau sindromas (trisomija 13) ir kt. NIPT tyrimus iš nėščiosios kraujo ėminio galima atlikti nuo 10-ies nėštumo savaičių arba vėliau. Dažniausiai atlieka aneuploidijų su mikrodelecijomis - tai didžiąją dalį atsitiktinių naujų genetinių pakitimų (t.y. kai nėra genetinių susirgimų šeimoje) apimantis tyrimas. Jei pageidaujama, vaisiaus lytis nustatoma, jei ne - galima rinktis tyrimą be lyties nustatymo.

VERACITY tyrimai skirti aptikti papildomos chromosomos buvimą - genetinę būklę, vadinamą trisomija - 13-oje, 18-oje ir 21-oje chromosomose. VERACITY taip pat galima atlikti pagalbinius tyrimus, skirtus nustatyti X ir Y chromosomų skaičiaus pokyčius (lytinių chromosomų aneuploidiją) bei sub-chromosomines delecijas (dalies chromosomos netekimą).

PRISCA (prenatalinės rizikos apskaičiavimas) - neinvazinis nėščiųjų genetinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto biocheminių žymenų parodymus ir kitus nėščiosios duomenis, naudojant kompiuterinę programą, įvertinama vaisiaus apsigimimų rizika dėl Dauno ir Edvardso sindromų bei nervinio vamzdelio defekto. PRISCA tyrimo metu chromosominių ligų rizika vertinama lyginant pacientės tyrimo rezultatus (vaisiaus ultragarso ir nėščiosios kraujo rodiklius) su kitų nėščiųjų tyrimais, paskaičiuojant kiek moterų su tokiais pat tyrimų rezultatais gimdė vaikus su atitinkama chromosomine liga. Atliekant pirmąjį tyrimą (11-13 sav.) įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, antrąjį (14-22 sav.) įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Nėštumui vystantis hCG tyrimas 11-14 nėštumo savaitę gali padėti nustatyti dviejų pagrindinių genetinių ligų - Dauno arba Edvardso sindromų - tikimybę.

NIPT tyrimo pasirinkimas priklauso nuo medicininės situacijos: nėščiosios amžiaus, genetinių susirgimų giminėje, atliktų tyrimų (ultragarso, PRISCA tyrimo, kuris nėra būtinas NIPT atlikimui). Atlikus tyrimus, telefonu konsultuos gydytoja genetikė. Siuntimo nereikia, specialiai ruoštis taip pat nereikia.

Invaziniai diagnostiniai tyrimai

Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija (CGB). Šios procedūros skirtos nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.

• Amniocentezė: Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
• Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių.

Kada rekomenduojami genetiniai tyrimai?

Šie tyrimai nėštumo metu atliekami, jei vieno iš būsimų tėvelių šeimoje yra paveldimų genetinių ligų, taip pat jei būsimuosius tėvelius sieja giminystės ryšys. Genetinis vaisiaus tyrimas rekomenduojamas ir toms poroms, kuriose buvo mažiausiai du persileidimai. Svarbu įvertinti, ar yra medicininės indikacijos: vyresnis amžius, ultragarsinio ar PRISCA tyrimo pakitimai.

Asmenims, kurių šeimoje yra tam tikrų genetinių ligų, gali būti rekomenduojami tiksliniai šių ligų tyrimai, pavyzdžiui, BRCA1 ir BRCA2 testai paveldimam krūties ir kiaušidžių vėžiui nustatyti. Tie, kurie domisi, ar yra įvairių ligų nešiotojai, kad suprastų savo riziką perduoti genetinius sutrikimus savo vaikams, gali apsvarstyti galimybę atlikti nešioklių tyrimus. Prognozuojamieji genetiniai tyrimai rekomenduojami, jei šeimoje yra genetinės ligos atvejų. Atlikus šiuos tyrimus galima nustatyti mutacijas, kurios didina asmens riziką susirgti ligomis, kol dar nepasireiškė ligos simptomai. Farmakogenetiniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti, kaip asmens genetinė sandara veikia jo reakciją į vaistus.

Lietuvoje genetiniai tyrimai yra kompensuojami esant tam tikroms indikacijoms. Pavyzdžiui, sveikiems asmenims genetiniai tyrimai kompensuojami, jei jų giminaičiams yra genetiškai patvirtintas paveldimo vėžio sindromas, t. y. nustatyta geno mutacija. Labai svarbu pasitarti su specialistu, kuris padėtų suprasti įvairių genetinių tyrimų naudą, apribojimus ir galimus rezultatus, užtikrinant, kad pasirinkimas atitiktų Jūsų sveikatos poreikius ir tikslus.

Nėščiųjų priežiūra ir tolesni vizitai

Vidutinis rekomenduojamų apsilankymų skaičius pirmą kartą gimdančioms - apie 10. Pakartotinai gimdančioms skiriami vidutiniškai 7 apsilankymai. Jų kiekis daugėja, esant didesnei nėštumo rizikai, galimai patologijai.

„Visų apsilankymų metu patariu drąsiai kreiptis į specialistą ir nebijoti užduoti visų rūpimų klausimų, nes kai gaunama patikima informacija, nėščioji jaučiasi ramiau ir jai nebereikia pasikliauti informacija iš nepatvirtintų (o dažnai ir klaidingų) lūpų“, - apie gimdyvių priežiūros svarbą pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė S. Radžvilaitė.

Antro apsilankymo metu (po 10-14 dienų) aptariami tyrimų rezultatai, pradedama pildyti statistikos apskaitos forma. Rekomenduojama nėščiajai vartoti po 0,4 mg/d. arba 5mg/d. folio rūgšties. Aptariami gyvenimo ir darbo sąlygų, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimai.

Apsilankymo metu nuo 24 nėštumo savaitės pradedamas matuoti gimdos aukštis. 35-36 nėštumo savaitę atliekamas pasėlis dėl BGS infekcijos. Šis pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. Jis parodo, ar gimdymo metu nėščiajai turėtų būti suleisti antibiotikai, kurie mažina naujagimio įgimtos infekcijos riziką. Moterims BGS infekcija gali sukelti šlapimo takų infekcinę ligą, endometritą ar net sepsį.

Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.

Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. Nėščiosios nerimauja dėl įvairiausių situacijų, o dažniausiai - dėl vaisiaus būklės: ar pakankamai auga, ar gerai jaučiasi vaisius gimdoje, ypač, kai suretėja vaisiaus judesiai. Dažni klausimai, ar nepakenks vaisiui, jeigu naudos tam tikrus vaistus, vartos produktus, sportuos, turės lytinių santykių. Visais atvejais gydytojas turėtų patarti, ko vengti nėštumo metu.

tags: #kaip #suprasti #is #kraujo #rezultatu #nescia

• Plačiau apie Oliverio Kromvelio biografiją ir valdymą
• Kaip vyksta turto perdavimas darželyje?
• viskas apie „Kaip prisijaukinti slibiną 3“ finalą
• Pirkėjų įvertinimas: „Cezario“ salotos prekybos tinkluose
• sužinokite daugiau apie baltųjų gandrų gyvenimo būdą