Neišnešioti naujagimiai arba ankstukai - tai anksčiau laiko gimę mažyliai, kurie, nors trapūs ir tokie nedidukai, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Tai kūdikiai, gimę anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Nors jie gimsta trapūs ir maži, turi didelį norą gyventi.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet gimsta apie 2 000 neišnešiotų naujagimių - apie 5-6 proc. visų gimusių kūdikių. Pasaulyje šis skaičius didesnis - neišnešiotas gimsta kas dešimtas kūdikis. Šiems mažyliams reikalinga ypatinga priežiūra ir dėmesys.
Anksčiau laiko gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Ankstuko gimimas - kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams, tačiau tiesa ta, jog priešlaikinio gimdymo priežastys yra įvairiausios ir dažnu atveju gali ištikti bet kurią mamą. Anksčiau į šį pasaulį atskubėjusiems kūdikiams tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbų iššūkį, tačiau profesionali priežiūra, pažangios medicinos priemonės ir tėvelių šiluma padeda ankstukui sustiprėti bei pasivyti savo bendraamžius.
Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Biologinis amžius - tai laikas, skaičiuojamas nuo gimimo dienos. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo.
Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė 10 savaičių anksčiau, o dabar jam yra 12 savaičių, tai jo koreguotas amžius bus 2 savaitės. Kitas pavyzdys: jei 5 mėnesių (biologinis amžius) ankstukas gimė 28 nėštumo savaitę (tai yra 3 mėnesiais anksčiau nei numatytas terminas), jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėnesiai minus 3 mėnesiai).

Koreguoto amžiaus skaičiavimas yra svarbus, siekiant tinkamai įvertinti neišnešioto kūdikio raidą ir jo poreikius. Tai leidžia:
Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų) - apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir toliau su jais vystosi vienodu tempu. Paprastai koreguotą amžių rekomenduojama skaičiuoti iki 2-3 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu dauguma neišnešiotų kūdikių pasiveja savo bendraamžius. Kai tik vaiko raida tampa panaši į laiku gimusių vaikų, koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas. Tačiau, jei vaiko raida ir toliau pastebimai atsilieka, koreguoto amžiaus skaičiavimas gali būti tęsiamas ilgiau. Svarbu konsultuotis su pediatru ar kitais specialistais, kurie įvertins individualią situacijos eigą ir pateiks rekomendacijas.
Ankstukų raida nėra tokia pati kaip laiku gimusių vaikučių ir priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė. Vos gimusio ankstuko raida labai priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė - pavyzdžiui, tarp vaiko gimusio 29 nėštumo savaitę ir to, kuris gimė trimis savaitėmis vėliau yra daug skirtumų. N. Drazdienė sako, kad tai, kaip greitai neišnešiotukas pasivys bendraamžius, priklauso nuo jo gimimo laiko: 35-36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai tai padarys greitai, o 24-28 savaitę gimusiems neišnešiotukams procesas užtruks ilgiau, tyko ir daugiau pavojų.
2 savaičių naujagimis (koreguotu amžiumi) dar tik susipažįsta su pasauliu, jis reaguoja į tėvelius, stengiasi įsižiūrėti į jų veidus, tačiau greitai pervargsta, didžiąją dalį laiko miega. Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas. Žinoma, svarbios ir individualios savybės - juk ir laiku gimę vaikai vystosi nevienodu tempu ir tai yra visiškai normalu.

Neišnešioti vaikai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jų svoris gali siekti vos 500 gramų. Anksčiau gimę naujagimiai nuo išnešiotų skiriasi išvaizda ir jiems būdingi specifiniai požymiai, priklausantys nuo neišnešiotumo laipsnio.
Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios ir dažnai ištinka net ir visiškai normaliai besivystantį nėštumą. Tarp dažnesnių priežasčių minimos:
Ankstukai pirmąsias gyvenimo savaites ar mėnesius praleidžia ligoninėje, kur jiems reikalinga išskirtinė medicininė priežiūra. Trapesni, nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Vis dėlto, išgelbėti ankstukų gyvybes padeda ne tik medikų profesionalumas, bet ir tinkama medicininė įranga.

Lietuvoje siekiama, kad patys sudėtingiausi neišnešioti naujagimiai gimtų perinatologijos centruose Kaune ir Vilniuje. Čia vaikui siekiama sukurti kuo panašesnę aplinką į gimdos, valdomas jo kvėpavimas, skiriami specialūs vaistai. Visose Lietuvos ligoninėse gydytojai stengiasi laiku nukreipti motinas, kad tokie kūdikiai gimtų būtent ten. O kai neišnešiotukas visgi gimsta kitoje ligoninėje, jis yra iš karto specialiu automobiliu pervežamas į Kauną ar Vilnių. Kauno ir Vilniaus perinatalogijos centruose yra įrengti specialūs kabinetai, kuriuose stebimi visi naujagimiai, gimę anksčiau negu 32 nėštumo savaitę.
Neišnešiotam naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, geba savarankiškai kvėpuoti ir tinkamai tuštintis, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko. Taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas. Paprastai tai įvyksta sulaukus 34-35 nėštumo savaitės.
Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Prieš išvykstant iš ligoninės, šeimai dažniausiai į rankas būna įduodamas tolesnių vizitų pas specialistus planas. Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje.
„Neišnešiotukai dažnai susiduria su kvėpavimo problemomis, reikalingos ir labai svarbios sveikatinimo procedūros. Reikia patiems tėvams domėtis, kaip treniruoti, mankštinti vaiką. Valstybė remia tam tikrą skaičių masažų, mankštų kursų, tačiau ir tėvai privalo patys būti smalsūs, kelti klausimus, patys lavintis, mokytis. Tai yra iššūkis, nes tėvams reikia įdėti labai daug pastangų", - sako Simona Šliogerienė. V. Trumpickienės nuomone, labai trūksta specialistų paskatinimo neužleisti vaiko būklės, jį kuo labiau lavinti, ir pradėti kiek įmanoma anksčiau. „Net buvome sulaukę tokių kalbų, kad nieko nedarytume. Sakė "palikit vaiką ramybėje, leiskit jam vystytis ir augti taip, kaip jam natūraliai išeina", o kiti priešingai - sakė daryti viską, ką tik galime, neužleisti, nes vėliau gali būti liūdnų pasekmių. Visus tuos dalykus sakė žmonės, dirbantys su neišnešiotais gimusiais vaikais, kurie mato sutrikimus, užleistus, pavėluotus gydyti, nesužiūrėtus atvejus, kai dažnai specialistai nebegali padėti arba reikia labai ilgai stengtis. Dėl to sakyčiau visoms mamoms, kurioms gimė ankstukai, daryti viską, kas tik įmanoma", - pasakojo V. Trumpickienė.
Per anksti gimę kūdikiai susiduria su didesne ilgalaikių sveikatos problemų ir raidos iššūkių rizika. „Mes siekiame ne tik to, kad vaikas gimtų gyvas ir išgyventų, bet ir kad jo organizme neliktų ilgalaikių pokyčių. Didelės dalies tokių pokyčių galima išvengti tinkamai prižiūrint vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais. Padeda ir mankštos, ir kineziterapija, ir vaistai. Svarbiausia, kad šeima ir medikai būtų viena komanda, siekianti vieno tikslo. Tėvai turi dalintis visais pastebėjimais apie vaikų vystymąsi su gydytojais, dalintis savo abejonėmis, vykdyti gydytojų nurodymus", - pabrėžia Nijolė Drazdienė.
Ankstuko tėveliai yra atsakingi už vaiko gerovę, jo priežiūrą ir saugumą. Jų besąlygiškas rūpestis padeda sukurti artimesnį ryšį su naujuoju šeimos nariu, leidžia mažyliui greičiau sustiprėti ir pasivyti bendraamžius, o tėveliams padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. „Susilaukę neišnešiotuko jie patiria didžiulį šoką, nes negali paimti naujagimio ant rankų, jis pats dar nekvėpuoja, nevalgo, tik inkubatoriuje kovoja už gyvybę. Taip pat svarbus medikų ryšys su tėvais, nes mamos neišnešiotukus ligoninėje slaugo net po 4-5 mėnesius. Todėl mamoms reikalingos namų aplinką primenančios sąlygos bei jų šeimų parama", - teigia R. Tamelienė.
Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau - bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.
Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina.
Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.
Klaipėdietė Simona Šliogerienė dukrytės susilaukė 25-ąją nėštumo savaitę - naujagimė nesvėrė nė kilogramo. „Dėkojame Dievui, kad viskas laimingai baigėsi. Žinoma, tai išgąsdina. Esu bendravusi su tikrai daug mamų, tačiau nesutikau nė vienos, kurios tokia situacija neišgąsdintų. Būna ir tokių mamų, kurios pagimdo ne vieną ankstuką, tačiau ir jos išsigąsta. Apima visokie jausmai - tu nežinai, kas laukia tavęs ir tavo vaiko, stiprybė labai priklauso nuo vaiko būklės, nuo jo gimimo laiko, - pasakoja pokalbininkė. - Labiausiai šokiruoja tai, kad neturi informacijos, kas bus su vaiku. Kai jis gimęs sveria iki kilogramo, pradedi klausti, ar tokie vaikai išgyvena. Kiekvienam tėvui labai svarbu žinoti, ar jo vaikas gyvens, vėliau kyla kiti klausimai - kaip jis gyvens, kokia jo sveikatos būklė, ar jis matys, girdės, vaikščios, kalbės."
V. Trumpickienė pasakoja: "Iš pradžių buvo panika. Tai - kaip siaubo filmas, kai suvoki, kad nieko negali padaryti - nei jokia tabletė, nei injekcija, niekas nebesustabdys gimdymo. Visi daro, ką reikia, tavęs niekas nieko neklausia. Vos po valandos vaikelis jau buvo gimęs". V. Trumpickienė prisimena: "Paskambinusi viena draugė paklausė "Ar tu laiminga?", bet atsakymo jai neturėjau. Tą dieną atsakymo dar neturėjau. Laiminga pasijutau, kai buvome tikri, kad vaikas išgyvens. Buvo apėmęs didžiulis nepasitikėjimas, buvo viskas baisu, visos smulkmenos, kiekvienas kvėptelėjimas, kiekvienas žodis buvo labai svarbu, atrodė, kad viskas vos vos laikosi nesugriuvę. Baisiausia turbūt buvo pati pirmoji naktis. Pamačius kūdikį, nieko iš pradžių nesupranti - jis inkubatoriuje, aplinkui - laidai, adatos, tarp laidų matyti tik kojinytės ir sauskelnės".
Simona Šliogerienė šypsodamasi kalbėjo: "Nebuvau iš tų, kurios puola į neviltį, turėjau labai daug pozityvo, galbūt dėl to, kad su vyru buvome ir tebesame labai pozityviai nusiteikę tėvai. Pamatę savo mažylę džiaugėmės ir kuo labiau stengėmės, kad ji augtų sveika ir laiminga". Simona Šliogerienė šypsosi: "Džiaugėmės nuo pirmos akimirkos, nes aš visada tikėjau, kad viskas bus gerai, ir niekada neleidau savo vaikui, esančiam šalia manęs, jausti, kad mama juo nepasitiki. Mama turi pasitikėti. Palyginau save su savo mama - kaip aš jausčiausi negerai, jei sirgčiau, o mano mama galvotų, kad esu nestipri ir manęs nepalaikytų. Žinoma, pati norėčiau, kad mano mama mane palaikytų, tad tą ir dariau. Niekada neverkiau prie inkubatoriaus, niekada nesakiau, kokia aš nelaiminga. Priešingai - galvojau, kokia aš laiminga, kad dukrytė gyva ir auga sveika".
Energinga ir besišypsanti penkiamečio ankstuko mama V. Trumpickienė sako norinti padrąsinti būsimas ir esamas mamas, kad šios nebijotų, jei susilauks ankstuko: "Palinkėčiau tikėjimo, suvokimo, kad reikia susitaikyti, tačiau nesėdėti sudėjus rankų. Vienoje knygų yra labai graži mintis - "Dieve, padėk man iškęsti, kad ir kas man nutiktų". V. Trumpickienė juokiasi: "Vien tai, kad vaiko susilaukėme brandaus amžiaus, yra stebuklas, jau jam uždedame karūną. Antra, jis gimė ne tada, kai turėjo gimti, ir išgyveno - uždedame antrąją karūną. Su tomis dviem karūnomis jis ir auga, vėliau dar uždedame kokią trečią ir staiga suvokiame, kad jis užaugo lygiai toks, kaip ir visi. O ta tavo meilė - besąlygiška, protas - pamestas, susidaro išderinta situacija, nebesuvokiame, kada reikia tas karūnas nuimti".
Simona Šliogerienė pasakoja: "Visoje Lietuvoje veikia tėvus, auginančius ankstukus, vienijančios asociacijos "Neišnešiotukas" suburta paramos grupė, tėvai buriasi ir socialiniuose tinkluose. Klausimai tie patys - klausia istorijos, kaip buvo mums, kodėl taip atsitiko. Tai turbūt yra noras sustiprinti save dvasiškai, rasti ramstį, stengiamasi galvoti, kad ir jiems viskas bus gerai. Kol nesame susidūrę, net nepagalvojame, kiek šalia gali būti žmonių, kurie yra gimę anksčiau 9 mėnesių."
Vis dėlto V. Trumpickienė pažymėjo, kad pati ieškodama informacijos apie neišnešiotukų vystymąsi, pasigedo mokslinių tyrimų, kuriuose būtų aprašyta, kaip jie auga vėliau. Dabar esą yra sekama raida pirmuosius metus, o vėliau to stebėjimo trūksta. V. Trumpickienė pasakojo: "Mano psichologė ir "mokslininkė" buvo Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento vadovo pavaduotoja Salomėja Gustienė, man nešusi knygas, mokslinę literatūrą, raminusi, pasakojusi apie priežiūrą. Man pasisekė, bet gal ne visur yra gydytojų, kurie gali kiekvienai mamai skirti tiek dėmesio".
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, neišnešiotumas yra viena pagrindinių kūdikių ir vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Dėl šios priežasties svarbu didinti visuomenės informuotumą apie neišnešiotų naujagimių poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria jų šeimos, siekiant užtikrinti tinkamą paramą ir supratimą. R. Tamelienė pažymi, kad labai svarbu šviesti visuomenę ir informuoti apie neišnešiotus naujagimius. Pasak jos, kol kas nėra būdų sulaikyti priešlaikinį gimdymą ir medikai įtakos gali turėti tik maždaug 5 proc. atvejų.
Šiemet Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena pirmą kartą (lapkričio 17 d.) įtraukta į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) kalendorių. Kasmet pasaulyje per anksti gimsta milijonai kūdikių. Kai kurie sveria mažiau nei kilogramą, jų kvėpavimas - vos juntamas, o pirmosios gyvenimo savaitės prilygsta kovai už išlikimą. „Ilgą laiką neišnešiotų naujagimių sveikatos priežiūros klausimai nebuvo pakankamai atliepiami visuomenės sveikatos darbotvarkėse. Viena iš šios dienos iniciatorių, Pasaulinės naujagimių priežiūros fondo (GFCNI) vadovė Silke Mader šį PSO sprendimą vadina itin svarbiu visoms neišnešiotukų mamoms - tarp jų ir sau pačiai. „Nors ilgą laiką vykdome daug iniciatyvų dėl neišnešiotukų gerovės, tokios organizacijos kaip PSO dėmesys padės veikti daug stipriau ir plačiau. Kaip neišnešiotuko mama ir žmogus, kuris pats kovojo ir už savo gyvybę, džiaugiuosi, kad mūsų vaikai, iššūkiai, su kuriais jie susiduria visą gyvenimą, ir mūsų šeimų patirtys pagaliau sulauks reikalingo dėmesio”, - sako S. Mader.

Siekiant spręsti demografinės krizės problemas Europoje ir Lietuvoje, ypatingas dėmesys skiriamas jau gimusių gyvybių išsaugojimui ir augimui. Neišnešiotumas nėra tik sveikatos sistemos klausimas ar pavienių šeimų reikalas - tai ir demografinės krizės dalis, su kuria susiduria visas senasis žemynas. „Šiuo metu tokios darbotvarkės Europoje nėra. Turime sukurti sąlygas, kad jaunimas jaustųsi saugus ir norėtų turėti vaikų. Jau yra šalių, kurios rodo pavyzdį, kaip tai galima padaryti - šeimoms suteikiama stipri parama, o neišnešiotų ar sergančių vaikų tėvai jaučiasi finansiškai saugūs. Norėdami spręsti gyventojų mažėjimo problemą tiek Europoje, tiek Lietuvoje, pirmiausia turime išsaugoti ir užauginti jau gimusias gyvybes - kad šie naujagimiai taptų sveiki ir stiprūs, o šeimos jaustųsi saugios tiek planuodamos šeimos pagausėjimą, tiek susidūrusios su netikėtomis, krizinėmis situacijomis", - sako asociacijos „Neišnešiotukas“ ir iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ prezidentė A. Klimkaitė.
„Spręsdami demografinę krizę turime judėti dviem kryptimis. Visų pirma, labai svarbu neprarasti tų vaikučių, kurie jau atėjo į šį pasaulį. Tai visada buvo labai svarbus ir didelis uždavinys, o tokios demografinės situacijos kontekste siekis išsaugoti kiekvieną naujagimį tampa dar reikšmingesnis. Kitas momentas, turime suprasti tikrąsias priežastis, kodėl žmonės atideda vaikų susilaukimą ir, kiek tai įmanoma, jas pašalinti, bet tam reikia sprendimų priėmėjų, NVO organizacijų, įvairių sričių specialistų susitelkimo. Demografinė krizė veikia panašiai kaip klimato kaita - kol padariniai nėra akivaizdūs kasdienybėje, visuomenė linkusi juos nuvertinti. Tačiau, kai pasekmės tampa matomos, pokyčiai būna sunkiai arba visai nebesuvaldomi, todėl labai svarbu pradėti veikti jau dabar“, - sako A. Klimkaitė.
2025 m. neišnešiotų kūdikių tėvams gresia mažiau vaiko priežiūros atostogų, taigi ir mažiau su vaiku praleisto laiko, ir mažiau išmokų. Nėštumo ir gimdymo atostogų Elzbieta išėjo 30 nėštumo savaitę. Šios atostogos suteikiamos visoms mamoms vienodai, nesvarbu, kada gimsta vaikas. Pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, suteikiamos kitos - vaiko priežiūros - atostogos, jos trunka iki tol, kol vaikui sueis 18 mėnesių arba 24 mėnesiai. Pavyzdžiui, E. Degutytė nėštumo ir gimdymo atostogų išėjo beveik tuo pačiu metu kaip ir jos kolegė. Šios atostogos abiem joms taip pat pasibaigė tuo pačiu metu, tačiau kadangi Elzbietos sūnus gimė dviem mėnesiais anksčiau, prasidėjus vaiko priežiūros atostogoms jos sūnui jau yra trys mėnesiai, o kolegės vaikui - tik mėnuo. Ankstukų asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovė ryšiams su visuomene Jolanta Grigorjevienė sutinka, kad problema yra - kai kuriais atvejais ankstukų tėvai gali prarasti iki keturių mėnesių atostogų, kartu ir išmokų. „Dabar mūsų atostogų trukmė trumpesnė. Tai neteisinga, nelogiška ir neproporcinga. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis sutinka, kad pokyčiai galimi, o sistema galėtų būti lankstesnė. Pasak jo, neturėtų būti taip, kad šeimos gauna mažiau vaiko priežiūros atostogų vien dėl to, kad jų vaikas gimė anksčiau.
Minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, lapkričio 17-ąją Vilniuje pirmą kartą įvyks „Growing Europe Summit 2025” renginys, kuriame susirinks PSO atstovai, Europos pirmosios ponios, medikai, akademikai, politiniai lyderiai, filantropai, NVO. Visa tai - dėl bendro tikslo auginti Europą. „Mažėjantis gimstamumas ir spartūs demografiniai pokyčiai kelia didelių iššūkių Europos ateičiai. Akivaizdu, jog visi kartu turime imtis neatidėliotinų veiksmų. Ne kažkada ateityje, o dabar. Jaunėjanti ir auganti Lietuva, o taip pat jaunėjanti ir auganti Europa turi tapti mūsų visų prioritetiniu tikslu. Tikiu, kad šiame renginyje išdiskutuotos strateginės gairės ir kryptys gali tapti kertiniu postūmiu ir konkrečiais sprendimais siekiant šviesios demografinės ateities Europai“, - tikisi LR Respublikos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Kaip teigia PSO atstovė dr. N. Azzopardi-Muscat, keldama šiuos aktualius klausimus į aukščiausio lygmens darbotvarkę, Lietuva padeda pralaužti tylą apie vieną opiausių, bet dažnai ignoruojamų visuomenės sveikatos problemų. „Pirmosios ponios ir aukšto lygmens lyderiai gali atlikti unikalų vaidmenį skatindami politinius ir visuomeninius pokyčius - didindami informuotumą, telkdami partnerius ir išlaikydami motinas bei kūdikius politinės darbotvarkės viršūnėje. Svarbiausia - rodydami lyderystę ir viziją, kaip tai padarė pirmoji ponia Diana Nausėdienė, inicijuodama šį susitikimą”, - sako dr. N. Azzopardi-Muscat. „Growing Europe Summit 2025” vyks lapkričio 17-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
tags: #kaip #skaiciuojama #neisnesiotuku #gimimo #diena