Vaiko tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą, auklėjimą ir turtą, jiems atstovauti sprendžiant teisinius klausimus. Dažniausiai tėvai šias pareigas vykdo drauge. Tačiau visose ES šalyse pripažįstama, kad vaikai turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena skirtingose šalyse. Kai tėvai nusprendžia skirtis ar gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę.
Kiekvienoje ES šalyje nustatytos skirtingos vaikų globos ir lankymo taisyklės, tačiau tėvų pareigų klausimus sprendžia tos šalies, kurioje vaikas paprastai gyvena, teismas. Teismas gali spręsti ir su skyrybomis susijusius tėvų pareigų klausimus, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kas rūpinsis vaiko nuosavybe ir panašius klausimus. Vienoje ES šalyje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų pripažįstami visose kitose ES šalyse be jokių papildomų procedūrų ir vykdomi įprasta tvarka.
Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.

Išskiriamos šios vaiko globos (rūpybos) rūšys:
Globos formos gali būti šios:
Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.
Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendrą abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Psichologai argumentuoja, jog vaikui yra daug geriau, kai abu tėvai daug prisideda prie vaiko auklėjimo ir dalyvavimo jo gyvenime. Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai sutaria išlaikyti vaiką, tuo metu, kai vaikas leidžia laiką su tuo tėvu, o tai taip pat reiškia, kad kitas tėvas nereikalauja papildomų finansų vaiko išlaikymui, kaip tai yra priteistos globos atveju mokant alimentus.
Bendras tėvų auklėjimas nereikalauja laiko dalybų po lygiai, t.y. 50/50 laiko pas vieną ar kitą tėvą. Bendro auklėjimo principas yra laikomas naudingiausiu vaikui. Gali teismas priteisti ir bendrą globą, jei tėvai gražiai sutaria dėl priimamų sprendimų vaiko atžvilgiu. Kad bendras auklėjimas veiktų, reikia, kad abu tėvai tarpusavyje bendrautų, kad galėtų priimti bendrus sprendimus. Tėvai taip pat turėtų pagalvoti, kaip jie galės spręsti ginčus. Vaiko poreikiai turėtų būti pagrindinis bendro auklėjimo akcentas.
Dėl anksčiau išvardintų priežasčių daugelis tėvų šiandien bendru sutarimu renkasi bendrai suderintą auklėjimo planą, kuris atitiktų vaiko vystymąsi, skiriant vis daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Mažiau laiko, kai vaikas mažas ir daugiau laiko, kai vaikas auga. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su vaiko sveikata, švietimo poreikiais ar socialiniais įsipareigojimais, gali reikšti, kad auklėjimo planas turi būti tikslinamas. Bendras vaiko auklėjimas gali būti efektyvus vaiko auklėjimo būdas, kuris leidžia abiem tėvams įsitraukti į vaiko gyvenimą.
LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi beatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus - viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas - steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
tags: #kaip #prisiteisti #vaiko #globa