Kaip prisiteisti vaiko globą

Vaiko tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą, auklėjimą ir turtą, jiems atstovauti sprendžiant teisinius klausimus. Dažniausiai tėvai šias pareigas vykdo drauge. Tačiau visose ES šalyse pripažįstama, kad vaikai turi teisę asmeniškai ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, net jei jie gyvena skirtingose šalyse. Kai tėvai nusprendžia skirtis ar gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę.

Kiekvienoje ES šalyje nustatytos skirtingos vaikų globos ir lankymo taisyklės, tačiau tėvų pareigų klausimus sprendžia tos šalies, kurioje vaikas paprastai gyvena, teismas. Teismas gali spręsti ir su skyrybomis susijusius tėvų pareigų klausimus, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kas rūpinsis vaiko nuosavybe ir panašius klausimus. Vienoje ES šalyje priimti teismo sprendimai dėl tėvų pareigų pripažįstami visose kitose ES šalyse be jokių papildomų procedūrų ir vykdomi įprasta tvarka.

Vaiko globa (rūpyba): kas tai?

Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.

Globos rūšys ir formos

Išskiriamos šios vaiko globos (rūpybos) rūšys:

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Ji nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Globos formos gali būti šios:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) globos centre - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Kas gali tapti globėju (rūpintoju)?

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

• Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
• Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė. Amžius: 21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju)

1. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: Prašymas, Sveikatos pažyma 046/a formos; Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
4. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpyti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.
7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Parama globėjui (rūpintojui)

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.

Bendras tėvų auklėjimas ir globa

Vis daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendrą abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Psichologai argumentuoja, jog vaikui yra daug geriau, kai abu tėvai daug prisideda prie vaiko auklėjimo ir dalyvavimo jo gyvenime. Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai sutaria išlaikyti vaiką, tuo metu, kai vaikas leidžia laiką su tuo tėvu, o tai taip pat reiškia, kad kitas tėvas nereikalauja papildomų finansų vaiko išlaikymui, kaip tai yra priteistos globos atveju mokant alimentus.

Bendras tėvų auklėjimas nereikalauja laiko dalybų po lygiai, t.y. 50/50 laiko pas vieną ar kitą tėvą. Bendro auklėjimo principas yra laikomas naudingiausiu vaikui. Gali teismas priteisti ir bendrą globą, jei tėvai gražiai sutaria dėl priimamų sprendimų vaiko atžvilgiu. Kad bendras auklėjimas veiktų, reikia, kad abu tėvai tarpusavyje bendrautų, kad galėtų priimti bendrus sprendimus. Tėvai taip pat turėtų pagalvoti, kaip jie galės spręsti ginčus. Vaiko poreikiai turėtų būti pagrindinis bendro auklėjimo akcentas.

Dėl anksčiau išvardintų priežasčių daugelis tėvų šiandien bendru sutarimu renkasi bendrai suderintą auklėjimo planą, kuris atitiktų vaiko vystymąsi, skiriant vis daugiau laiko su kiekvienu iš tėvų. Mažiau laiko, kai vaikas mažas ir daugiau laiko, kai vaikas auga. Be to, priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su vaiko sveikata, švietimo poreikiais ar socialiniais įsipareigojimais, gali reikšti, kad auklėjimo planas turi būti tikslinamas. Bendras vaiko auklėjimas gali būti efektyvus vaiko auklėjimo būdas, kuris leidžia abiem tėvams įsitraukti į vaiko gyvenimą.

Vaiko teisių apsaugos principai

LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi beatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.

Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus - viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas - steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.

tags: #kaip #prisiteisti #vaiko #globa

• Pelynų auginimo vadovas
• Viskas apie gimdymo namus
• Kada pajusite pirmuosius kūdikio judesius?
• Sužinokite daugiau apie kalendoriaus lapelius 1957 m. rugpjūčio 21 d.
• Kaip maitinti kūdikius ir vaikus iki 3 metų