Kaip pasikeičia primaitinamo kūdikio išmatos: spalva, konsistencija ir dažnumas
Nuo pat gimimo kūdikio išmatos yra vienas iš svarbiausių rodiklių, padedančių tėvams suprasti, ar mažylis auga sveikas ir tinkamai vystosi. Ypač daug dėmesio skiriama išmatų pokyčiams prasidėjus primaitinimui, nes tuomet kūdikio virškinimo sistema susiduria su naujais iššūkiais.
Pirmoji kūdikio išmatų stadija: mekonijus
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Mekonijus - beveik bekvapis. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą.
Pereinamosios išmatos ir motinos pieno išmatos
Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis. Jos yra garstyčių spalvos (šviesiai gelsvos arba gelsvai žalsvos), tirštos košelės konsistencijos. Išmatose gali būti gleivių, baltų nesuvirškintų motinos pieno gabalėlių. Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus. Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu.
Žindomi mažyliai dažniausiai tuštinasi 1-4 kartus per parą. Kažkiek gali „purptelti“ po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per kelias paras. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Jei gerai priauga svorio, yra žvalus ir aktyvus, toks retesnis tuštinimasis yra normalus. Taip atsitinka tuomet, kai kūdikio organizmas beveik 100 proc. pasisavina motinos pieną, o su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos.
Jei vien tik krūties pieno maitinamo mažylio išmatų spalva kiek pasikeitė, tačiau jis jaučiasi normaliai - noriai žinda, būdrauja ir miega, nepasikeitė jo elgsena, - nerimauti nereikia. Jei vien tik mamos pieną valgančio mažylio išmatos tapo žalios, putotos, jis pradėjo dažniau, nei jam įprasta, tuštintis, galima įtarti, kad jis gauna daug pirmojo (vandeningo, neriebaus) pieno, o negauna riebesnio, galinio pieno. Suprantama, mažylis prie krūties irgi neturi kaboti daugiau kaip 30 min.
Sveiko krūtimi maitinamo kūdikio išmatos skleidžia šiek tiek rūgštoką kvapą, kuris nėra nemalonus. Jeigu kūdikis užsikrėtė kokiu nors žarnyno virusu, išmatos smarkiai dvokia ir pasikeičia jų spalva. Na, o jeigu viduriuoja dėl alergijos, išmatos gali būti įprastos spalvos ir kvapo.
Jeigu kūdikis maitinamas tik mamos pienu tuštinasi kartą per savaitę, bet nekietai ir yra linksmas bei guvus, domisi aplinka ir žaidžia, nereikia baimintis, kad viduriai užkietėję. Kartais krūtimi maitinami kūdikiai retai tuštinasi, nes suvirškina visą mamos pienuką.
Mamos pienas neskatina ėduonies atsiradimo. Priešingai - mamos piene esančios mineralinės medžiagos stiprina dantis.
Pieno mišiniu maitinamų kūdikių išmatos
Pieno mišiniu ir papildomai maitinami mažyliai tuštinasi 1-3 kartus per parą, retai rečiau. Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti.
Kada reikėtų sunerimti?
Jeigu vien tik mamos pieną valgančio mažylio išmatose pastebėjote juodų intarpų, o jums skauda spenelius, galima įtarti, kad mažylis prarijo kraujo.
Kai suvalgytas maistas žarnyne slenka greitai, išmatose gali būti žalsvų gleivių. Jeigu išmatose pamatėte morkų, burokėlių ar pomidoro spalvos intarpų, o mažylio savijauta nėra pakitusi, neišsigąskite. Vadinasi, daržovių košė žarnyne slinko greitai ir ne visa buvo suvirškinta. Jei mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją.
Gleivėtos išmatos gali atsirasti dėl dantukų dygimo. Dantukui išdygus, gleivių kiekis sumažėja, nes mažylis praryja mažiau seilių. Gleivių išmatose pagausėja dėl įvairios infekcijos žarnyne. Ji įtariama, kai pakinta mažylio savijauta, pvz., atsiranda viduriavimas, apetito pokyčių, vidurių pūtimas.
Kraujo siūliukai, taškučiai išmatose gali atsirasti mažyliui susirgus infekcine liga, esant maisto alergijai. Kai mažylį kankina vidurių užkietėjimas, dažniausiai baigiant tuštintis gali pasirodyti kraujo - dalis išmatų bus ryškiai raudonos spalvos. Tai reiškia, kad išangė įtrūko.
Tamsiai žalios, beveik juodos išmatos gali atsirasti, kai mažylis gauna maisto papildų su geležimi ar vaistų, kuriuose yra geležies.
Balkšvos išmatos, ypač jei tokios jos pastebimos ilgėlesnį laiką, rodo, kad mažokai išsiskiria tulžies, maistas ne iki galo suvirškinamas. Dera kreiptis į gydytoją.
Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
Žalsvos, gleivėtos, kartais su kraujo priemaišomis išmatos yra vienas iš alergijos maistui požymių, ypač jei apie išangę yra žiedo formos paraudimas.
Jei kūdikis skysčiau tuštinasi, bet gerai valgo, geria, žaidžia, yra guvus, galima stebėti ne vieną dieną. Tačiau jeigu būklė pablogėja, tai yra tampa apatiškas, niekuo nesidomi arba raitosi iš skausmo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaikai labai greitai netenka skysčių, o kuo kūdikis mažesnis, tuo jų netenka greičiau. Net praėjus kelioms valandoms kūdikio gyvybei gali iškilti rimtas pavojus. Kūdikiui, kuris atsisako gerti arba išvemia ir išviduriuoja atsigėręs mamos pienuko ar vandens, būtina į veną lašinti skysčių.
Pediatras ir gastroenerologas turėtų ištirti ir tokius mažylius, kurie valgo ir geria, tačiau blogai auga, kurių išmatose matyti kraujo ar viduriuoja ilgiau nei dvi savaites.
Jeigu gydytojui kyla įtarimas, kad mažylis viduriuoja dėl alergijos, bet gerai priauga svorio ir vystosi, reikia bandyti tiesiog atsisakyti kai kurių produktų ir stebėti, į kokį maistą taip reaguoja.
Kūdikių viduriavimas gali būti pavojingas. Visada kreipkitės į gydytoją, jei tik kyla įtarimas, kad tuštinasi per skystai, kad pakito išmatų kvapas ar mažylio elgesys.
Primaitinimo įtaka išmatoms
Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajausite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo.
Kai kūdikis pradeda ragauti kieta maisto, išmatos gali tapti tirštesnės, ne tokios skystos kaip anksčiau. Tai normalu, nes vaiko organizmas turi išmokti virškinti kitokį maistą nei pienas. Svarbiausia, kad išmatos nebūtų labai skystos arba labai kietos, kaip akmenukai. Jeigu mažylė kakodama verkia, matote, kad negali prakakoti, ar net pasirodo kiek kraujo, reikėtų peržiūrėti jos meniu ir atsisakyti produktų, kurie kietina vidurius.
Jeigu kūdikis neįsisavina maistelio, verta pagalvoti, ar duoti jam tų pačių daržovių, galbūt verta grįžti tik prie mišinio ir bandyti vėliau.
Vengti skysto maisto, didelio kiekio vandens, sulčių, arbatų, saldintų gėrimų, nes jie mažina apetitą.
Paprastai susirgus valgyti nesinori. Ne išimtis - ir mažieji. Tačiau net ir tuomet, kai mažylis stumia šaukštą, skatinkite jį valgyti ir gerti. Žinoma, po nedaug, bet dažnai. Pasiūlykite ligoniukui jo mėgstamo ir kiek įmanoma įvairesnio maisto. Tik nesigriebkite naujų produktų. Šie tegu palaukia, kol vaikutis pasveiks.
Kūdikių vidurių užkietėjimas ir viduriavimas
Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitintiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Kai tuštinasi rečiau negu du arba tris kartus per savaitę kietomis išmatomis, panašiomis į zuikio spiras, galima įtarti, kad vaikučio viduriai užkietėję. Kai išmatos tokios kietos, pasituštinti sunku ir vaikutis labai verkia.
Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas.
Jei kūdikis pradeda „tepti“ išmatomis kelnaites, tikimybė pasveikti siekia tik apie 45 proc. Dažniausiai tokių bėdų turi 4-5 m. ir vyresni vaikai, kurių viduriai nuolatos užkietėję. Susiformavę žarnyne išmatų akmenys gali užimti visą storosios žarnos tūrį ir sukelti jos nepraeinamumą.
Vaikutį, kuriam, įtariate, užkietėjo viduriai, būtinai parodykite jo gydytojui. Ypač todėl, kad viduriai gali užkietėti ir dėl anatominių priežasčių.
Būna mažylių, kurie atsisako naudotis tualetu ne namie. Jie „nekakoja“ nei darželyje, nei svečiuose. Todėl tėvams būtina stebėti, ar mažylis tuštinasi reguliariai.
Jei kūdikis, kuriam viduriai užkietėjo pirmą kartą, verkia, sėdėdamas ant puoduko, labai svarbu padrąsinti, kad neišsigąstų ir jam neįstrigtų į atmintį, kaip skausminga gali būti tuštintis.
Labai svarbu, kad vaikas nebijotų tuštintis ir iš baimės nesulaikytų išmatų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei mažylio svoris neauga, jei jis pablyško, ir nesuvirškinto maisto gabaliukų yra nuolat, dera kreiptis į gydytoją.
Balkšvos išmatos, ypač jei tokios jos pastebimos ilgėlesnį laiką, rodo, kad mažokai išsiskiria tulžies, maistas ne iki galo suvirškinamas. Dera kreiptis į gydytoją.
Labai šviesiai geltonos, beveik baltos išmatos atsiranda, kai susergama kepenų uždegimu, sukeltu hepatito viruso. Tuomet pakinta ir mažylio savijauta, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
Jei kūdikis skysčiau tuštinasi, bet gerai valgo, geria, žaidžia, yra guvus, galima stebėti ne vieną dieną. Tačiau jeigu būklė pablogėja, tai yra tampa apatiškas, niekuo nesidomi arba raitosi iš skausmo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pediatras ir gastroenerologas turėtų ištirti ir tokius mažylius, kurie valgo ir geria, tačiau blogai auga, kurių išmatose matyti kraujo ar viduriuoja ilgiau nei dvi savaites.
Visuomet, kai dėl išmatų būklės kreipiamasi į gydytoją, tėvai turi išsamiai paaiškinti, kokios spalvos išmatos, kokios jose priemaišos (nesuvirškintas maistas, kraujas), koks išmatų kvapas, kiek kartų per parą pasituštino, t.y. Konsultavo doc.
Visada kreipkitės į gydytoją, jei tik kyla įtarimas, kad tuštinasi per skystai, kad pakito išmatų kvapas ar mažylio elgesys.
tags: #kaip #pasikeicia #primaitinamo #kudikio #ismatos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
