Meniu

Kaip palengvinti kūdikiui tuštinimąsi

Vidurių užkietėjimas - tai viena dažniausių virškinimo problemų vaikystėje, sukelianti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir emocinę įtampą tiek vaikui, tiek tėvams. Ši būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams - nuo kūdikių iki paauglių, ir dažniausiai susijusi su netinkama mityba, skysčių trūkumu ar psichologiniais veiksniais. Gydytojai vidurių užkietėjimą apibrėžia kaip retesnį nei triskart per savaitę pasituštinimą, kai išmatos kietos, sausos ir sunkiai pasišalina. Mažesniems vaikams problema dažnai pasireiškia tuo, kad jie vengia eiti į tualetą, sulaiko tuštinimąsi arba bijo skausmo.

Kada vidurių užkietėjimas laikomas problema?

Vidurių užkietėjimas vaikams dažniausiai būna funkcinių priežasčių - tai reiškia, kad nėra jokios rimtos ligos, o problemą sukelia įpročiai ar gyvenimo būdas. Kiekvienas suaugęs žmogus ir vaikas tuštinasi jam būdingu dažniu. Svarbu, kad tarp tuštinimosi žmogus jaustųsi gerai. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo.

Jeigu maitinamas krūtimi kūdikis tuštinasi tik kas antrą dieną ir išmatos yra minkštos, tai jo vidurių negalima laikyti užkietėjusiais. Kūdikiui visai nebūtina tuštintis kiekvieną dieną. Kiekvienas suaugusiojo, vaiko tuštinimosi dažnis yra nevienodas ir tai yra normalu, nes priklauso nuo to, ką ir kiek valgo, paveldėtų savybių ir daugelio kitų priežasčių. Jeigu kūdikio svoris auga normaliai (o apie tai pasako jo gydytojas), savaitę nesituštinęs kūdikis būna linksmas ir guvus, nepučia pilvuko - nieko daryti nereikia.

Staiga atsiradusio (nepriklausomai nuo vaiko amžiaus) vidurių užkietėjimo priežastys: pasikeitusi dieta (vaikas gauna daug smulkaus malimo miltinių produktų ir mažai daržovių, vaisių); sąmoningai nesituština, nes tuštinimosi procedūra kelis kartus jam sukėlė nemalonius jutimus; vaikas gydomas vaistais, kurie lėtiną žarnyno judesius; vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos). Sergantys kai kuriomis nervų ligomis vaikai tuštinasi rečiau.

Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą. Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi. Tuštinimasis gali sutrikti, kai maitinimas neatitinka vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių. Sulaikyti tuštinimąsi vaiką verčia ir psichologinis diskomfortas, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė. Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.

Priežastys ir sprendimo būdai

Netinkamas ar neteisingai paruoštas mišinukas. Pastebima, kad su vidurių užkietėjimus dažniau susiduria mišinuku maitinami kūdikiai. Jeigu kūdikis dėl svarbių priežasčių nėra maitinamas mamos pienu, o maitnamas pieno mišiniu, tai patikrinkite, ar mišinys ruošiamas teisingai: vandens kiekis, pieno miltelių kiekis, ar jis seikėjamas matavimo šaukšteliu. Jeigu kūdikis yra 6 mėn. amžiaus ar vyresnis ir nėra maitinamas mamos pienu, tai galite jam paruošti HiPP 2 Combiotic pieno mišinį. Šis mišinys yra su svarbiomis skaidulinėmis medžiagomis (GOS iš laktozės), kurios gali laisvinti vidurius. Skysčių trūkumas - viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių. Vasaros metu, mažesnį nei 6 mėnesių kūdikį, galima dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko. Jei labai karšta, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Jei pastebite, kad kūdikis geria labai daug ir tai Jus neramina, pasitarkite su savo gydytoju.

Primaitinimas. Viduriai neretai užkietėja ir pradėtiems primaitinti mažyliams, nes organizmui reikia laiko apsiprasti su naujais produktais. Labiausiai tikėtina, kad vidurių užkietėjimas gali pasireikšti mitybą papildant naujais pieno produktais, taip pat kai kuriais grūdų produktais (ryžiais, baltų miltų gaminiais). Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių.

Skaidulų trūkumas. Tinkama mityba - svarbiausias žingsnis norint padėti vaikui be streso. Vaisiai ir daržovės. Pilno grūdo produktai. Skaidulos būtinos, tačiau jų perteklius be pakankamo vandens gali pabloginti situaciją. Duokite kūdikiui daugiau daržovių ir vaisių 2-3 kartus per dieną, jeigu jis juos mėgsta. Jeigu kūdikis mėgsta džiovintas slyvas ar figas, duokite jų kiekvieną dieną. Taip pat padeda vaisių bei daržovių sultys.

Bananai. Skysčių trūkumas. Skaidulų trūkumas. Stresas. Ligos. Vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir gerokai rimtesnes ligas, tačiau jos pasitaiko labai gerai. Jeigu įtariate, kad viduriai užkietėjo naujagimiui iki 4 mėn. amžiaus, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Jeigu kūdikiui užkietėja viduriai, nesistenkite gydyti pačios, nes nežinote užkietėjimo priežasties. Būtinai pasitarkite su gydytoju. Labai svarbu neparodyti vaikui, kad jums rūpi jo viduriai. Nekalbėkite su vaiku apie vidurius, nesiekite jų su bakterijomis, vaiko sveikata ir savijauta. Nepratinkite jo tyrinėti savo išmatų ir pačios nekreipkite į tai per daug dėmesio. Venkite klizmų. Vykdykite gydytojo nurodymus dėl dietos, vaistų ar fizinių pratimų, kiek galima laisviau, linksmai ir negaišdamos daug laiko. Neaptarkite su vaiku, kodėl imatės vienų ar kitų priemonių. Priešingu atveju jis pasidarys liguistai jautrus.

Fizinis aktyvumas skatina žarnyno veiklą. Net paprasti kasdieniai pasivaikščiojimai, šokiai ar žaidimai lauke padeda reguliuoti virškinimo sistemą. Kūdikiams padeda švelnus pilvo masažas ir kojyčių mankšta, o vyresniems vaikams - aktyvios pramogos, skatinančios judėjimą. Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus. Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą. Sudarykite sąlygas kūdikiui atlikti fizinius pratimus.

Tinka alyvuogių, kokoso, linų sėmenų aliejai. Svarbu, kad aliejus būtų kokybiškas, šviežias, pirmo šalto spaudimo. Vietoje sulčių, kad ir tirštų, geriau tinka daržovių bei vaisių tyrelės.

Jeigu vaikas vyresnis, vandenį kartą per dieną galite pakeisti atskiestomis (1 dalis sulčių ir 1 dalis vandens) slyvų, kriaušių arba obuolių sultimis. Taip, ypač slyvų, kriaušių ar obuolių sultys. Kūdikiui galima duoti džiovintų slyvų sulčių arba tyrės. Pradėkite duoti nuo 2 arbatinių šaukštelių per šeštos valandos vakarinį maitinimą. Jeigu to nepakanka, džiovintų slyvų tyrės duokite iki 4 arbatinių šaukštelių ar net daugiau. Kai kuriems vaikams nuo džiovintų slyvų sulčių užeina spazmai, bet daugumas vaikų jas noriai geria ir gerai įsisavina.

Tinka tirštos, tik ką pagamintos sultys bei vaiko mėgstami skysčiai. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas. Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu. Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše. Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių. Neduokite arbatžolių arbatų. Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.

Jeigu maitinamas karvės pienu kūdikio išmatos pasidaro kietos, ir jis sunkiai tuštinasi - tai jo viduriai yra užkietėję. Pasitarkite su gydytoju.

Jeigu maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais.

Daug vaikų vengia eiti į tualetą, jei ten jaučiasi nepatogiai ar bijo skausmo. Todėl tėvų užduotis - padėti sukurti ramią, saugią aplinką. Leiskite vaikui eiti į tualetą be skubėjimo, geriausia - tuo pačiu metu kasdien, pavyzdžiui, po pusryčių. Padėkite jam atsipalaiduoti - skaitykite knygelę, leiskite klausytis ramios muzikos ar sėdėti ant specialaus vaikiško dangčio.

Dvejų metų asmenybė jau turi sugebėti pati kramtyti gruboką maistą, todėl trintas gali kietinti išmatas. Dukrai dera kasdien 2-3 kartus per dieną duoti įvairių šviežių (nevirtų, nekeptų ir kitaip neperdirbtų) daržovių, vaisių, uogų salotų mišrainių, pagardintų įvairiais šalto spaudimo aliejais (arba vitaminu C, arba citrinos rūgštimi, arba smulkintais lazdyno riešutais, saulėgrąžų branduoliais). Vieną kartą salotas gaminkite iš vienų produktų, kitą kartą - iš kitų. Į valias duokite valgyti Lietuvoje užaugintų obuolių, slyvų, šaldytų trintų juodųjų serbentų, aviečių ir kitokių uogų (išskyrus mėlynes), prieš maitinimą pagamintų trintų spanguolių, obuolių, slyvų, morkų tyrelių (suprantama, kiekvieną kartų vis kitokių). Mažiems vaikams patinka spalvingi, skirtingų skonių patiekalai. Visus baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais. Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies.

Jeigu 5 metų vaiko labai užkietėję viduriai, tuštinantis net pasirodo kraujo. Pirmiausia dera atrasti pasikeitusio tuštinimosi priežastį, ją pašalinti ir tik po, jei priežastį pašalinus viduriai liks užkietėję, pradėti gydyti. Tai, kad tuštinantis pasirodo kraujo, yra įrodymas, kad įplyšusi išangė ir tai tuštinantis sukelia skausmą. Todėl dera vaiko gydytojo paprašyti siuntimo pas vaikų chirurgą ir su juo pasikonsultuoti.

Mankštas, pilvuko masažą, guldymą ant pilvo, kad stiprėtų pilvo presas, jei tai padeda dažniau pasituštinti, galima daryti tiek, kiek reikia. Jei viduriai retėtų arba būtų jau kieti viduriai, keiskite mišinuką į kitą (pvz. Comfort tipo), jie padeda dažniau, minkščiau tuštintis. Jei visgi viduriai kietėja, o maistelio pakeitimas nepadeda, tai gali būti skiriamas (2-3 sav.) gerų bakterijų, skirtas kūdikiams, kursas. Nuo 4 mėnesių - ankstesnis papildomas maistas, slyvu tyrelės, daržovių košelės su aliejumi, vėliau kruopos (avižos).

Jeigu norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti. Reikia pasidomėti ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi. Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu. Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skausmės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi. Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.

Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos.

Apie išangę esančios odos uždegimas. Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti.

Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę).

Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai pašalinti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kurį laiką stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu pašalinti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“.

Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. „Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“.

Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis.

Kaip atlikti kūdikio masažą || Patarimai tėveliams || Kobi.LT

Vidurių užkietėjimas vaikams dažniausiai būna funkcinių priežasčių - tai reiškia, kad nėra jokios rimtos ligos, o problemą sukelia įpročiai ar gyvenimo būdas.

Dauguma atvejų išsisprendžia natūraliai, tačiau yra situacijų, kai būtina medicininė pagalba. Tik gydytojui rekomendavus.

Vidurių užkietėjimas - tai apsunkintas tuštinimasis, kai vaikas tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę.

Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas.

Tėvai turėtų žinoti, kad kai kuriais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus.

Visų pirma tai laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai.

Tėvai dažnai yra nelinkę šių tuštinimosi sutrikimų aptarti su šeimos gydytoju.

Taigi jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju.

Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus.

Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi.

Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša.

Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas.

Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.

Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn.

Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems.

Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija.

Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus.

Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos.

Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia.

Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta.

Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi.

Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi.

Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje.

Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas.

Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas.

Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę.

Apie išangę esančios odos uždegimas.

Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje.

Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena.

Vystosi vidurių užkietėjimas.

Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša.

Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu.

Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti.

Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai.

Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas, Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti.

Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.

Straipsnį parengė vaikų chirurgas doc. dr.

Pirmiausia tuštinimosi dažnis priklauso nuo to, ar kūdikis maitinamas motinos pienu ar pieno mišiniais.

Jeigu neramu, kad naujagimis ar kūdikis jau kelias dienas nesituštino, pasitarkite su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju, ką daryti.

Daugelis naujagimių pirmą kartą pasituština per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.

Šios išmatos, vadinamos mekonijumi, būna tirštos, lipnios, panašios į degutą.

Mekonijus susidaro, kai dar būdamas gimdoje vaisius nuryja vaisiaus vandenų.

Mekonijaus aptiksite pirmosiose keliose naujagimio sauskelnėse.

Jo bus tol, kol virškinimo sistema visiškai išsivalys.

Vėliau išmatų konsistencija ir net spalva skirsis.

Daugelis krūtimi maitinamų naujagimių tuštinasi po kiekvieno ar beveik kiekvieno maitinimo.

Normalu, jei po vieno maitinimo naujagimis pasituština ir daugiau negu vieną kartą.

Pirmąsias 6 gyvenimo savaites naujagimis gali tuštintis šešis ar daugiau kartų per parą.

Kita vertus, kai kurie žindomi naujagimiai tuštinasi tik kartą per kelias dienas ar net savaitę (ypač sulaukę dviejų savaičių ir vėliau).

Žindomų mažylių išmatos yra minkštos, grūdėtos, garstyčių spalvos.

Tėvai gali tikėtis, kad pieno mišiniais maitinami naujagimiai tuštinsis nuo vieno iki keturių kartų per parą.

Tačiau svarbu žinoti, kad pieno mišiniu maitinamas kūdikis kasdien gali tuštintis ir mažiau nei 1-4 kartus.

Jos būna nuo geltonos iki rusvos spalvos, yra tvirtesnės, kietesnės nei žindomo kūdikio.

Išmatos būna ir stambesnės, kitokio kvapo, lyginant su žindomų kūdikių.

Nesvarbu, kokiu būdu maitinate kūdikį, visiškai normalu ir tikėtina, kad mažyliui sulaukus 6-8 savaičių tuštinimosi dažnis gerokai sulėtės.

Kai kūdikį pradėsite primaitinti kietu maistu, jo išmatos vėlgi pakis: taps kietesnės ir intensyvesnio kvapo, kur kas panašesnės į suaugusiųjų.

Normalu jeigu prasidėjus primaitinimui kūdikio išmatose pamatysite nesuvirškinto maisto likučių (ypač jeigu nuo pat primaitinimo pradžios rinksitės kūdikio vedamą primaitinimą, t.y.

Kūdikių mamos dažnai į gydytojus kreipiasi dėl virškinamojo trakto sutrikimų.

Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui.

Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį.

Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis.

Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skausmės, pažeidžia vaiko psichiką.

Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.